Efektyvaus būdo kovoti su šia epidemija kol kas nesurado net rūpestingiausios mamos.
Nors daugumos vaikų galvose ropinėjantys parazitai visiems gerokai gadina nervus, Sveikatos apsaugos ministerija vis dar nenori pripažinti utėlių sveikatos ar socialine problema.
„Dėmesio – utėlės“ – tokių laiškų Ispanijos šeimos iš mokyklų gauna beveik kiekvieną savaitę. Utėlių Ispanijoje turi visi – iš mokyklos jų parsinešę vaikai užkrečia ne tik tėvus, bet ir senelius.
Kad ir kaip mamos (nes dažniausiai su utėlėmis kovoja jos, o ne tėčiai) stengtųsi naikinti šiuos atsparius gyvūnus, vaikai utėlėmis nuolat užsikrečia visur – mokykloje, stovykloje, baseine, sporto klube ar netgi ligoninėse ir poliklinikose.
Nepadeda nei per televiziją reklamuojami skysčiai, nei nuolatinis galvos šukavimas specialiomis šukomis.
Ispanijoje kaip grybai po lietaus dygsta utėlių naikinimo centrai. Nors praėjus 10 dienų po procedūros vaikų galvos vėl apžiūrimos per didinamąjį stiklą, garantijos, kad vaikas vėl neužsikrės utėlėmis, nėra.
Šaldiklyje – ir pliušiniai žaislai
„Utėlės mano gyvenimą pavertė tikru košmaru. Su šiais parazitais dukrų galvose kovoju nuolat. Žudau utėles visokiais skysčiais, nuolat šukuoju mergaičių galvas specialiomis šukomis.
Drabužius ir paklodes džiovinu aukštoje temperatūroje džiovyklėje. Jeigu kai kurių rūbų negalima džiovinti džiovyklėje, juos sukišu į šaldiklį. Dažni šaldiklio svečiai yra ir mergaičių pliušiniai žaislai“, – apie nuolatinę kova su nepageidautinomis viešniomis „Lietuvos rytui“ pasakojo 38 metų aktorė Laia de Mendoza.
Trečiokės Gretos ir pirmokės Ritos motina prisipažino besigriebianti visko: siurbia sofas ir kilimus, o dulkių maišelį iš siurblio iškart išmeta.
Neseniai dukras ji buvo nuvedusi į specialų centrą, kur utėlės iš jų galvų buvo nusiurbtos siurbliuku. Už kiekvienos galvos išvalymą L.de Mendoza sumokėjo po 60 eurų.
„Baisiausia, kad daugybė aplinkinių šeimų į utėles savo vaikų galvose nekreipia jokio dėmesio. O tai reiškia, kad po mėnesio mano mergaitės ir vėl jomis užsikrečia“, – skundėsi teatro pamokas savo dukrų pradinėje mokykloje vedanti moteris.
Katalonė pasakojo, kad būtent ji šios mokyklos direkciją paskatino išsiųsti griežtą laišką šeimoms, kuriame būtų rašoma, kad utėlių turintys vaikai negalės grįžti į mokyklą tol, kol neatsikratys parazitų.
„Iš pradžių mokyklos vadovybė nenorėjo tokio laiško rašyti, sakė, kad su utėlėmis nieko negali padaryti. Bet aš juos įtikinau, kad tai būtina, kad priešingu atveju visų mamų, kurios bando sąžiningai išnaikinti utėles savo vaikų galvose, darbas nueina šuniui ant uodegos“, – sakė L.de Mendoza.
Kadangi kaip tik tomis dienomis ruošėsi spektakliui, pati teatro mokytoja teigė peržvelgusi vaikų galvas.
„Vienoje galvoje radau tokių baisybių, kad mokytojai buvo priversti skambinti berniuko tėvams.
Kitą dieną jis atėjo į mokyklą nuskusta galva“, – prisiminė katalonė ir apgailestavo, kad tai buvo vienintelis kartas per visą mokyklos istoriją, kai vaikas su daugybe utėlių galvoje nebuvo įleistas į pamokas.
Utėlės valdžiai nėra problema
„Mūsų šalyje žmonės nėra sąmoningi utėlių klausimu. Į mūsų centrą ateina mamos, kurių vaikai jau prasikasė galvoje žaizdas“, – teigė utėlių naikinimo centro „Help piojitos“ („Gelbėkite! Utėlytės!“) Manresoje direktorė Gemma Orgilles.
Pasak ekspertės, į šį centrą ateina arba laiko utėlėms naikinti neturinčios mamos, arba tos, kurios jau išbandė viską, bet vaikų galvose ir vėl knibžda parazitai.
„Mano manymu, Ispanijoje utėlių problema labai didžiulė, bet kol kas valdžia nesigilina į šį klausimą ir nelaiko tai sveikatos problema.
Į mūsų centrą dažnai kreipiasi šeimos, turinčios didelių ekonominių sunkumų, man net gaila, kad joms tenka susimokėti po 60 eurų“, – sakė medicinos sesers išsilavinimą turinti moteris.
G.Orgilles pasakojo, kad pati neseniai kreipėsi į Manresos miesto valdžią prašydama, jog ji padėtų centre besilankančioms sunkiau gyvenančioms šeimoms.
„Siūliau perpus mažesnę kainą, prašiau, kad miesto valdžia padengtų kitą kainos dalį, kad šeimai reikėtų mokėti tik po 5 eurus“, – teigė vadovė.
Deja, miesto valdžia tokį specialistės pasiūlymą atmetė sakydama, kad utėlės nėra socialinė problema.
Tuo metu žiniasklaida nuolatos kalba apie epidemiją ir apie tai, kad vaikai su utėlėmis vaikšto 365 dienas per metus.
„Anksčiau galbūt utėlių padaugėdavo šiltuoju metų periodu. Dabar jos kankina šeimas ištisus metus“, – tikino G.Orgilles.
Naikinimo būdas – natūralus
Centre „Help piojitos“ vaikai jaučiasi lyg rojuje – jiems dovanojama po saldainį ant pagaliuko, priešais – televizoriaus ekranas, galima rinktis, kokį filmą nori žiūrėti, kol specialistai iš galvos siurbia utėles.
G.Orgilles pasakojo, kad jos vadovaujamame centre utėlėms naikinti nenaudojama jokių cheminių medžiagų.
„Pirmiausia mes jas išsiurbiame specialiu siurbliu, po to iššukuojame kiaušinėlius. Jei užsikrėtimas aukšto lygio – suprask, galvoje utėlės knibždėte knibžda – vaikas turi ateiti praėjus 5 dienoms.
Tuomet glindų ieškome su didinamuoju stiklu. Jei užsikrėtimo lygis vidutinis, peržiūrime galvą su didinamuoju stiklu praėjus dešimčiai dienų. Iš mūsų centro vaikas tikrai išeina švaria galva, tačiau tai nereiškia, kad jis vėl neužsikrės“, – sakė ekspertė.
Mokyklų politika Ispanijoje skirtinga. Dažniausiai mokytojai tiesiog neturi jėgų kovoti su utėlėmis.
„Tačiau esu sulaukusi skambučių mamų, kurios turėjo ryte atsiimti vaiką iš mokyklos, nes jo galvoje buvo labai daug utėlių. Tokiu atveju mes pasirašome sertifikatą, kad vaiko galvą išvalėme“, – prisiminė G.Orgilles.
Ekspertė sakė, jog oficialios statistikos, kiek vaikų Ispanijoje yra užsikrėtę utėlėmis, nėra: „Bet aš manau, kad apie 90 proc. Ispanijos vaikų per metus bent vieną sykį jomis užsikrečia.“
Mokyklos šaukiasi pagalbos
Fonojosos mokyklos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja Teresa Utrero tikino, kad patikrinusi savo auklėtinių galvas dviejuose trečdaliuose jų rastų utėlių.
„Skambiname šeimoms tik tuomet, kai utėlė vaikui iš galvos iškrinta ant sąsiuvinio.
Iš tiesų tai labai didžiulė problema, bet mokytojai tiesiog neturi laiko tuo užsiimti. Jeigu užsiimtume utėlėmis, neliktų laiko mokslams“, – skundėsi T.Utrero.
Pasak mokytojos, šeimų požiūris į utėles jų mokykloje skiriasi. Yra tokių šeimų, kurios žino, kad jų vaikai užsikrėtę utėlėmis, tačiau visiškai nekreipia į tai dėmesio. Kitos šeimos bando naikinti utėles, šukuoti galvas, tačiau nedaro iš to didelės problemos, jeigu vaikai turi kelias utėles, nepuola į isteriją.
„Dar kitos šeimos nuolat stengiasi naikinti utėles ir daro viską, kad jų nebūtų.
Bet joms tai daryti labai sunku, nes vaikai mokykloje ar kur kitur nuolatos vėl užsikrečia“, – apie milžinišką utėlių problemą pasakojo mokytoja.
Pasak jos, viena mokyklos auklėtinė, dvejus metus gyvenusi Japonijoje, pasakojo, kad ten kartą per savaitę prie mokyklos durų stovi medicinos sesuo ir tikrina vaikų galvas.
„Įsivaizduojate, su dviem utėlėmis vaikai į mokyklą jau neįleidžiami. Medicininės pagalbos dėl utėlių reikėtų ir mūsų mokykloms“, – „Lietuvos rytui“ sakė pedagogė.
Kaltas klimato šilimas
Centrų „Help piojitos“ įkūrėja Esther „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad per dvejus metus jos įsteigtas centras Ispanijoje atidarė net 30 antrinių įmonių.
„Žmonės yra praradę viltį, tad mūsų centrai veikia puikiai. Per dieną vidutiniškai aptarnaujame apie 15 klientų“, – pasakojo specialistė.
Ispanijoje yra ir daugiau kompanijų, užsiimančių utėlių naikinimu, bet „Help piojitos“ yra pati didžiausia.
Esther mano, kad dėl utėlių košmaro Ispanijoje kaltas klimato atšilimas. „Kuo šilčiau, tuo daugiau apvaisinama kiaušinėlių“, – sakė ekspertė.
Ji taip pat tvirtino, kad daugybė cheminių higienos priemonių irgi prisideda prie utėlių gausos.
„Odos rūgštingumas kinta dėl per uolaus prausimosi. Dabar vaikų oda ne tokia rūgšti, o utėlėms tai labai patogu“, – įspėjo Esther.
Pasak savo pavardės skelbti nenorėjusios moters, faktas, jog vaikai labai daug laiko praleidžia susigrūdę žaisdami prie mobiliųjų telefonų arba planšetinių kompiuterių, taip pat padidina užkrečiamumo riziką – parazitams paprasta perbėgti nuo vienos galvos ant kitos.
Tačiau blogiausia, anot Esther, tai, kad Ispanijos sveikatos departamentas visiškai ignoruoja utėlių problemą.
„Nors utėlės iš esmės nekenkia sveikatai, jomis labai lengva užsikrėsti. Tačiau jos nėra laikomos rizikos veiksniu, todėl problemos išspręsti neįmanoma. Pagal įstatymą mokyklos net neturi teisės neįsileisti utėlėto vaiko“, – tvirtino šeimoms su šiais parazitais kovoti padedanti ekspertė.
Daugiausia Lietuvoje užsikrečia darželinukai
Lietuvoje utėlių užsikrėtimo atvejų kasmet registruojama vis mažiau. Pernai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pedikulioze (utėlėtumu) iš viso užsikrėtė 781 žmogus, iš jų beveik pusė (349) atvejų užfiksuoti tarp vaikų iki 17 metų. Dažniausiai užsikrečia 4–6 metų vaikai.
Tiesa, kaip pažymėjo ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja medicinos entomologė Milda Žygutienė, oficiali statistika neatitinka tikrovės. „Daugiausia užsikrečia mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat gaunama pranešimų iš sveikatos priežiūros įstaigų. Bet dauguma užsikrėtimo atvejų nepatenka į šią statistiką.“
Kaip pabrėžė specialistė, utėlės nėra kokio nors socialinio sluoksnio problema, nors apie šiuos parazitus visuomenėje dar gajūs mitai. „Utėlėmis užsikrėsti gali absoliučiai visi, išskyrus plikus žmones. Utėlės paprasčiausiai perropoja iš vienos galvos į kitą artimo kontakto metu, – „Lietuvos rytui“ aiškino M.Žygutienė. – Dėl to tai taip paplitę tarp mažų vaikų: jie žaidžia, būna arti, susiliečia galvomis, mergaitės keičiasi plaukų aksesuarais. Taip labai greitai utėlė, pajutusi švarią galvą, gali perropoti į ją.“
Nors dauguma atvejų užfiksuojama mokyklose, entomologė pabrėžė, kad ugdymo įstaigos – ne pagrindinė vieta, kurioje vaikai užsikrečia utėlėmis. „Taip nėra. Mokyklose tiesiog nustatoma daugiausia atvejų, nes čia dirba specialistai. Problema dažnai pastebima po vasaros atostogų, kai vaikai grįžta iš stovyklų, giminių, kitų vietų. Vasaros pabaigoje ir rugsėjį pastebimas paūmėjimas: tėvai veda vaikus į polikliniką dėl šeimos gydytojo pažymos arba patys pastebi, kad vaikai dažnai kasosi galvą“, – teigė ULAC atstovė.
Centras rekomenduoja mokykloms patikrinti vaikų galvas po vasaros atostogų arba paaiškėjus užsikrėtimo atvejui, tačiau kiekviena mokykla dėl patikrų sprendžia atskirai – jų darbas nekontroliuojamas. „Retas, bet sveikintinas atvejis, kai patys tėvai praneša apie pastebėtas utėles mokyklai. Deja, visuomenėje juntamas dar labai stiprus gėdos jausmas ir visi stengiasi tyliai susitvarkyti niekam neskelbdami. Nors būtų gerai pranešti – tada patikrinami kiti vaikai, informuojami tėvai ir procesas suvaldomas“, – patarė M.Žygutienė.
