„2019 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos. Apgailestaujame dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo, tačiau gerbiame jos suverenų sprendimą. Dabar mūsų tikslas – organizuoti Jungtinės Karalystės atsiejimo nuo ES institucijų ir politikos procesą. Be to, turime galvoti apie mūsų ateitį.
Europos Sąjunga, kurioje gyvena 440 mln. piliečių ir kurios ekonomika yra viena didžiausių pasaulyje, ir po „Brexit“ išliks pasaulinio masto veikėja. Jungtinė Karalystė 45 metus buvo ES narė.
Mus sieja bendros vertybės ir bendri interesai. Jungtinė Karalystė, kuri yra Didžiojo septyneto ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, gali būti svarbi ES ekonominė ir strateginė partnerė.
Atsižvelgdami į dabartines geopolitines aplinkybes, esame suinteresuoti ne tik stiprinti ES vaidmenį pasaulyje, bet ir bendradarbiauti su Jungtine Karalyste kaip su artima partnere.
Kaip galime užmegzti naują partnerystę?
Pirma, turime užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės išstojimas būtų tvarkingas. Jau suderinta 80 proc. susitarimo dėl išstojimo teksto. Užtikrinsime daugiau kaip 4 milijonų Jungtinėje Karalystėje gyvenančių ES piliečių ir ES gyvenančių Jungtinės Karalystės piliečių teisių apsaugą.
Tai buvo mūsų didžiausias prioritetas ir vienas svarbiausių Europos Parlamentui rūpėjusių klausimų. Jungtinė Karalystė taip pat sutiko vykdyti visus jos, kaip ES narės, prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
Kad įmonės ir administravimo subjektai turėtų laiko prisitaikyti, bus nustatytas 21 mėnesio pereinamasis laikotarpis, o Jungtinė Karalystė bendrojoje rinkoje ir muitų sąjungoje liks iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Vis dėlto 80 proc. – tai ne 100. Dar turime susitarti dėl tokių svarbių dalykų, kaip geografinių nuorodų apsauga. Šis klausimas susijęs su vietinių ūkių produktų ir maisto produktų, kaip kad škotiško viskio ar parmezano, apsauga.
Šioje srityje apsauga ES mastu Europos ūkininkams ir gamintojams davė didelės naudos. Turime spręsti klausimus, susijusius su konkrečiomis Jungtinės Karalystės teritorijomis, kaip antai su Jungtinės Karalystės suvereniomis bazėmis Kipre, taip pat su Gibraltaru, dėl kurio vyksta dvišalės Ispanijos ir Jungtinės Karalystės derybos.
Didžiausią pavojų Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES kelia Airijos saloje. Turime užtikrinti, kad dėl „Brexit“ tarp Airijos ir Šiaurės Airijos neatsirastų reali siena, taip pat kad būtų laikomasi Didžiojo penktadienio susitarimo, Šiaurės Airijai atnešusio taiką ir stabilumą.
Dabar Airijos ir Šiaurės Airijos bendradarbiavimas vyksta ir ryšiai palaikomi pagal bendrą ES sistemą. Kadangi iki 2018 m. rudens nesužinosime, kokie bus santykiai ateityje, susitarime dėl išstojimo turime numatyti stabilumą užtikrinantį sprendimą.
Jungtinė Karalystė sutinka su tokiu požiūriu ir tiek ji, tiek ES yra nurodžiusios, kad jų tarpusavio santykiuose šį stabilumą užtikrinantį sprendimą galėtų pakeisti geresnis sprendimas.
ES yra pasiūliusi, kad Šiaurės Airija liktų bendroje prekių ir muitų reguliavimo erdvėje kartu su likusiomis ES valstybėmis narėmis. Esame pasirengę savo pasiūlymo tekstą tobulinti drauge su Jungtine Karalyste.
Antra, turime susitarti dėl būsimų santykių sąlygų.
Būkime atviri: iš bendrosios rinkos nusprendusios pasitraukti Jungtinės Karalystės ekonominiai santykiai su ES nebegali likti tokie pat glaudūs.
Jungtinė Karalystė nori išstoti iš mūsų bendros reguliavimo erdvės, kurioje asmenys, prekės, paslaugos ir kapitalas gali laisvai judėti tarp valstybių. Tai ekonominis pamatas, ant kurio ES sukurta. Europos Vadovų Taryba – 27 valstybių ar vyriausybių vadovai – ir Europos Parlamentas yra ne kartą priminę, kad šio ekonominio pagrindo negalima silpninti.
Jungtinė Karalystė puikiai žino bendrosios rinkos pranašumus. Pastaruosius 45 metus ji pati dalyvavo kuriant ES taisykles. Vis dėlto kai kurie Jungtinės Karalystės pasiūlymai keltų grėsmę bendrajai rinkai – vienam iš didžiausių ES pasiekimų.
Jungtinė Karalystė pageidauja, kad tarp mūsų liktų laisvas prekių, bet ne asmenų ir paslaugų judėjimas. Be to, ji siūlo ir toliau taikyti ES muitų taisykles, nors pati Jungtinė Karalystė nebepriklausys ES teisinei sistemai. Gerbiame tokį Jungtinės Karalystės norą susigrąžinti suverenitetą ir savo įstatymų kontrolę, tačiau negalime sutikti su prašymu, kad ES atsisakytų savo sienų ir teisės aktų kontrolės.
Vis dėlto tebesu įsitikinęs, kad derybos gali būti sėkmingos. Paisyti ES principų ir užmegzti naują plataus užmojo partnerystę įmanoma. Būtent tai kovo mėnesį jau pasiūlė Europos Vadovų Taryba.
Sąjunga siūlė sudaryti laisvosios prekybos susitarimą, kuriuo būtų nustatyti nuliniai tarifai ir atsisakyta bet kokių kiekybinių prekių apribojimų. Pavyzdžiui, ji siūlė glaudžiai bendradarbiauti muitinių bei reguliavimo srityje ir sudaryti sąlygas patekti į viešųjų pirkimų rinkas.
ES pageidauja labai glaudžiai bendradarbiauti saugumo srityje, kad būtų užtikrinta piliečių ir demokratinės visuomenės apsauga. Turėtume veiksmingai keistis žvalgybos duomenimis bei informacija ir užtikrinti, kad mūsų teisėsaugos institucijos dirbtų išvien.
Turėtume bendradarbiauti kovodami su nusikalstamumu, pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Siekdami geriau atsekti ir identifikuoti teroristus bei nusikaltėlius, galime bendradarbiauti keisdamiesi DNR, pirštų atspaudų duomenimis ir skrydžių keleivių duomenų įrašais.
Taip pat esame pasirengę aptarti greitos ir veiksmingos ekstradicijos mechanizmus, kuriais užtikrinamos įtariamųjų procesinės teisės.
Esu įsitikinęs, kad, jei Jungtinė Karalystė tai supras ir jei greitai rasime būdus likusiems išstojimo klausimams išspręsti, įskaitant stabilumą užtikrinantį sprendimą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, ateityje galėsime užmegzti beprecedenčio masto bei tvirtumo ES ir Jungtinės Karalystės partnerystę.“
