2003 m. milijardierius M.Chodorkovskis buvo pasodintas į kalėjimą po konflikto su Rusijos prezidentu.
Už grotų oligarchas praleido 10 metų. Po jam suteiktos malonės su judėjimu „Atvira Rusija“ bando savo tėvynėje ugdyti demokratinę politiką.
Tiesa, tai mėgina daryti iš toli – dabar gyvena Londone.
Apie tai Kremliaus režimo kritikas kalbėjosi su Vokietijos žurnalu „Der Spiegel“.
Pavojingai išreikšta pagarba
– Visai neseniai Rusijoje vyko pasaulio futbolo čempionatas. Bet tuo pat metu Kremlius sulaukė kritikos dėl savo veiksmų Ukrainoje, Sirijoje ir žmogaus teisių pažeidimų savo šalyje.
Ar manote, kad Vakarų šalių politikams reikėjo vykti stebėti čempionato?
– Pasaulio futbolo čempionatas buvo svarbus Kremliui: V.Putinas norėjo parodyti rusams ir pasauliui, kad jie gerbiami ir neizoliuoti.
Bet čempionatas buvo svarbus ir milijonams rusų, kurie dievina futbolą. Dėl to labai gerai, kad nebuvo jokio boikoto.
Tiktai skirtumas toks, jog į pasaulio futbolo čempionatą atvykę aistruoliai yra rusų svečiai. Bet politikai – V.Putino svečiai. Ir dėl to manau, kad amoralu ir politiškai pavojinga, kad Vakarų politikai taip išreiškė pagarbą Kremliaus klikai. Nežinia, koks bus kitas V.Putino žingsnis.
– V.Putinas jus išlaisvino 2013-aisiais, prieš Sočio žiemos olimpines žaidynes. Ir ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas, gegužės viduryje pradėjęs bado streiką – taip pat politinis kalinys. Jis buvo suimtas kaip Krymo aneksijos priešininkas, apkaltinus jį terorizmu.
Kodėl V.Putinas neišlaisvino jo iki pasaulio futbolo čempionato?
– V.Putino aplinka jį įtikino, jog O.Sencovas esąs teroristas.
O V.Putinas užima kovotojo su terorizmu poziciją. Slaptųjų tarnybų pranešimus, kuriais remiasi, jis laiko absoliučios įrodomosios galios dokumentais.
Bet tai nereiškia, kad jis negali pakeisti savo nuomonės. Apie tai byloja mano atvejis.
– Ar kada nors jis gailėjosi dėl jūsų išlaisvinimo?
– Bet kokiu atveju pritarė, kad man būtų iškelta nauja baudžiamoji byla. Jis pamatė, kad būdamas laisvėje jam nekeliu jokio pavojaus, bet galiu suteikti nepatogumų.
Bando palaikyti O.Sencovą
– Sėdėdamas kalėjime daug kartų buvote paskelbęs bado streiką. Ar O.Sencovo gyvybei gresia pavojus?
– Dirbtinis maitinimas yra labai pavojingas dalykas. Ilgiau nei metus niekas neištveria – tai rodo sovietinė patirtis. Be to, O.Sencovas bausmę atlieka Rusijos šiaurėje, Labytnangyje.
20 metų kalinimą tolimoje šiaurėje atlaiko tik tas, kuris ten gimęs ar gali prisitaikyti prie klimato sąlygų.
Tam O.Sencovas yra per senas (režisieriui yra 42-eji. – Red.).
– Jūsų judėjimas „Atvira Rusija“ jį gina. Kaip?
– Aktyviai remiame Maskvoje vykstančius mitingus O.Sencovui palaikyti.
Pasaulio futbolo čempionato atidarymo proga mūsų žmonės šalia Lužnikų stadiono buvo pakabinę didžiulį jo portretą. Bet jis tuojau pat buvo nuplėštas.
– Esate laikomas turtingiausiu Rusijos žmogumi ir asmeniškai pažįstate daugelį rusų milijardierių, kuriuos dabar palietė Vakarų šalių sankcijos. Kokį poveikį sankcijos turėjo Rusijos turtuoliams?
– Štai kad ir Genadijus Timčenka, turintis namą Ženevoje, arba Igoris Sečinas, kurio 80 metrų ilgio jachta stovi Viduržemio jūroje. Tai, žinoma, nuostolis, kai šituo nebegali naudotis.
Bet jei V.Putinas nebebus valdžioje, jie praras viską. Kas jiems svarbiau? Niekas nenuvers V.Putino, net jei tu nebegali nuvykti į Bavarijos alpes.
Nereikia naujo caro
– Per savo fondą bandote daryti įtaką Rusijos politikos eigai. Kokias jaunas politikes ir politikus laikote ypač teikiančiais vilčių?
– Žinomiausi mažėjančia eilės tvarka: Aleksejus Navalnas, kairiųjų pažiūrų politikas Sergejus Udalcovas, buvęs Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas, buvęs Valstybės Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas.
Taip pat ir Ksenija Sobčiak, aukštuomenės gyvenimo reporterė, kuriai per praėjusius prezidento rinkimus buvo leista tapti V.Putino varžove. Daugelis ją laiko Kremliaus marionete.
K.Sobčiak žaidžia tą politikos žaidimą, kurį jai leidžia Kremlius. Bet tai pasakytina apie visus Rusijos politikus. Tie, kurie peržengia jam nustatytas ribas, atsiduria kalėjime.
Prieš rinkimus K.Sobčiak prašė mano palaikymo.
Jos paklausiau: ar galite garantuoti, kad paskui vėl neatsisakysite savo politinės veiklos ir visą savo laiką skirsite politikai? Ji atsakė: „To negaliu užtikrinti.“
Dėl to dalyvaudamas rinkimuose už ją neatidaviau savo balso.
– Bet vėliau vis dėlto parėmėte K.Sobčiak. Jūsų judėjimo „Atvira Rusija“ aktyvistai netgi organizavo K.Sobčiak rinkimų kovą provincijoje.
– Mūsų judėjimo tikslas – parlamentinės demokratijos įvedimas. Ir tam pasiekti remiame nepriklausomus politikus. Ir dėl to įvyko susiskaldymas: maždaug pusė aktyvistų įkūrė A.Navalno regioninius biurus, kita pusė – K.Sobčiak. Kilo konfliktas, kurį turėjau išspręsti.
Pasakiau, kad galime paremti tą, kuris ateitį sieja su parlamentine demokratija.
Bet kai sakoma, jog šis politikas vienintelis įkūnija mūsų ateitį, jis turėtų ieškoti kito judėjimo.
– Kaip tik A.Navalnui priekaištaujama, kad šalia savęs nepakenčia jokios konkurencijos.
– A.Navalno siekis – vadovo modelis. Žinau, kad tai atitinka dabartinį rusų mąstymo būdą. Jis žada siekti demokratiškesnės vyriausybės reformos, jei ateis į valdžią. Bet manau, kad tai baigtųsi nauju autoritarizmu.
Tai paaiškinau ir A.Navalnui. Remiu jį kaip vieną politikų, kurio reikia būsimai Rusijai. Bet ne kaip išganytoją, kuris veda mus į demokratiją. Mums nereikia jokio gero caro, nesvarbu, kokia jo pavardė.
Siekia keisti, ne versti
– Ar esate patenkintas savo politinio judėjimo rezultatais?
– Sunku būti visiškai patenkintam. Jeigu pažvelgtume į Rusiją, ten demokratiniame spektre esama dviejų nepriklausomų judėjimų. Vienas – A.Navalno žmonės ir kitas – judėjimas „Atvira Rusija“. Visi kiti žlugo – tai pasakytina net apie kairiųjų liberalų partiją „Jabloko“.
Demokratinei Rusijai svarbu, kad yra ne tik viena, o dvi opozicijos struktūros. Bet jeigu atsiras trys ar, dar geriau, keturios, tuomet esu tikras, kad ir pasikeitus režimui nenuslysime į naują autoritarizmą.
– Esate ne pirmas turtingas rusas, susivaidijęs su V.Putinu ir užsienyje pradėjęs kovoti dėl valdžios pakeitimo.
Tą patį darė jau miręs oligarchas Borisas Berezovskis. Kuo nuo jo skiriatės?
– B.Berezovskis buvo tas žmogus, kuris V.Putiną atvedė į valdžią ir jį paskui išdavė.
Jis norėjo sudaryti sunkumų V.Putinui, jam nerūpėjo Rusijos demokratizavimas.
Mano tikslas – ne prezidento nuvertimas, o parlamentinė demokratija.
Jei V.Putinas ateityje yra pasirengęs pats demokratizuoti šalį, tai jis turi daryti be manęs.
– Ar laukiate pokyčių artimiausiais metais, dar iki V.Putino kadencijos pabaigos 2024-aisiais?
– Realiai vertinant, veikiausiai mažai kas keisis. Bet manau, kad V.Putinas gali keistis, net jei šansai yra nedideli.
Nelaiko giminingomis sielomis
– Kokia V.Putino įtaka Donaldui Trumpui?
Ar manote, kad Kremlius iš tikrųjų turi jį kompromituojančios medžiagos?
– Nemanau, kad Maskvos medžiaga turi reikšmės.
D.Trumpas nėra tas žmogus, kurį dėl istorijų su moterimis galėtum priremti prie sienos.
– Gal V.Putinas ir D.Trumpas yra giminingos sielos?
– Ir taip nemanau. D.Trumpą laikau ekstravagantišku verslininku, kuris savo patirtį, sukauptą verslo pasaulyje, nori perkelti į valdymo sistemą.
Kai netinkami metodai perkeliami į naują objektą, kyla konfliktas.
Ir tai panašu į konfliktą, kuris atsiranda V.Putino sistemoje, kai viena mafijos grupė bando valdyti šalį. Iš esmės paėmus, kalbama apie skirtingus dalykus, panašumai yra grynai išoriški.
– Rusijos padėtis sudėtinga. JAV sankcijų – priešingai negu Europos Sąjungos – negalima panaikinti. Tuo pasirūpino JAV Kongresas. Ką darytumėte, jeigu vadovautumėte vyriausybei?
– Pasakyčiau, jog sankcijos man iš esmės nėra svarbios.
Naftą ir dujas, šiaip ar taip, galima eksportuoti, jų Vakarai neatsisakys, pajamos lieka. Draudimą importuoti tam tikras technologijas vertinčiau ramiai.
Ekonominiu požiūriu Rusija yra tokia neefektyvi, kad aukštųjų technologijų vis tiek negalima panaudoti.
To nedaugelio naujų modelių, kurių vis dar galima gauti, pakanka mūsų tikslams.
Man nerimą kelia tiktai žmogiškųjų išteklių stygius. Kūrybingiausi piliečiai palieka šalį, užsienio ekspertai nebeatvyksta. Šiuo atveju tai liečia šalies reputaciją.
– Kodėl manote, kad pasitraukus V.Putinui daug kas gali pasikeisti? Sistema, kurią jis sukūrė, galėtų jį pragyventi.
– Tiktai trumpai. V.Putinas nustums šalį iki psichinių ir fizinių išteklių ribos. 20 proc. maskviečių nori išvykti į užsienį, apie tai byloja apklausa. Tai – pavojingas signalas.
Kai kalbame ne apie V.Putiną, o V.Putino režimą, tuomet nemanau, kad jis išsilaikys 30 metų.
Jo bendražygiai sugriaus šalį anksčiau.
