Žinia apie K.Annano mirtį iškart apskriejo visą pasaulį. 80-metį buvusį Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių viso pasaulio lyderiai vadino didžiu žmogumi ir dėkojo jam už ilgametę kovą už žmogaus teises.
Ganos, iš kurios ir buvo kilęs K.Annanas, prezidentas Nana Akufo-Addo netgi paskelbė savaitės gedulą.
„Jis pakilo karjeros laiptais ir atvedė organizaciją į naują tūkstantmetį su neprilygstamu orumu ir ryžtingumu“, – kalbėjo dabartinis JT vadovas Antonio Guterresas.
Nobelio taikos premijos laureatas K.Annanas daugelį žavėjo gebėjimu išlaikyti ramybę net sudėtingiausiomis akimirkomis, tačiau kai kurie negaili jam kritikos, esą jis nepadarė visko, kad išgelbėtų daugiau gyvybių.
Geriausias pavyzdys
„Kofi buvo geriausias pavyzdys žmonijai – žmogaus padorumo ir kilnumo įkūnijimas.
Pasaulyje dabar apstu visiškai kitokių lyderių, todėl ši netektis dar skausmingesnė“, – po K.Annano mirties sakė JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra’adas al-Husseinas.
Aukščiausio rango politikai negailėjo gerų žodžių apie buvusį JT vadovą.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad savo gyvenimą K.Annanas skyrė darbui ginant žmogaus teises ir taiką visame pasaulyje.
„Tai lėmė jo ilgametę karjerą Jungtinėse Tautose telkiant bendras tarptautines pastangas apsaugoti žmonių gyvybę daugelyje konfliktų, nelaimių ir skurdo paliestų pasaulio kraštų“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Dvi kadencijas nuo 1997 m. iki 2006 m. Jungtinėms Tautoms vadovavusį K.Annaną daugelis laikė organizacijos veidu ir reformuotoju. Dabar prie JT vairo stovintis A.Guterresas pavadino K.Annaną draugu ir auklėtoju.
Buvusio JT generalinio sekretoriaus indėlį į taikos ir stabilumo palaikymą pasaulyje įvertino ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pagyręs jį už išmintį ir drąsą.
Ganoje 1938 m. gimęs K.Annanas Jungtinėse Tautose pradėjo dirbti 1962-aisiais.
1997 metais jis buvo išrinktas septintuoju JT generaliniu sekretoriumi ir šias pareigas ėjo dvi kadencijas iki 2006 metų.
Vadovavo sunkiu metu
Per šį laikotarpį K.Annanas išgarsėjo savo ramybe ir tvirtu charakteriu, o daugelis apžvalgininkų mano, kad jam pavyko pagerinti institucijos įvaizdį tarptautinėje arenoje.
Tačiau per ilgą karjerą K.Annanui teko susidurti su daugybe iššūkių.
Jo vadovavimas Jungtinėms Tautoms sutapo su lemtingais įvykiais pasaulio politikoje.
Dar prieš tapdamas JT generaliniu sekretoriumi K.Annanas nebijojo imtis sunkių užduočių.
Po 1990 m. rugpjūtį įvykusio Irako įsiveržimo į Kuveitą jis buvo pasiųstas evakuoti 900 Jungtinių Tautų darbuotojų, derėtis, kad būtų paleisti Vakarų šalių įkaitai, ir padėti išspręsti pusės milijono Kuveite ir Irake klajojančių azijiečių problemą.
Kai K.Annanas tapo JT vadovu, jo laukė dar daugiau iššūkių.
Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolio Niujorke pasaulis sukluso, Amerika žadėjo atsaką už beveik trijų tūkstančių žmonų žūtį. 2003 metais JAV žengė į Iraką, nors K.Annanas ragino Ameriką ir jos sąjungininkę Jungtinę Karalystę to nedaryti.
Po metų kalbėdamas su BBC žurnalistais tuometis JT generalinis sekretorius netgi pareiškė, kad Vašingtono ir Londono veiksmai prieštaravo JT chartijai ir buvo neteisėti.
Baigęs antrąją JT vadovo kadenciją K.Annanas ėmėsi tarpininko vaidmens Kenijoje ir Sirijoje. Be to, jis įsteigė fondą, skirtą kariniams konfliktams spręsti, ir prisijungė prie vadinamosios Vyresniųjų grupės – dažnai apie pasaulio problemas kalbančių politinių veikėjų klubo.
Tačiau ir šio jo gyvenimo laikotarpio negalima pavadinti ramiu. 2012 m. vasarį K.Annanas buvo paskirtas Jungtinių Tautų pasiuntiniu Sirijoje, bet praėjus pusmečiui nusprendė trauktis iš šių pareigų dėl augančios militarizacijos šalyje ir tarptautinės bendruomenės vienybės sprendžiant konfliktą trūkumo.
„Aš nesulaukiau visos paramos, kurios reikėjo tikslui pasiekti“, – tuo metu kalbėjo K.Annanas.
Jis pridūrė, kad „nuolatiniai priekaištai ir kaltų ieškojimas“ JT Saugumo Taryboje trukdė jo pastangoms įgyvendinti anksčiau pasiūlytą vadinamąjį šešių punktų planą, kuriuo jis siekė užtikrinti taiką Sirijoje.
K.Annanas taip pat neslėpė nusivylimo, kad jam nepavyko įtikinti Sirijos prezidento Basharo al-Assado ir opozicijos pradėti politinę šalies pertvarką.
„Pasaulyje daugybė pamišusių žmonių, panašių į mane, todėl nesistebėkite, kad JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas suras ką nors, kas sugebės atlikti šį darbą geriau už mane. Gali būti ir kitų planų, kitokių požiūrių į Sirijos krizės sprendimą, kurie veiks visai efektyviai“, – prieš šešerius metus kalbėjo K.Annanas.
Sulaukė kritikos strėlių
Rimtos kritikos K.Annanas sulaukė dar dirbdamas JT generalinio sekretoriaus pavaduotoju taikos palaikymo klausimais. Šias pareigas jis ėjo nuo 1992 iki 1996 metų.
Tuo metu JT taikos palaikymo operacija susidūrė su dviem labiausiai kritikuotais incidentais – 1994 m. genocidu Ruandoje ir 1995 m. Srebrenicos žudynėmis.
Abiem atvejais JT dislokavo kariuomenę vadovaujant K.Annanui, tačiau ji nesugebėjo išsaugoti civilių gyventojų.
Maža to, 2003 m. jau pasitraukęs iš pareigų Kanados generolas Romeo Dallaire’as, kuris buvo Jungtinių Tautų pagalbos misijos Ruandoje vadas, pareiškė, kad K.Annanas pernelyg pasyviai reagavo į artėjantį genocidą. Esą jam buvo suteikta informacijos apie galimus įvykius, bet K.Annanas jokių veiksmų nesiėmė.
Vėliau, K.Annanui jau tapus JT generaliniu sekretoriumi, jam buvo priekaištaujama, kad nepasidalijo R.Dallaire’o suteikta informacija su organizacijos vadovybe, bet K.Annanas tepasakė: „Kiekvienas mūsų turi gailėtis, kad nepadarė daugiau tuo metu.
Jungtinių Tautų vardu pripažįstu klaidą ir gailiuosi.“
Praėjus dešimtmečiui po genocido Ruandoje, kurio metu hutų radikalų iniciatyva buvo išžudyta maždaug 800 tūkst. tutsių ir nuosaikių hutų, K.Annanas pripažino „galėjęs ir privalėjęs padaryti daugiau, kad žudynėms būtų užkirstas kelias“.
Tačiau tai ne vienintelės bėdos, užgriuvusios buvusio JT vadovo pečius. 2004 m. K.Annanas sulaukė kaltinimų korupcija kilus skandalui dėl JT programos „Nafta už maistą“.
Vėliau jis sakė, kad tai buvo viena sunkiausių akimirkų per visą jo kadenciją.
Programa „Nafta už maistą“ buvo pradėta vykdyti 1996 metų gruodį. Taip buvo siekiama suteikti galimybę Irakui už parduotą naftą nusipirkti būtinų prekių, maisto ir vaistų, kurie palengvintų paprastų gyventojų, kenčiančių dėl po 1990 metų invazijos į Kuveitą šaliai paskelbtų ekonominių sankcijų, dalią.
Buvo teigiama, kad iš šios programos galėjo nelegaliai pasipelnyti tuometis Irako vadovas Saddamas Husseinas.
Maža to, 2004 m. gruodžio mėnesį buvo pranešta, kad K.Annano sūnus Kojo Annanas gavo mokėjimus iš Šveicarijos įmonės „Cotecna Inspection SA“, kuri laimėjo pelningą sutartį pagal JT programą „Nafta už maistą“.
Tačiau atlikus auditą įtarimai K.Annanui buvo panaikinti. Tiesa, JT vidaus auditas pripažino, kad programoje „Nafta už maistą“ būta vadybos spragų.
