Ruslanas Boširovas ir Aleksandras Petrovas tvirtina, kad yra civiliai. Jie pasakoja, kad į Jungtinę Karalsytę buvo atvykę 48 valandoms. Per jas vyrai ruošėsi aplankyti garsiąją Solsberio katedrą ir Stounhendžą, tačiau to negalėjo padaryti dėl blogo oro.
Interviu pasirodė kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas V.Putinas paskelbė, kad šalies pareigūnai surado kaltinamus vyrus ir paragino juos prabilti viešumoje.
Vyrai greitai „susisiekė“ su Kremliaus ruporu RT, kad galėtų papasakoti savo istoriją ir paskleistų dar vieną propagandos bangą aplink pasaulį.
Kiekvienam turinčiam sveiko proto žmogui ši istorija atrodo juokinga ir neįtikinanti. Ypač, kai palygini tai su visais kaltinimais ir įkalčiais, kuriuos prieš du Rusijos piliečius jau yra surinkus Jungtinė Karalystė.
Interviu su vyrais dariusi RT vyriausioji redaktorė leido vyrams netrukdomiems pateikti savo įvykių versiją.
Dalis pasakotos istorijos akivaizdžiai kirtosi su paviešintais stebėjimo kamerų įrašais.
Tad kodėl Rusija akivaizdžiai į eterį leido melagingą informaciją?
Atsakymas yra paprastas, Maskva žaidžia daug rimtesnį ir subtilesnį žaidimą, nei dauguma įsivaizduoja.
Šansai, kad Skripalių nunuodijimu įtariami vyrai sulauks teismo Jungtinėje Karalystėje yra lygūs nuliui.
Aleksandro Litvinenkos nužudymu Jungtinėje Karalystėje įtariamieji saugiai reiškė savo nekaltumą sėdėdami Rusijoje.
Kremliui nereikia vargintis įrodinėti teismuose savo piliečių nekaltumo.
Vietoje to, jie siekia supriešinti visuomenę, ypač tuos, kurie krypsta į Rusijos pusę ar nėra didžiausi savos vyriausybės gerbėjai. Maskva nori, kad jų naratyvas, jog Rusija neprisidėjo prie Skripalių nunuodijimo paplistų kuo labiau.
Dar prieš interviu internete pasirodė komentarai, kad britai patys norėjo nunuodyti S.Skripalį, o Rusija tam neturėjo jokio motyvo. Žmonės taip pat kvestionavo vaizdo stebėjimo kamerų medžiagos autentiškumą.
Šitas interviu tokiems žmonėms suteikia tik dar daugiau pagrindo klausinėti ir drabstytis purvu.
Tokio interviu paviešinimas siunčia dvigubą žinutę. Vyriausybėms, žurnalistams ir kitiems Rusijos režimo oponentams tai yra dar vienas ženklas, kad Rusija prie to akivaizdžiai yra prisidėjusi. Tuo tarpu Rusijos naratyvo palaikytojams tai suteikia dar vieną nesibaigiantį šaltinį kaltinti su tuo nesusijusius asmenis.
Rusijos neįtikinanti istorija vis tiek suveikia taip, kaip ir tikėtasi – kažkas ja patikėjęs stoja į Kremliaus pusę.
Taip jie elgiasi jau nuo Krymo okupacijos ir karo Rytų Ukrainoje pradžios.
Kremlius nevaržomas prieš mus naudoja visus demokratijos privalumus – pakantumą kitoms nuomonėms, toleranciją, taip pat socialinius tinklus, kuriais gali pasiekti viską.
O požymių, kad jų veiksmų plano efektyvumas mažėja – nėra. Paprastai kalbant, Rusija geriau nei mes žaidžia dezinformacijos žaidimą.
V.Putinas supranta, kaip pasaulyje sklinda gera ir bloga informacija. Tad kiekviena šalis kovodama su dezinformacija turi gerai pasitempti.
