San Paule gyvena beveik 20 mln. žmonių. Rajonuose, esančiuose net keliolika kilometrų nuo centro šurmulio ir spūsčių, vaikai žaidžia gatvėse, gyventojai vieni su kitais draugiškai sveikinasi.
Tačiau tai nereiškia, kad pašaliniai žmonės čia yra laukiami atvertomis durimis. Periferiniai San Paulo rajonai pasižymi smurtu ir dideliu nusikalstamumu, tad didžiosios Brazilijoje veikiančios pavėžėjimo kompanijos – „Uber“ ar „Cabify“ – atsisako vežti žmones į šiuos rajonus.
Brazilandijos rajone mažai kas gali įsigyti automobilį. Viešojo transporto sistema čia dėl tų pačių saugumo sumetimų yra menkai išplėtota. Gausu ir kitų problemų.
„Siauros gatvės, statūs šlaitai ir purvini keliai. Niekas nenori važinėti šiame rajone“, – tvirtino Brazilandijos bendruomenės pirmininkas Henrique Deloste.
Atskirti nuo miesto
Rajonas dėl didelio nusikalstamumo panašesnis į miestą su savo atskira valdžia, o ne į toli nuo San Paulo centro nutolusį rajoną.
Brazilandijos favelose gyvena per 300 tūkst. žmonių, kurių pragyvenimo lygis yra vienas žemiausių visoje šalyje.
Žmonės vidutiniškai čia turi pragyventi už 502 Brazilijos realus (apie 104 eurus) per mėnesį.
San Paulo vidurkis yra bent tris kartus didesnis. Pavyzdžiui, prestižiniame Moemos rajone San Paule žmonės kas mėnesį išleidžia apie 4967 Brazilijos realus (apie 1030 eurų).
Artimiausia metro stotis yra už 8 kilometrų, tad vietiniams tenka kliautis keliais perpildytais, vos krutančiais, o kartais ir visai neatvažiuojančiais autobusais.
Bet viena maža kompanija mėgina pakeisti rajono vaizdą: samdo vietinius gyventojus, kurie nebijotų vairuoti taksi po nusikaltėlių kontroliuojamą rajoną. Mokestį jie priima tiek grynaisiais pinigais, tiek degalais.
Šios kompanijos pavadinimas „Ubra“ – „Union of Brasilandia“ (Brazilandijos sąjunga) trumpinys. Nors jis panašus į vienos tarptautinės pavėžėjimo platformos „Uber“ pavadinimą, įmonės nieko bendra neturi.
Išskyrus tai, kad vienas įmonės įkūrėjų nusprendė ją įsteigti po kelių mėnesių darbo „Uber“.
Griauna mitus apie rajoną
„Ubra“ įkūrė buvęs tatuiruočių meistras Emersonas Lima ir taksistas Alvimaras da Silva su savo šeimomis.
Mat 48-erių A.da Silva suprato, kad užsidirba daugiau pinigų pavėžėdamas kaimynus Brazilandijos rajone nei dirbdamas didelėms firmoms.
Įmonė įsikūrusi mažame kambarėlyje, kuriame kelios darbuotojos priima užsakymus. Šalia jų – vairuotojų laukiamasis, kuriame stovi dvi kėdės, stalas ir sofa.
Kiekvienas kilometras, nuvažiuotas su „Ubra“, kainuoja 2 Brazilijos realus (41 euro centą).
„Yra paplitęs mitas, kad miesto pakraščiuose pavojinga. Bet aš manau, kad nusikaltimų yra visur, gal net daugiau centrinėje miesto dalyje, – teigė A.da Silva. – Mūsų tikslas buvo pasamdyti vietinius vairuotojus, kurie gimė ir užaugo Brazilandijoje, to dėl nebijo čia dirbti.“
Šios taksi paslaugas teikiančios įmonės tvirtina, kad jų programėlės neleidžia priimti užsakymų iš nusikalstamumu garsėjančių rajonų tam tikromis dienomis ir valandomis.
„Uber“ skelbia, kad jų vairuotojai gauna informaciją apie galimus pavojus ir patys sprendžia, ar važiuoti tomis gatvėmis.
Panašiai veikia ir „Cabify“. Pavojinguose rajonuose, įskaitant ir Brazilandiją, ši įmonė net nevykdo savo veiklos.
„Mes jautėmės atskirti. Bet nekaltinu ir kitų kompanijų, kad nevažinėja šiuose rajonuose. Norint dirbti Brazilandijoje reikia specifinių žinių“, – tikino A.da Silva.
Sulaukia tūkstančių užsakymų
„Ubra“ atskleidžia, kad per mėnesį sulaukia iki 6 tūkst. užsakymų, kurių absoliuti dauguma prasideda arba baigiasi Brazilandijoje. Įmonė turi daugiau negu 60 nuolatinių vairuotojų.
„Visi sako, kad čia pavojinga, tačiau pavojai slypi visur. Tiesa, mes važiuojame ten, kur nedrįsta kiti, netgi ir vėlyvais vakarais“, – teigė įmonėje dirbantis Diogenesas da Silva.
Rajone kirpėju dirbantis Gilberto Oliveira Souza tvirtina, kad ši bendrovė yra atsakas į ilgai kartojamas gyventojų maldas.
„Ši bendrovė mums labai padeda. Naudojamės jos paslaugomis visada, tiek važiuodami apsipirkti, tiek veždami vaikus pas gydytojus. Tai tikrai leidžia jaustis laisviau“, – teigė G.Oliveira Souza.
Anksčiau vyrui su šeima tekdavo ilgą kelią eiti iki autobuso stotelės, o autobusas kartais ir visai neatvažiuodavo.
Kai G.Oliveira Souza dar naudojosi didžiųjų taksi įmonių paslaugomis, vairuotojai jį išlaipindavo prie rajono ribos ir atsisakydavo važiuoti į vidų. Vadinasi, reikėdavo įveikti ilgą kelią pėsčiomis namo. Fotografė Debora Lucia taip pat dažnai naudojasi „Ubra“ paslaugomis.
„Yra daug prietarų apie šį rajoną. Daugybę kartų esu naktį jame įstrigusi.
Autobusai nevažiuoja, kiti vežėjai atsisako tave paimti, tad reikėdavo nuolat prašyti draugų pagalbos. Ši įmonė yra tikras išsigelbėjimas“, – pasakojo D.Lucia.
Priima apmokėjimą degalais
A.da Silva tvirtina, kad kartu jo įmonė vykdo ir socialinę misiją, nes už keliones kartais net neprašoma pinigų.
„Vežame moteris į kalėjimus aplankyti savo vyrų, senyvo amžiaus ir neįgalius žmones – pas gydytojus. Kartais laukiame klientų, kad iš karto saugiai parvežtume juos atgal“, – kalbėjo A.da Silva.
„Ubra“ dirba kaip ir kitos įmonės. Žmonės gali parsisiųsti programėlę į išmanųjį telefoną ir užsisakyti automobilį, kuris juos nuvežtų į norimą vietą.
Užsisakę taksi žmonės gauna žinutę, kurioje rašoma, kokia mašina atvažiuos, kokie jos numeriai bei vairuotojo vardas.
Tačiau kartu kompanija leidžia žmonėms mašiną užsisakyti paskambinus telefonu ar žinute. Taip sudaromos galimybės ir rajono gyventojams be interneto prieigos ar išmaniųjų telefonų pasiekti savo tikslą.
Kelionės kainą apskaičiuoja įmonės darbuotojos, tikrindamos atstumą „Google“ žemėlapių programėlėje. „Ubra“ taip pat labai lanksčiai žvelgia į kelionių apmokėjimą.
„Kai vairuotojai neturi kreditinių kortelių skaitytuvo, o keleiviai neturi grynųjų pinigų, mes randame išeitį.
Kartais keleiviams pasiūlome stabtelėti degalinėje, kurioje jie įpiltų degalų už kelionės kainą“, – pasakojo A.da Silva.
Įmonės vadovo duktė Aline Landim tikisi, kad ateityje jiems pavyks dar labiau išsiplėsti į neaptarnaujamas rajono vietas ir į darbą pritraukti daugiau vietinių vairuotojų.
„Mūsų planai yra aptarnauti vietas, kurių iki šiol nepasiekia jokia bendrovė ar programėlė, tikimės dirbti visame San Paule“, – teigė A.da Silvos duktė.
Ketina plėsti veiklą
„Ubra“ konkurentų nesibaimina ir tvirtina, kad konkurencija visada gerai, nes tai skatina teikiamų paslaugų kokybės augimą.
Įmonės atstovė teigia, kad darbuotojų favelų rajonuose jiems rasti nėra problema.
„Patys vairuotojai pas mus noriai dirba. Jie čia išvengia spūsčių ir didelių benzino sąnaudų. Kartu jie yra arti savo namų ir artimųjų“, – kalbėjo A.Landim.
Nors vietiniai žmonės nebijo savo gimtųjų gatvių, darbuotojai vis tiek mokomi imtis visų atsargumo priemonių.
„Mūsų vairuotojai niekada nelaiko telefonų matomoje vietoje. Jie važiuoja pravirais langais ir situaciją gatvėse stebi iš toli“, – tvirtino A.da Silva.
Miesto valdžia remia tokias piliečių iniciatyvas ir skatina kitus vietinius gyventojus kurti savo pavėžėjimo kompanijas, ypač tolimesniuose rajonuose. Bet drauge šių kompanijų veiklos įteisinimas yra griežtai reglamentuotas.
Legalizuoti veiklą kartais užtrunka ilgus mėnesius, o be leidimo veiklą vykdančios kompanijos gali sulaukti nemažos baudos ir prarasti turimus automobilius.
A.da Silva tvirtina, kad nors ir kompanija veikia favelų rajonuose, naudojamos mašinos yra naujos ir geros kokybės, visose jose yra įrengti oro kondicionieriai.
Kompanijos vadovas užsiminė, kad netrukus jie keis pavadinimą į „Jaubra“, kad jų niekas nepainiotų su konkurentais ir nekiltų kitokių teisinių problemų. Taip pat kuriama nauja – vartotojams patrauklesnė programėlės versija.
„Brazilandijoje gyvena daugiau negu 300 tūkst. žmonių, o, mano skaičiavimais, mes dabar pasiekiame tik apie 3 procentus jų.
Su nauja programėle galėsime pasiekti iki 20 proc. rajono gyventojų, – vylėsi A.da Silva. – Bet viskas priklausys nuo to, ar didžiosios įmonės imsis atsakomųjų veiksmų. Jei jos ir toliau ignoruos mūsų rajoną, tuo geriau bus mums.“
Nusikaltimai dažnai drebina nuošalius rajonus
Taksi vairuotojai įvairiose šalyse ne kartą yra tapę žiaurių nusikaltimų liudininkais ar net aukomis. Antai prieš dvejus metus San Paule „Uber“ vairuotojas Osvaldo Luisas Modolo Filho sutiko pavėžėti jauną porą. Likus keliems kvartalams iki kelionės tikslo pora išsitraukė peilius, subadė 52 metų vairuotoją ir pavogė jo automobilį. Dūriai buvo tokie gilūs, kad policija iš pradžių manė, kad tai šautinės žaizdos. Vėliau pareigūnams pavyko surasti automobilį ir sugauti žudikus.
Tai buvo pirmasis „Uber“ vairuotojas, nužudytas San Paule, bet, deja, ne paskutinis. Vietinė žiniasklaida skelbia, kad po to panašiomis aplinkybėmis nužudyta daugiau nei dešimt vairuotojų. Policija skelbia, kad per mėnesį užpuolama daugiau nei 140 vairuotojų. Tokių nusikaltimų skaičius mieste išaugo, kai kompanija pradėjo imti mokestį už paslaugas grynaisiais pinigais. Tai paskatino žmones programėlėje registruotis netikra tapatybe.
Panašių nusikaltimų gausu ir kitose šalyje, kur nusikaltėliai veikia netrukdomi. Viena amerikiečių pora kelionės į Meksiką nepamirš dar ilgai. Į taksi automobiliu važiuojančią porą įsirėžė užpuolikų automobilis ir pagrobė žmones. Vienas užpuolikų bandė išprievartauti moterį, tačiau per stebuklą porai pavyko nukreipus dėmesį ištrūkti.
Turbūt didžiausias nusikaltimų ir nužudymų taksi automobiliuose skaičius buvo užfiksuotas Pietų Afrikos Respublikoje. Policijos pareigūnai skelbia, kad praėjusiais metais šalyje buvo užregistruoti 237 nužudymo taksi automobilyje atvejai.
