Dviem dideliems Australijos bakalėjos parduotuvių tinklams neseniai įvedus vienkartinių plastiko maišelių draudimą kilo tikras sąmyšis.
Parduotuvių klientai ne tik ėmė dėl to piktintis, koneveikti pardavėjus, bet ir kibo jiems į atlapus. Vienas susierzinęs pirkėjas net sugriebė parduotuvės darbuotoją už gerklės.
Nors parduotuvės siūlė pirkėjams įsigyti daugkartinių, aplinkai mažiau kenksmingų maišelių, pirkėjų tai neguodė. Kai kurie numetę pasirinktas prekes tiesiog išeidavo iš krautuvių.
Toks elgesys neįsivaizduojamas Sikimo valstijoje Indijoje. Himalajuose esanti valstija plastikinių maišelių problemą išsprendė jau seniai.
Neišduoda pardavėjams leidimų
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje plastikiniai maišeliai čia buvo plačiai paplitę. Bet Sikimas nusprendė padėti jų naudojimo istorijoje tašką dar 1998 m.
Dabar Sikimo sostinės Gangtoko turgavietėje žmonės vaikšto su medžiaginiais maišeliais, o pamiršusieji jų gali įsigyti čia pat. Produktai parduodami įvynioti į figmedžių lapus.
Sikimo valstijos sėkmės istoriją dabar bando perprasti ir perimti kitos valstijos bei miestai. Indijoje plastiko taršos problema ypač opi Mumbajuje, kur dėl maišeliais užkimštų kanalizacijų liūčių sezonu netgi kyla potvyniai.
Ekologiško turizmo ir visuomenės išsaugojimo organizacijos vadovas Rajendra Gurungas iš Sikimo valstijos teigė, kad sėkmingą kovą su plastikiniais maišeliais lėmė kelios priežastys.
„Jei pardavėjai naudoja plastikinius maišelius, jiems neišduodama arba neatnaujinama prekybos licencija. Juos griežtai prižiūri inspektoriai, skiria dideles baudas. Perspėjami ir pirkėjai.
Mokyklose vaikams aiškinama apie plastikinių maišelių žalą aplinkai“, – pasakojo R.Gurungas.
Nors net 25 iš 29 Indijos valstijų turi griežtesnį ar švelnesnį plastikinių maišelių naudojimo draudimą, jo retai laikosi tiek valdininkai, tiek gyventojai.
Nulėmė kelios priežastys
Iš dalies Sikimo sėkmę galima paaiškinti ir tuo, kad čia žmonės gerbia įstatymus. Pasak R.Gurungo, iki 1975 m., kai valstybė buvo monarchija, žmonės įprato klausyti karaliaus. O vėliau ėmė paklusti ministrų leidžiamiems įstatymams.
Be to, valstijoje didelė budistų bendruomenė, o tai reiškia, kad plačiai paplitusi pagarba gamtai.
„Kiekvienas miškas, ežeras yra šventi, kaip ir visa Himalajų grandinė. Meilė gamtai ir mūsų disciplinuotumas didina norą saugoti aplinką“, – paaiškino Sikimo gyventojai.
Tačiau ne viskas taip tobula. Dalis gyventojų pastaruoju metu ėmė naudoti neaustinius polipropileno maišelius. Nors jie atrodo kaip medžiaginiai ir yra daugkartiniai, išties yra pagaminti iš plastiko ir labai kenkia aplinkai.
Pasak R.Gurungo, būtina imtis skubių veiksmų ir šviesti žmones, kol tokie maišeliai netapo populiarūs.
Drausmina net ir turistus
2016 m. kovodamas su plastikinių gaminių naudojimu Sikimas žengė dar toliau ir uždraudė valstybės įstaigose naudoti plastikinius vandens buteliukus. Vietoj jų naudojami daugkartiniai buteliai, o vanduo patiekiamas stikliniuose ąsočiuose ir stiklinėse.
Sikime turistai perspėjami nesivežti su savimi plastikinių buteliukų. Valstijoje buvo įrengtos geriamojo vandens pardavimo vietos, kuriose galima įsipilti vandens į daugkartinio naudojimo butelius.
R.Gurungas mano, kad viešbučiai taip pat gali atkalbėti turistus prašyti vandens buteliukų, jei parodytų sertifikatą, įrodantį, jog jų virtuvės vanduo yra išvalytas, todėl galima jį drąsiai gerti.
Plastikiniai šaukšteliai valstijoje turėjo būti pakeisti bambukiniais, o vienkartiniai maisto indai gaminami iš natūralių medžiagų.
Tiesa, pasiekti tokį rezultatą Sikimo valstijoje lengviau nei kitur Indijoje ir dėl to, kad gyventojų čia vos 610 tūkst. O štai Maharaštros valstijoje – daugiau nei 100 mln.
„Bet ten, kur gyventojų daug, pavienės baudos neveiks – reikia stengtis siekiant pakeisti žmonių įpročius. O pradėti reikia nuo mokyklų“, – aiškino R.Gurungas.
