Rusijos nepasitenkinimą Šiaurės kaimyne galėjo iššaukti didesnis JAV karių skaičiau buvimas Norvegijoje ir planai surengti pratybas kartu su kitomis NATO partnerėmis, rašo „Foreign Policy“.
Žibalo į ugnį šliukštelėjo Jungtinės Karalystės pareiškimas, kad ji nusiųs 800 jūrų pėstininkų į Norvegiją bei įkurs nedidelę Arkties karinę bazę. Taip siekiama atgrasyti Rusiją nuo karinių manevrų Arktyje. Rusijos ambasada Jungtinėje Karalystėje šiuos britų planus pavadino „neturinčiais pagrindo“ ir teigė, kad tai tik padidins įtampą tarp valstybių.
Tuo metu netoli Rusijos sienos esančiame Kirkeneso miestelyje vieną vertus kabo vieno šio gyventojo Frode Bergo nuotrauka su raginimais Maskvai jį paleisti, o kitą vertus, kelių ženklai čia užrašyti tiek norvegų, tiek rusų kalba.
F.Bergas buvo sulaikytas Maksvoje, į kurią jis nuvyko praėjusių metų gruodį esą prieš šventes nusipirkti dovanų, praleisti savaitgalį ir aplankyti draugų. Tačiau į Norvegiją jis taip ir negrįžo, F.Bergą sulaikė Federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnai ir apkaltino šnipinėjimu. Jis esą 2015 m. bandė gauti informacijos apie Rusijos branduolinius povandeninius laivus Arktyje. Vyras jau 10 mėnesių laikomas Rusijos kalėjime.
O jo gimtajame Kirkenese, kur žmonės kalba tiek norvegiškai, tiek ir rusiškai, kasdien lankosi žmonės iš kaimyninės valstybės. Rusų žvejybiniai laivai taip pat netrukdomi plaukioja šalia norvegų.
Daugybę metų abi šalys stengėsi, kad po Šaltojo karo tokiuose miesteliuose kaip Kirkenesas abiejų tautų atstovai galėtų sugyventi be įtampos.
Anksčiau pasienio tarnyboje dirbęs, bet į pensiją išėjęs F.Bergas eidavo savanoriauti į paramos valgyklą Rusijoje, padėjo organizuoti kasmetinį pasienio festivalį ir slidininkų lenktynes. Todėl jo suėmimas Maskvoje sukėlė didelę nuostabą Kirkenese.
Žmonės negalėjo suprasti, kaip pensininkas, kuris tiek nuveikė siekiant gerų santykių su rusais, buvo apkaltintas šnipinėjimu.
Tačiau praėjusį pavasarį F.Bergas nustebino visus pareiškęs, kad iš tiesų bendradarbiavo su Norvegijos žvalgyba. Tiesa, jis tikino buvęs tik kurjeriu ir apie jokią plataus masto operaciją nežinojęs.
F.Bergo komentarai sukėlė pasipiktinimą valdžios, žvalgybos atstovus bei iš dalies Kirkeneso gyventojus.
Padėtis dar pablogėjo paaiškėjus, jog ne vienam Finmarko apygardos gyventojui buvo siūloma pernešti kažką per sieną su Rusija.
„Iš pradžių žmonės galvojo, kad tai kažkokia klaida. Tačiau kai žmonės sužinojo daugiau, tai sukėlė norvegų žvalgybos nepasitenkinimą“, – pasakojo menininkų organizacijos direktorė rusė Liuba Kuzovnikova.
Tuo metu FST mažai kalba apie F.Bergą, o jo advokatai turi labai ribotą priėjimą prie nuteistojo. Be to, kai kurios detalės kelia įtarimų. Pavyzdžiui, jo byloje kalbama, kad F.Bergas siuntė pinigus rusų pašto moteriai vardu Natalija. Ji gyvena Maskvoje. Mainais esą F.Bergas gaudavo informaciją apie branduolinius povandeninius Rusijos laivus. Šių metų vasarį F.Bergas pasiskundė, kad jį apgavo.
Po to atsirado įtarimų, kad Kremlius stengiasi panaudoti F.Bergo bylą stengdamasis sužadinti norvegų nepasitikėjimą savo specialiosiomis tarnybomis. Maža to, manoma, kad F.bergas tėra tik maža žuvelė daug siekiančiuose planuose.
„Čia kažko trūksta. Šioje istorijoje yra daugiau, nei mums sakoma. Teigiama, kad F.Bergas siuntė pinigus Rusijos paštu. Tačiau jei tai tokia svarbi operacija, kodėl pasirinktas toks nepatikimas būdas perduoti lėšas?
Be to, jeigu Rusija dar prieš trejus metus – 2015-aisiais – išaiškino operaciją, kodėl niekas nebuvo suimtas? Nebuvo jokių pranešimų apie galimai susijusius asmenis“, – tikino Norvegijos leidinio „Independent Barents Observer“ direktorius Thomas Nilsenas.
Ekspertai pastebi, kad F.Bergo istorija tikrai pasinaudos FST.
„FST tuo tikrai pasinaudos siekdama suduoti smūgį Norvegijos žvalgybai“, – tvirtino Norvegijos gynybos universiteto strateginės komunikacijos ir psichologinių operacijų direktorius Geir Hagenas Karlsenas.
