Tačiau šį kartą vadovaudama susiskaldžiusiai ir silpnai koalicijai A.Merkel susiduria su anksčiau nematytomis problemomis.
Jos vykdomos politikos nepalaiko rinkėjai, iššūkius meta kraštutinei dešinei atstovaujanti „Alternatyva Vokietijai“, problemos kyla iš savo partijos – Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) viduje, rašo „CNBC“.
Tai verčia vokiečius klaust – o kas bus toliau, kai A.Merkel išeis iš politinės arenos pasibaigus kadencijai?
Ji buvo Vokietijos kanclerė nuo 2005 metų. Ją žmonės visada regėjo, kaip saugumo ir stabilumo garantą, kuris išvairavo didžiausią eurozonos ekonomiką iš finansinės krizės.
A.Merkel užsitarnavo pravardę „Mutti“ – mama. Ji ne tik sėkmingai vadovavo Vokietijai, bet ir padėjo kitoms šalims ir reikalavo iš jų griežtų priemonių vykdant finansiškai atsakingą politiką.
Atsigavus nuo finansinės krizės regionas 2015 m. susidūrė su kitu iššūkių – migrantų srautais.
Nors buvo besidžiaugiančių A.Merkel sprendimu į Vokietiją priimti daugiau nei milijoną migrantų, tai jai turėjo ir didelę kainą.
Šios situacijos netinkamas suvaldymas yra įvardinama, kaip viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl A.Merkel partijos populiarumas smuko ir iškilo „Alternatyva Vokietijai“.
Dalis žmonių pradėjo reikalauti, kad A.Merkel atsistatydintų.
Tačiau nors ir kanclerės pozicijos nėra tokios stiprios, išlieka neaišku, kas ją pakeis.
Vokiečiai nepalaiko vyriausybės politikos
Šiandien tik 17 proc. vokiečių palaiko A.Merkel vykdomą politiką, o 54 proc. yra ja nepatenkinti.
Nėra paslaptis dėl ko taip nutiko. CDU ir jos atšakai Bavarijoje Krikščionių socialinei sąjungai (CSU) teko burti koaliciją su socialdemokratais, kad pavyktų užsitikrinti daugumą.
„Jeigu pasižiūrėsim į apklausų duomenis, tai ši „Didžioji koalicija“ šiandien nelaimėtų rinkimų. Jiems sunkiai sekasi atrasti bendrą kalbą smulkiais klausimais, tad kilus bėdoms šiai vyriausybei būtų tikrai sunkios dienos“, – tvirtino ekonomistas Tomaszas Wieladekas.
Problemos partijos viduje
A.Merkel sunkiai sekasi sutarti su CSU pirmininku ir vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu migracijos ir pabėgėlių integracijos klausimais.
Iššūkiai kyla ir savo partijos viduje. Ilgalaikis ir artimas A.Merkel sąjungininkas Volkeris Kauderis nebuvo išrinktas CDU parlamentinės frakcijos vadovu nepaisant kanclerės išreikštos rekomendacijos ir raginimo balsuoti už jį.
Skandalas kilo ir atleidus žvalgybos vadovą Hansą-Georgą Maasseną, dėl ko A.Merkel vėliau viešai atsiprašė.
Politologai mano, kad taip CDU nariai baudžia A.Merkel, kurią laiko atskaitinga už partijos mažėjantį populiarumą.
„Konservatyvos jėgos šioje partijoje jau seniai jos nemėgo, tačiau negalėjo nieko padaryti, nes jos dėka jie būdavo išrenkami į parlamentą. Tačiau dabar A.Merkel prarado ryškų autoritetą“, – tvirtino „Chatam House“ analitikas Quentinas Peelas.
Jei ne A.Merkel, tai kas?
Šis sukilimas partijos viduje vokiečius paskatino spėlioti – kiek dar valdžioje išsilaikys A.Merkel?
Nors ir nėra akivaizdaus antro lyderio, ekspertai tvirtina, kad A.Merkel pati nenori užsibūti valdžioje.
Q.Peelas teigia, kad A.Merkel valdžioje gali neišbūti visos kadencijos ir staiga atsistatydinti 2 metų bėgyje.
„A.Merkel žaidžia ilgą žaidimą ir visa politika Vokietijoje juda lėtai, tačiau toks pokytis gali įvykti labai greitai“, – kalbėjo Q.Peelas.
Ekspertai tvirtina, kad A.Merkel pakeisti gali naujoji CDU generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer, kuri turi panašų į kanclerės požiūrį į politiką arba Jensas Spahnas, jaunas ir konservatyvus ministras, kuris galėtų praplėsti partijos akiratį.
Kaip potencialus kandidatas įvardinamas ir Ralphas Brinkhausas, kuris nugalėjo V.Kauderį. Arba Wolfgangas Schaeuble, kuris dabar yra Bundestago prezidentas ir galėtų atlaikyti visus frontus pasitraukus A.Merkel. Tačiau jam jau 76 metai, tad vargu ar sutiktų tokias pareigas užimti ilgesnį laiką.
„Kanclerės ateitį nuspręs ne koalicija, bet partija. Tik bet kurį alternatyva neturi plataus palaikymo.“, – teigė Q.Peelas.
Tačiau pati A.Merkel net nesiruošia trauktis anksčiau laiko.
„Esu gyva ir ketinu tęsti savo darbus“, – rugsėjį kalbėjo A.Merkel.
Sekmadienį Bavarijoje laukia rinkimai, kuriuos panašu, kad 61 metus regioną valdžiusi CSU gali gali pralaimėti.
Vieni spėlioja, kad tai bus pirmas žingsnis į A.Merkel eros pabaigą. Tuo tarpu kiti tvirtina, kad CSU pralaimėjimas net sustiprintų kanclerės pozicijas, nes H.Seehoferis pats prarastų savo palaikytojų dalį
„Kanclerė išlieka stipri, nes galimiems konkurentams dar reikia sustiprėti iki kada sugebės A.Merkel mesti rimtą iššūkį“, – tikino „Berenberg Bank“ ekonomistas Holgeris Schmiedingas.
