Vienos paslaptingiausių sektų atstovas – apie gyvenimą Golano Aukštumose

Karų siaubtose Sirijos ir Izraelio pasienio teritorijose gyvena viena paslaptingiausių ir uždariausių religinių sektų – drūzai. Su vienu jos atstovu, kuris yra lankęsis ir mūsų šalyje, kalbėjosi „Lietuvos rytas“.

I.Vainalavičiūtės nuotr.
I.Vainalavičiūtės nuotr.
Pilietybės neturintis E.Abu Shaeenas gyvena Golano Aukštumose. Iš šios vietos dauguma žmonių išvyko, čia telikę penki kaimeliai, kuriuose įsikūrę apie 25 tūkst. drūzų religinės bendruomenės narių.<br>I.Vainalavičiūtės nuotr.
Pilietybės neturintis E.Abu Shaeenas gyvena Golano Aukštumose. Iš šios vietos dauguma žmonių išvyko, čia telikę penki kaimeliai, kuriuose įsikūrę apie 25 tūkst. drūzų religinės bendruomenės narių.<br>I.Vainalavičiūtės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Specialiai „Lietuvos rytui“, Golano Aukštumos

Oct 27, 2018, 9:29 PM

Drūzų bendruomenė laikoma nuo islamo atskilusia sekta. Jos tikėjimas vienija įvairius islamo, judaizmo ir krikščionybės aspektus ir yra glaudžiai susijęs su filosofija, o šio tikėjimo išmintis išdėstyta šešiose slaptose šventomis laikomose knygose. Daugiausia drūzų gyvena Sirijoje, Jordanijoje, Libane ir Izraelyje.

Drūzu save laiko ir fizikos mokytojas siras Eyadas Abu Shaeenas, gyvenantis Golano Aukštumose drūzų kaimelyje Bokatoje (Buq’ata). Jis laisvai kalba anglų ir rusų kalbomis. Kitaip nei dauguma jo kaimynų, E.Abu Shaeenas yra nemažai keliavęs po Europą ir Rusiją, o 1995 metais yra aplankęs Vilnių ir Kauną.

Golano Aukštumos – Izraelio kontroliuojama teritorija, kuri yra tarp Izraelio ir Sirijos. Šioje teritorijoje, kuri iki 1967 metais vykusio šešių dienų karo buvo Sirijos dalis, kadaise gyveno daugiau kaip 120 tūkst. gyventojų, dabar didžioji dalis jų išvykę.

Dabar Aukštumose tėra penki kaimeliai, kuriuose gyvena apie 25 tūkst. drūzų. E.Abu Shaeeno gimtajame kaime Bokatoje šiuo metu suskaičiuojama apie septynis tūkstančius gyventojų.

„Mes neturime jokios pilietybės. Jei parodyčiau jums savo pasą, pamatytumėte, kad nesu jokios valstybės pilietis.

Izraelio siūlomų pasų ne kartą atsisakėme. Izraelyje mes laikomi ne piliečiais, o tiesiog „gyventojais“, – su ironiška šypsena veide kalbėjo E.Abu Shaeenas.

Atsisako paso už pinigus

– Bet jums buvo pasiūlytas Izraelio pasas ir jūs atsisakėte? Kodėl? – pasiteiravo „Lietuvos rytas“.

– Taip, jie net siūlo sumokėti pinigų už tai, kad paimtume pasus, bet mes atsisakome. Mums Golano Aukštumos yra Sirijos dalis, tai – istorinė Sirijos žemė.

Jei Izraelis nori prisijungti Golano Aukštumas, tai gali padaryti ir be mūsų.

Kodėl turime pasirašyti ir būti išdavikai? Tapti tais, kurie pardavė savo gimtinę Izraeliui?

Izraelis nori pasauliui pasakyti, kad „mes to nenorėjome, bet Golano Aukštumų gyventojai panoro prisijungti prie mūsų“.

– Ar drūzai taip pat privalo atlikti karinę tarnybą Izraelio kariuomenėje?

– Kai 1992-aisiais mums buvo bandoma įbrukti pasus, mūsų čia buvo 17 tūkst. gyventojų. Būta bandymų mus priversti atlikti karinę tarnybą. 1992 metais dar buvau moksleivis, kai teko tris mėnesius pabūti kalėjime už tai, kad per okupacijos metines mokykloje apie tai kalbėjau.

– Kaip Golano Aukštumų užėmimas paveikė drūzų bendruomenės ryšius su Sirija?

– Visos šeimos, kurios gyvena čia, Golano Aukštumose, yra išskirtos.

Mano dėdė, teta ir kiti giminaičiai gyvena kitoje pusėje. Aš jų nuo gimimo nesu ten aplankęs, matėmės Jordanijoje.

Mums nebuvo leista išvykti į Siriją ir jie niekada negalėjo atvykti čia. Mano tėvui yra pavykę nukeliauti į Siriją septynis kartus. Dar iki šios krizės religingi žmonės galėjo vykti į Siriją aplankyti mums šventų vietų. Jis ta galimybe pasinaudojo.

Pamenu, prieš dvidešimt metų, kai dar nebuvo mobiliųjų telefonų, žmonės paprasčiausiai bandydavo susišaukti. Nematydavome tų, kurie yra kitoje pusėje, bet juos girdėdavome.

Įsivaizduokite, motina stovi vienoje, sūnus kitoje ir jie klausia vienas kito, kaip laikosi, ar yra gyvas.

Tai labai sukrečianti patirtis.

Kartą man teko dalyvauti tokiame „pokalbyje“ ir daugiau niekuomet nenorėjau ten vėl eiti. Šiandien užtenka parašyti trumpąją žinutę.

Tėvas palaiko B.al-Assadą

– Kokia jūsų nuomonė apie dabartinę situaciją Sirijoje? Remiate Basharo al-Assado režimą?

– Aš esu prieš jį, bet mano tėvas, kuris gimęs Sirijoje, palaiko B.al-Assadą. Mano tėvas tebėra valdančiosios partijos narys.

Kai koalicija pradėjo veiksmus Sirijoje, namuose kilo daugybė nesutarimų. Galiausiai nusprendėme, kad šia tema mūsų šeimoje nebus diskutuojama.

Net ir čia, Izraelyje, nėra vienos nuomonės, mat dalis žmonių tiki, kad Damasko režimas naudingas drūzų bendruomenei, kiti nerimauja, kad Sirijoje valdžią gali perimti fanatikai.

Drūzai nėra musulmonai ir tokiu atveju pasekmės gali būti neprognozuojamos. Mes juk čia gyvename tūkstančius metų, ir dabar viskas priklauso nuo politinės situacijos.

– Kuo verčiasi Golano Aukštumų gyventojai?

– Dalis jų vyksta dirbti į Izraelį, bet žemės ir klimatas čia labai palankūs obuoliams ir vyšnioms auginti. Sodą, kuriame auga šie vaismedžiai, turi beveik kiekvienas vietinis.

Anksčiau visą produkciją eksportuodavome į Siriją, bet dabar tai neįmanoma. 40 proc. teritorijos vandens pasiima Izraelis ir jis tiekiamas į nausėdijas.

Šių vietų gyventojai moka po vieną naująjį Izraelio šekelį už kvadratinį metrą, o mes savo vandenį turime pirkti penkis kartus brangiau.

Jauni žmonės anksčiau vykdavo studijuoti į Siriją, dabar tokios galimybės nėra. Dabar jaunimas vyksta studijuoti į Baltarusiją, Rusiją, Prancūziją, Vokietiją.

Labai daug jaunų žmonių nori studijuoti mediciną, tačiau Izraelyje mums tai padaryti sunku: studentams iš Golano Aukštumų leidimai tai daryti paprasčiausiai neišduodami, tam yra daug kliūčių, tad šių studijų vykstama į užsienį.

– Ar drūzų bendruomenė Izraelyje šiuo metu gyvena geriau negu drūzai Sirijoje?

– Žinoma. Bet gyvenimo kokybė nepriklauso nuo Izraelio, o nuo mūsų pačių pastangų, darbštumo. Jeigu drūzai Sirijoje dirbtų tiek, kiek mes, jie tikrai gyventų kaip mes.

Ketvirtadalis pasaulio – drūzai?

– Golano Aukštumos – išskirtinai drūzų gyvenama teritorija?

– 99 proc. vietinių gyventojų išpažįsta drūzų tikėjimą. Mes tikime, kad drūzai sudaro ketvirtadalį pasaulio populiacijos, tiesa, daugelis žmonių nežino, kad yra drūzai.

Mūsų religija yra labai sena, tikime, kad ji egzistavo dar iki krikščionybės ir islamo. Mes tikime reinkarnacija – kad žmogui mirus jo siela apsigyvena kitame kūne.

Siela turi pereiti visus įmanomus pavidalus: kartą atgimti gražiame, kartą – bjauriame žmoguje, nugyventi turtingo ir vargšo gyvenimus.

Kai pereinami visi šie etapai, tarsi įprasminamas tam tikras teisingumas ir Paskutinio teismo dieną negali sakyti: „Kodėl aš buvau vargšas?“

– O kaip galite paaiškinti tai, kad drūzais laikote ketvirtadalį žmonijos, o ne, pavyzdžiui, pusę?

– Tikime, kad pusę pasaulio sudaro krikščionys, ketvirtadalį – žydai ir musulmonai, o ketvirtadalis lieka drūzams. Drūzai taip pat tiki, kad žydai ir musulmonai gali reinkarnuotis vieni į kitus, krikščionys – tik į krikščionis, o drūzai – į drūzus.

Mes tikime Mesijo atėjimu, kad jis atneš mums visiems teisingumą. Savo religinėmis žiniomis mes nesidalijame.

Jeigu kas nors norėtų tapti drūzu, to padaryti negalėtų, nes drūzu gimstama.

Aš galiu tapti krikščioniu, musulmonu ar žydu, bet jūs negalite tapti drūzu. Net jei vedi kitatikę moterį, ji netampa drūze. Beje, tuoktis su kitatikiais mūsų religija draudžia.

Žinoma, mūsų dienomis santuokų su kitų religijų atstovais būna ir į jas žiūrima lanksčiau, tačiau anksčiau po tokio žingsnio laukdavo atskyrimas nuo bendruomenės.

Kasdieniai religijos barjerai

– Kokie dar kasdienio gyvenimo apribojimai, kurių laikotės, susiję su religija?

– Nesu religingas ir negalėčiau toks būti. Nebent nusiskusčiau plaukus ir galėčiau turėti lytinių santykių tik su savo žmona.

Jei norėčiau tapti religingas, turėčiau vykti į specialią vietą, kur renkasi kiti religingi drūzai. Jų akivaizdoje turėčiau prisiekti du dalykus: kad nieko nesu nužudęs ir niekuomet nemiegojau su jokia moterimi (išskyrus žmoną. – Aut.).

Jei nors vieną iš šių priesaikų sulaužai, negali tapti tikinčiu žmogumi. Jei drūzas nusprendžia būti religingas, jis turi atsisakyti alkoholio, rūkymo, žudymo ir melavimo.

Tikintys drūzai studijuoja mūsų išminties knygas, kurių turinys nėra visiems prieinamas. Iš viso turime šešias šventąsias knygas ir iš to, kiek žinau apie jų turinį, tai – filosofija.

– Tai kiek iš tiesų religingų žmonių yra tarp jūsų minėtų 25 tūkst. drūzų?

– Manau, tiktai kokie 5–6 žmonės sugeba iš tiesų laikytis visų taisyklių.

– Ar moterims galioja tokios pat taisyklės kaip ką tik išvardytos?

– Taip, jos turi nežudyti ir nesvetimauti, bet neturi prisiekti. Jei moteris nusprendė būti religinga, niekas jos neklausinės, ką ji anksčiau padariusi.

– Kas dar, be religijos, apibūdina jūsų, kaip drūzo, tapatybę?

– Esame drūzai, nes gimėme šioje teritorijoje. Jeigu priimtume Izraelio pasus, galėtume save vadinti Izraelio piliečiais, bet dabar esame sirai.

Juk jūs save pristatydama pirmiausia nesakote, kad esate krikščionė, o save vadinate lietuve. Mūsų situacija labai specifinė, nes esame nepripažinti žmonės, save pristatome drūzais. Ką dar galime padaryti?

– Ar save kartais pristatote kaip sirą?

– Taip, kartais taip darau. Net jei ir neturiu Sirijos paso, kartais užsienyje prisistatau siru.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.