Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo Rusijos organizuotų karinių pratybų „Vostok 2018“, kuriose dalyvavo 300 tūkst. karių, NATO duoda atsaką atgrasymo srityje.
10 tūkst. mašinų, 250 lėktuvų ir 65 laivai – tokiais pajėgumais pratybų metu naudosis 50 tūkst. karių iš 29 Aljanso narių bei Švedijos ir Suomijos. Jie mokysis kuo greičiau mobilizuoti pajėgas ir apginti sąjungininkus.
Jei visą šią pratybose „Trident Juncture“ išbandomą techniką sustatytume į vieną juostą, būtų 92 kilometrų ilgio kolona, rašo „Lietuvos rytas“.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deividas Šlekys „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad tokio masto Aljanso pratybų jau seniai nebuvo.
„Valstybės tarnautojai ir karininkija yra pratinami veikti dideliu mastu, jie turi gebėti koordinuoti veiksmus tarpusavyje“, – sakė D.Šlekys.
JAV atvyko su lėktuvnešiu
Į pratybas atvyko ir JAV lėktuvnešis „USS Harry S.Truman“, kuris yra pavadintas JAV prezidento, pasirašiusio NATO įsteigimo sutartį, garbei. JAV lėktuvnešis pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos plaukė už poliarinio rato ribų.
NATO sąjungininkų jungtinių pajėgų štabo viršininkas JAV admirolas Jamesas Foggo tvirtino, kad šios pratybos turi „parodyti, jog Aljansas yra pajėgus apsiginti nuo bet kokio priešininko, o ne vienos konkrečios šalies“.
Ir nors pratybų scenarijuje nėra tiesiogiai įvardijama, omenyje turima Rusija. Dėl jos veiksmų Kryme ir Rytų Ukrainoje Aljansas pastaruosius kelerius metus sustiprino pajėgas Vidurio ir Rytų Europoje.
„Rusija Norvegijai nekelia karinės grėsmės, tačiau kai saugumo situacija tokia komplikuota, bet kur įvykęs incidentas galėtų padidinti įtampą šiaurėje.
Mes norime, kad Aljansas būtų pasiruošęs išvengti tokių incidentų“, – tvirtino Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.
Kariniai manevrai taip pat turėtų nuraminti ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris anksčiau nekart skundėsi, kad šalys skiria nepakankamai lėšų savo gynybai.
Vis dėlto JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas anksčiau šį mėnesį tvirtino, kad Amerikos įsipareigojimai Aljanso narėms išlieka „tvirti kaip geležis“.
Rusai reiškia nepasitenkinimą
Įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos paaštrėjo praėjusią savaitę, kai D.Trumpas pareiškė, kad JAV pasitraukia iš Šaltojo karo laikų sutarties dėl branduolinės ginkluotės reguliavimo.
Ir nors pratybos bus rengiamos už tūkstančio kilometrų nuo Rusijos sienos, Maskva vis tiek reiškė nepasitenkinimą dėl šių karinių veiksmų.
„Pagrindinės NATO šalys didina savo pajėgų skaičių regione netoli Rusijos sienų.
Tokie neatsargūs veiksmai gali destabilizuoti situaciją šiaurėje ir padidinti įtampą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Jos teigimu, Kremlius imsis atsakomųjų veiksmų, kad užtikrintų savo saugumą.
Vladimiras Putinas jau anksčiau sustiprino Rusijos pajėgas Arkties regione.
Čia buvo statomos ir atnaujinamos karinės bazės, įrengti nauji radiolokacijos bei oro erdvės gynybos kompleksai.
Iki šių metų pabaigos Rusijos laivyną šiaurėje turėtų pasiekti 5 nauji karo laivai ir 15 lėktuvų.
„Rusija didina pajėgumus Kolos pusiasalyje, tad įtampa tvyro ir šiame regione“, – tvirtino Norvegijos užsienio reikalų ministrė Ine Marie Eriksen Soreide.
Atskleidė pratybų scenarijų
Karinių veiksmų treniruotė bus puiki proga ne tik parodyti priešams, kad Aljansas yra pasirengęs reaguoti pagal 5-ąjį NATO sutarties straipsnį, bet ir pasitikrinti technikos galimybes tik prasidėjusios norvegiškos žiemos sąlygomis bei infrastruktūrą Europoje.
Kanados karinių pajėgų generolas Christianas Juneau atskleidė, kad „Trident Juncture“ pratybų aktyvių veiksmų dalis bus vykdoma dviem etapais.
„Pirmosios dalies metu bus bandoma sustabdyti simuliuojamą puolimą iš Norvegijos šiaurinės dalies“, – pasakojo Ch.Juneau.
Užpuolikų vaidmenį atliks JAV, Kanados, Prancūzijos, Nyderlandų ir dar kelių valstybių kariai.
Jungtinėms likusių šalių gynybinėms pajėgoms vadovaus Jungtinės Karalystės ir Vokietijos kariškiai.
„Sustabdžius okupanto puolimą bus treniruojamasi, kaip jį išstumti iš šalies teritorijos“, – tvirtino Kanados pajėgų generolas.
D.Šlekio teigimu, kariškiams būtina žinoti, ar gerai veikia jų doktrinos ir planai, tačiau svarbus aspektas yra darbų koordinavimas.
„Pratybos yra išbandymas infrastruktūrai. Jų metu aiškinamasi, ar pakanka kelių, geležinkelio bėgių, oro uostų.
Viena yra turėti pajėgumus karinėje bazėje, o kita – permesti viską į konflikto zoną“, – kalbėjo D.Šlekys.
Aljanso pareigūnai anksčiau nerimavo, kad į pagalbą kitai šaliai skubantys kariai gali įstrigti autostradose susidarančiose spūstyse. O vokiečiai skundėsi, kad dalis jų technikos netinkama naudoti.
Stebėti pratybų buvo pakviesti du Rusijos ir du Baltarusijos stebėtojai, tad akivaizdu, kad kiekvieną judesį stebės ir V.Putinas.
„NATO nori parodyti, kad yra ne tik politinis, bet ir gerai funkcionuojantis gynybinis Aljansas, kuris taiso esamus trūkumus.
Žinia Rusijai yra aiški: NATO dirba, ruošiasi ir palaiko greitam atsakui būtiną pasirengimo lygmenį“, – teigė karybos ekspertas D.Šlekys.
Pratybos „Trident Juncture“ tęsis iki lapkričio 23 dienos.
