Reporterio, JAV leidinio „The Washington Post“ apžvalgininko Jamalo Khashoggi žmogžudystė šalies konsulate Stambule – tik paskutinis lašas nuodų į Saudo Arabijos reputacijos taurę.
Nuo tada, kai 33-ejų karaliaus Salmano sūnus žaibiškai patraukė iš kelio dešimtis vyresnių ir labiau patyrusių pusbrolių ir prieš trejus metus ėmė plėsti savo valdžią, jis ėmė daryti vieną klaidą po kitos.
M.bin Salmanas pradėjo karą Jemene, kurio neįmanoma laimėti. Jis pareikalavo kaimyniniam Katarui įvesti blokadą, kuri laikui bėgant atrodo vis absurdiškesnė.
Jis nurodė suimti šimtus žurnalistų, dvasininkų, aktyvistų, pareigūnų ir verslininkų.
Tarp jų trumpam buvo atsidūręs netgi Libano premjeras Saadas Hariri.
Galų gale jis palaimino audringą ar Rijado reakciją į įprastą Kanados kritiką ir įvėlė šalį į diplomatinį konfliktą.
Tokie poelgiai, kuriais princas, žinomas inicialais MBS, pagarsėjo per pastaruosius trejus metus, patvirtina sklandančius gandus apie jo asmenybę – tai impulsyvus, netgi beatodairiškas vadovas.
Tiesa, iki šiol jauno, nuolatos kukliai besišypsančio princo apžavais patikėję Vakarai užmerkė akis į jo poelgius, kurie nedera su liaupsėmis moderniam lyderiui.
Regis, Saudo Arabiją svarbia gynybos sąjungininke ir prekybos partnere vadinančios Vakarų šalys kol kas nesureagavo net po to, kai Stambule buvo nukankintas ar Rijado kritikas.
Reformos žavi Vakarus
J.Khashoggi ne visuomet buvo Saudo Arabijos karališkosios šeimos priešas. Jo senelis Muhammadas Khashoggi buvo asmeninis pirmojo karalystės monarcho Abdulazizo al Saudo asmeninis gydytojas.
Beje, jo pusbrolis buvo Egipto milijardierius Dodi Fayedas, kuris 1997 m. per automobilio katastrofą Paryžiuje žuvo su savo mylimąja Velso princese Diana.
J.Khashoggi spėjo padirbėti ir Saudo Arabijos karališkuosiuose rūmuose, ir vadovauti prestižiniam laikraščiui, ir pabūti šalies ambasadoriaus Vašingtone atstovu. Tačiau jis buvo siejamas su karališkosios šeimos atšaka, kuri po pastarųjų metų valymų prarado valdžią.
2015 metais karaliumi tapęs Salmanas savo vos 29 metų sūnų pavertė gynybos ministru, vicepremjeru (premjero pareigas faktiškai eina karalius. – Aut.) ir įvairių komitetų vadovu.
Vis daugiau galios įgaunantis M.bin Salmanas po dvejų metų tapo ir sosto įpėdiniu, nes jo tėvas, nuo Alzheimerio ligos kenčiantis karalius Salmanas, pašalino iš eilės savo sūnėną Muhammedą bin Nayefą.
Į ekonominius klausimus liberaliau žiūrintis sosto įpėdinis pastaraisiais metais sušvelnino religinės policijos galias, leido moterims vairuoti, dainuoti koncertuose, lankytis stadionuose ir pradėti verslą be vyro pagalbos.
Po 35 metų pertraukos pavasarį šalyje vėl atidarytas kino teatras.
Reformomis, dėl kurių išgarsėjo ir Vakaruose, M.bin Salmanas siekė ir diversifikuoti Saudo Arabijos ekonomiką, investuoti ne tik į naftos sektorių, iš kurio šalis susikrovė turtus, bet ir į technologijas bei turizmą.
Nors karalius Salmanas vis dar yra šalies vadovas, jaunas ir žavus princas spėjo susukti galvas pusei pasaulio. Bet už blizgančio fasado niekas nepasikeitė.
Net ir prabangiame viešbutyje „Ritz-Carlton“ praėjusiais metais surengęs investicijų konferenciją „Future Investment Initiative“, vadinamą Davosu dykumoje, po savaitės M.bin Salmanas jame įkalino daugiau nei 200 savo priešininkų – princų, valstybės pareigūnų, karininkų ir verslininkų, apkaltinęs juos korupcija.
Kritikos priimti nebemoka
Kol džiaugiamasi tokiais pokyčiais, M.bin Salmano kumštis toliau gniaužiasi.
Per pastaruosius metus Saudo Arabijoje suimti šimtai opozicionierių, tarp kurių buvo nemažai moterų teisių aktyvisčių – būtent tų, kurios kovojo už teisę moterims vairuoti.
Suėmimai vasaros pradžioje sulaukė tarptautinės bendruomenės pasmerkimo, bet realių žingsnių niekas nesiėmė.
Iki šiol neišspręstas ir Kataro blokados klausimas. Pernai birželį Saudo Arabija ir dar 11 musulmoniškų šalių nutraukė diplomatinius santykius su Doha ir užkirto kelią Kataro laivams bei lėktuvams.
Katarą ar Rijadas apkaltino pažeidus Persų įlankos bendradarbiavimo sutartį remiant terorizmą ir palaikant ryšius su Iranu.
Tačiau ir paprasčiausios kritikos, prie kurios Saudo Arabija, dažnai tarptautinių organizacijų kaltinama žmogaus teisių pažeidimais, jau turėtų būti pripratusi, M.bin Salmanui priimti nepavyksta.
Kai Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland rugpjūčio pradžioje paprašė ar Rijado išlaisvinti suimtą aktyvistę Samar Badawi ir jos brolį Raifą Badawi, kurio žmona ir vaikai yra Kanados piliečiai, įpykusi Saudo Arabija į tai atsakė pareikalaudama nesikišti į šalies vidaus reikalus, atšaukdama savo ambasadorių iš Otavos ir liepdama Kanados ambasadoriui per 24 valandas palikti šalį.
Vienintelis kartas, kai, regis, Vakarų įtaka palaužė princą, buvo pernai lapkričio mėnesį, kai tuometis JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas paaiškino, kad pagrobti Saudo Arabijos pilietybę turintį Libano premjerą ir priversti jį atsistatydinti nėra tinkama.
Paslaptinga mirtis konsulate
Vis dėlto šįkart imtasi griežtesnių priemonių.
Beviltiškas Saudo Arabijos trypčiojimas dėl J.Khashoggi žūties spalio 2-ąją neįtikino Vakarų.
Turkijos teisėsauga iškart paskelbė, kad į konsulatą susitvarkyti skyrybų dokumentų užėjęs ir dingęs žurnalistas buvo nužudytas, o pareigūnai gavo nenuginčijamų įrodymų – kankinimų ir žmogžudystės garso įrašą, kurį J.Khashoggi galimai užfiksavo savo išmaniuoju laikrodžiu.
Garso įrašą jie gavo iš žurnalisto sužadėtinės 36-erių turkės Hatice Cengiz, ketinusios tapti ketvirtąja jo žmona. Pora ruošėsi susituokti spalio 3 dieną.
Iš pradžių aktyviai tvirtinusį, kad žurnalistas gyvas ir sveikas paliko konsulatą, ar Rijadą paskandino įrodymai.
Saudo Arabija tikino, kad prieš pat nužudymą į Stambulą atskridusi 15 žmonių komanda, kurioje buvo ir pjūklu kaulams ginkluotas gydytojas, čia lankėsi kaip turistai.
Bet policijos dėmesį atkreipė tai, kad jie į šalį privačiu lėktuvu atskrido paryčiais, o kitą dieną skubiai išvyko.
Konsulato darbuotojams turkams spalio 2-ąją buvo liepta likti namuose, o stebėjimo kamerų sistema buvo išjungta.
Praėjus dviem savaitėms ar Rijadas pakeitė plokštelę: pranešė, kad žurnalistas žuvo per apklausą kilus muštynėms, apie operaciją nieko nežinojo valdžia, o prasikaltę pareigūnai bus išsiaiškinti ir nubausti.
Bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad žmogžudystė buvo iš anksto suplanuota. Tai ketvirtadienį pripažino ir Saudo Arabijos generalinis prokuroras.
Tuo patikėti privertė ir tai, kad į Stambulą kartu su smogikų komanda atvyko ir J.Khashoggi dubleris, kuris apsivilkęs jo rūbais ir prisiklijavęs netikrą barzdą po nužudymo vaikščiojo po miesto centrą.
Įtarimų sukėlė ir tai, kad Saudo Arabija tiktai po dviejų savaičių Turkijos policijai leido apžiūrėti konsulatą, prieš tai į jį lyg pasityčiojant iškilmingai įžygiavus šepečiais ir šiukšlių maišais ginkluotai valytojų komandai.
Konsulo rezidencijos ir automobilio teisėsaugai ištirti neleista.
Kadangi žurnalisto kūnas iki šios savaitės dar nebuvo rastas, policija tiria įvairias versijas – jo buvo atsikratyta miškuose aplink Stambulą, jis buvo supjaustytas ir išvežtas į Saudo Arabiją arba išmestas į konsulato šulinį.
Nesitikėjo tokios reakcijos
Regis, jei Saudo Arabija tikėjosi garsiausio ir geriausiai JAV įsitvirtinusio savo kritiko atsikratyti tyliai, ji apsiskaičiavo.
59-erių reporteris dirbo su vienu įtakingiausių JAV laikraščių, turėjo draugų Vašingtone ir buvo žinomas kaip vienas aktyviausių svajonių apie demokratišką Saudo Arabiją rėmėjų.
Po jo nužudymo nemažai JAV Kongreso narių išreiškė pasipiktinimą ir netgi prabilo apie Magnitskio sąrašo pritaikymą – Rusijos pareigūnams įvestu įstatymu, leidžiančiu sankcijas asmenims, kurie yra atsakingi dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Centrinės žvalgybos vadovė Gina Haspel pati nuskrido į Turkiją, kur klausėsi garso įrašo, užfiksavusio paskutines J.Khashoggi gyvenimo akimirkas.
Griežta Jungtinių Valstijų vyriausybės reakcija – tiesa, ne prezidento – M.bin Salmaną turėjo nustebinti.
JAV šią savaitę pranešė įšaldanti vizas 21 asmeniui, kurie sulaukė įtarimų dėl dalyvavimo J.Khashoggi nužudymo operacijoje.
„Prezidento administracija privers už tai atsakyti – JAV netoleruos tokio elgesio.
Nei prezidentas, nei aš nesu patenkintas šia situacija“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
Doleriai kalba garsiau
Kad ir ką kalbėtų diplomatijos vadovas, D.Trumpui reaguojant į skandalą kalba iškart pasisuko apie pinigus.
Pasmerkęs nužudymą jis suskubo paaiškinti, kad Saudo Arabija yra investavusi šimtus milijardų dolerių, todėl vienu mostu nubraukti šiuos susitarimus būtų labai žalinga amerikiečiams.
Regis, nekilnojamojo turto magnatui ar Rijado pinigai – pagrindinė priežastis tęsti partnerystę.
Pradėjęs kadenciją D.Trumpas pirmojo užsienio vizito išsiruošė būtent į Saudo Arabiją.
O po to pasigyrė, kad tai Saudo Arabijai kainavo 110 mlrd. JAV dolerių (96 mlrd. eurų) sandorių su amerikiečiais.
JAV parduoda Saudo Arabijai ginklus net ir žinodamos, kad jie naudojami kruviname ir beviltiškame Jemeno kare.
Tiesa, Kongrese vis pasigirsta bruzdesių.
Pavasarį JAV senatoriai 11 balsų atmetė pasiūlymą nutraukti ginkluotės tiekimą Saudo Arabijai. Tačiau nerimą Vašingtone vis labiau kelia krizė Jemene, prie kurios prisideda ir amerikiečiai, ir britai.
Pastaruosius trejus metus vykstantis konfliktas tarp Irano remiamų šiitų sukilėlių husių ir 10 sunitų islamo šalių, tarp jų ir Saudo Arabijos, remiamos Jemeno valdžios, trunka jau trejus metus.
Nuo karo veiksmų ir nepaliaujamo bombardavimo žuvo mažiausiai 7 tūkst. civilių, beveik 50 tūkst. buvo sužeista, o 3 mln. turėjo palikti savo namus.
Maža to, Jungtinės Tautos šiemet įspėjo, kad dėl nesibaigiančios Saudo Arabijos vykdomos blokados badas gresia 13 mln. žmonių, o tai gali virsti baisiausia tokio tipo katastrofa per šimtmetį.
Užuojauta per prievartą
Nors atrodė neįsivaizduojama, kad D.Trumpas griežtai sukritikuotų savo sąjungininkus, šią savaitę JAV prezidento tonas skambėjo kitaip.
Nors ar Rijadas yra vertingas JAV tankų, bombų ir lėktuvų pirkėjas bei Irano konkurentas, net ir verslo sandorius labiau už viską vertinantis prezidentas suabejojo, ar griežta ranka valdomoje karalystėje kas nors gali būti daroma be aukščiausių lyderių žinios.
„Atrodo, kad šiuo metu ten viską tvarko princas.
Jei kas nors už tai atsakingas, tikriausiai tai bus jis“, – interviu „The Wall Street Journal“ kalbėjo D.Trumpas.
Be to, jis pareiškė, kad J.Khashoggi nužudymas – vienas blogiausių mėginimų nuslėpti tiesą.
„Jų planas buvo labai blogas, jis buvo įvykdytas nevykusiai, o slapstymas buvo kone blogiausias istorijoje. Bet tai iš viso neturėjo įvykti“, – šią savaitę aiškino JAV prezidentas.
Žinoma, nusikaltimą pasibaisėtinu vadino ir pats sosto įpėdinis, paskelbęs, kad jau atleisti penki su J.Khashoggi mirtimi susiję pareigūnai ir dar 18 žmonių yra suimti.
„Šis nusikaltimas buvo skausmingas visiems Saudo Arabijos gyventojams.
Bet galų gale triumfuos teisingumas“, – investicijų konferencijoje, kurią šįmet boikotavo didžiausių pasaulio įmonių atstovai, kalbėjo M.bin Salmanas.
Maža to, Saudo Arabijos karalius ir sosto įpėdinis šią savaitę susitiko ir su J.Khashoggi artimaisiais, spaudė jiems ranką ir reiškė užuojautą dėl nužudymo.
Tiesa, kaip tikina „The Washington Post“ redaktoriai, nužudyto žurnalisto sūnui Salah Khashoggi valdžia buvo uždraudusi išvykti iš šalies.
Todėl gali būti, kad šio gerumo nepriimti jis tiesiog neturėjo galimybių.
Vis dėlto ketvirtadienį ar Rijadas panaikino draudimą ir S.Khashoggi išskrido į JAV.
Kas kritikuoja?
Veiksmų prieš Saudo Arabiją ėmėsi ir kitos šalys. Kanclerė Angela Merkel pranešė, kad ateityje Vokietija nebepardavinės ginklų, ir svarsto atšaukti net tas prekes, dėl kurių jau pasirašytos sutartys, bet jos neišsiųstos Saudo Arabijai.
Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May paskelbė persvarstysianti ginklų prekybos sutartis su ar Rijadu, jos pavyzdžiu pasekti ketina ir Australijos valdžia. Be to, Londonas atšaukė vizas asmenims, kurie yra kaltinami žurnalisto nužudymu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paskelbė pasiruošęs paremti tarptautines sankcijas ir pakartojo, kad imtųsi baudžiamųjų priemonių, jeigu paaiškėtų, kad Saudo Arabijos valdžia yra atsakinga už J.Khashoggi nužudymą.
Tiesa, Vašingtonas dar neskuba priimti sprendimų. Iždo departamento vadovas Steve’as Mnuchinas kalbėjo, kad nėra reikalo iškart skirti sankcijų, o D.Trumpas pabrėžė, jog J.Khashoggi nebuvo JAV pilietis, todėl jokie susitarimai dėl ginklų prekybos nebus nutraukti. Saudo Arabija yra didžiausia amerikietiškos ginkluotės pirkėja.
Šiame pasmerkimo chore aiškiai pritrūko Rusijos, kuri nuo pat žurnalisto dingimo nepateikė jokios kritikos Saudo Arabijai ir pasikliovė oficialiu ar Rijado aiškinimu. O šią savaitę į Vakarų boikotuojamą investicijų konferenciją pasiuntė didžiulę oligarchų delegaciją. Maskvos nenoras teisti gali būti susijęs ir su tuo, kad sankcijas pritaikiusioms šalims nutraukus prekybos sutartis Saudo Arabija galės sutaupytus pinigus mestelėti į Rusijos kišenę.
