Tiriamosios žurnalistikos leidinys „Novaja gazeta“ rado žmogų, kuris papasakojo apie juodus darbelius, atliktus nurodžius žmonėms, dirbusiems J.Prigožinui. Šis žmogus – Valerijus Amelčenka. Su J.Prigožino žmonėmis jis pradėjo dirbti 2012-ųjų pabaigoje.
Dirbti J.Prigožinui V.Amelčenką atvedė pažįstamas – Andrejus Michailovas. Jis pats 2012-2014 m. dirbo J.Prigožinui.
Dingo be žinios
Paskutinį kartą V.Amelčenka matytas šių metų spalio 2-ąją. Tą kartą jis susitiko su „Novaja gazeta“ žurnalistais. Po susitikimo jis paskambino ir sunerimę sakė, kad jį seka. Netrukus po to jis dingo, telefonu neatsiliepė.
Praėjus kuriam laikui telefonu atsiliepė jau kitas vyras. Jis prisistatė kaip gretimo namo gyventojas ir pasakė ant žemės radęs du telefonus ir batą. Patikrinus informaciją paaiškėjo, kad vyras nemelavo. Jis iš tiesų rado V.Amelčenkai priklausiusius telefonus ir galiausiai juos perdavė pareigūnams.
Nuo to laiko V.Amelčenkos niekas nematė – nei giminės, nei pažįstami. Savo bute jis nepasirodė. Policijos pareigūnai tęsia paieškas. Kol kas neaišku, kas jam atsitiko. Vyras galėjo būti pagrobtas, nužudytas, o gal visa tai tebuvo inscenizuota apgaulė.
Iki savo keisto dingimo V.Amelčenka spėjo nemažai papasakoti. Jis papasakojo apie tinklaraštininko sumušimą Sočyje, nužudymą Luhanske, keistą komandiruotę į Siriją ir nepavykusią operaciją Kanaruose.
„Novaja gazeta“ su V.Amelčenko susipažino tirdama Liubov Sobol vyro Sergejaus Mochovo apnuodijimą. L.Sobol yra opozicionieriaus Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fonro advokatė. S.Mochovas kartą ėjo namo, o šalia jo laiptinės stovėjo vyras su gėlių puokšte. Netrukus S.Mochovui pasidarė bloga, jis buvo išvežtas į ligoninę, o po kelių dienų gydymo paleistas.
Gydytojai mano, kad S.Mochovas buvo apnuodytas psichotropiniu preparatu arba neuroleptiku. Tačiau tiksliai nustatyti medžiagos nepavyko.
S.Mochovas ir L.Sobol turėjo dvi užpuolimo priežasties versijas. Visų pirma, tai galėjo padaryti žmonės, nepatenkinti jo straipsniais apie piktnaudžiavimą laidotuvių rinkoje. Tuo metu L.Sobol mano, kad jos sutuoktinį galėjo apnuodyti dėl jos veiklos. Mat ji tyrė J.Prigožino milijardinius karinius kontraktus. Todėl ji mano, kad apnuodijimą galėjo organizuoti J.Prigožino žmonės.
S.Machovo užpuoliką pavyko atpažinti iš stebėjimo kamerų vaizdo įrašo. Vėliau užpuoliko sutuoktinė patvirtino, kad tai Olegas Simonovas. Tačiau jį 2017 m. gegužę rado negyvą nuomojamame bute Sankt Peterburge.
Jo žmona pasakojo, kad O.Simonovas, nors dirbo vaistinėje, turėjo kažkokį antrą darbą, apie kurį ji nelabai daug žinojo. Vyras kartais vykdavo į komandiruotę, tačiau žmonai per daug nepasakojo. Sutuoktinio bendradarbių ji nepažinojo. Susipažino tik per laidotuvių ceremoniją – vienas jų buvo V.Amelčenka.
Pastarasis vėliau papasakojo turįs įtarimų, kad prie O.Simonovo mirties gali būti prisidėjęs jų „neformalus viršininkas“.
Ėmėsi įvairių darbų
Iki 2014 m. pabaigos V.Amelčenka atsiskaitydavo už savo darbus asmeniškai A.Michailovui. Apie tai, kad jie dirbo J.Prigožinui jis esą „girdėjo iš kitų žmonių“.
V.Amelčenka pasakojo, kad daugiausia savo darbe jie stebėdavo įvairius žmones. Jis sakė, kad vadovaujant A.Michailovui, jam „jokių baisių darbų neskirdavo“. Tiesa, prisiminė, kad kartą inscenizavo eismo įvykį – specialiai tam pasamdytas žmogus metėsi po automobilio ratais. Automobilį vairavo moteris, kuri turėjo ginčą su J.Prigožinu dėl nekilnojamo turto.
2013 m. V.Amelčenka kartu su kolega apsilankė Sočyje. Jų tikslas buvo „paauklėti kažkokį tinklaraštininką, kuris blogai rašė apie V.Putiną“. Po susitikimo su V.Amelčenka, tinklaraštininkas nustojo rašyti. Tiesa, mirties jam pavyko išvengti, tik buvo sudaužytas.
V.Amelčenka dirbti su A.Michailovu nustojo 2013 m. pabaigoje. Būdamas Kijeve, Maidane, jis sužinojo, kad A.Michailovas buvo išvarytas iš darbo. Ką veikė Maidane, V.Amelčenka žurnalistams papasakoti nespėjo. Tačiau užsiminė tik, kad tai nebuvo jo asmeniniai reikalai.
Kelis mėnesiui V.Amelčenka buvo be darbo. Po to su juo susisiekė vienas žmogus. Kas jis, vyras taip pat nespėjo pasakyti, nes žadėjo tai padaryti vėliau. Tačiau kiti šaltiniai atskleidė, kad tai buvo J.Prigožino apsaugos viršininkas. Tačiau su V.Amelčenka nuolatinį ryšį palaikė kitas J.Prigožino apsaugos darbuotojas – Andrejus Pičuškinas. Pastarasis ne kartą buvo pastebėtas su „Vagner“ grupės asmenimis.
Sirijos istorija
Svarbiausia V.Amelčenkos istorija susijusi su Sirija. Pasak jo, 2017 m. vasarį J.Prigožino nurodymu į Siriją išvyko grupė žmonių.
V.Amelčenka pasakojo, kad jų užduotis buvo išbandyti skirtingus preparatus su Sirijos armijos belaisviais iš „Islamo valstybės“.
Tačiau atvykus paaiškėjo, kad jų ten niekas nelaukė ir jokių belaisvių bandymams neduos. Tačiau juos vis tiek nurodyta kažkaip atlikti. Esą kažkas iš vadovybės nusprendė tyrimą atlikti su „Islamo valstybės medžiotojais“, kuriuos ruošė „Vagner“ instruktoriai.
V.Amelčenka ir kiti jo grupės nariai buvo perrengti į karo prokuratūros uniformas. Pas juos atvedė žmones, kurie atsisakė kariauti.
V.Amelčenka su savo kolegomis kelias valandas su jais kalbėjo, neva aiškinosi, kodėl atsisako kariauti. O galiausiai įteikė po sulčių buteliuką. Tiesa, buteliukuose ir buvo preparatai, kuriuos jie turėjo testuoti.
Nors pokalbiai su atsisakančiais kariauti praėjo gerai, vėliau viskas pasisuko neplanuota linkme. Kaip paaiškėjo, sultis iš vieno buteliuko išgėrė ne tas asmuo. Jos pateko į vieno Sirijos karinės žvalgybos aukšto rango pareigūno rankas ir jis mirtinai nusinuodijo. V.Amelčenką su kompaniją sulaikė ir ilgai tardė, tačiau galiausiai paleido.
Po šio incidento operacija Sirijoje buvo uždaryta.
Kur dabar V.Amelčenka, nėra aišku. Gali būti, kad jis inscenizavo savo pagrobimą baimindamasis susidorojimo už tai, kad prakalbo su žiniasklaida. Tiesa, įmanoma ir tai, kad vėl viešai pasirodęs V.Amelčenka paneigs viską, ką anksčiau pasakojo žurnalistams.
