Tačiau, neprabėgus nei dvidešimtmečiui, žmonės gali būti priversti bėgti vėl. Kosovo ir Serbijos valdžios atstovai planuoja žemių apsikeitimą, kuris regione gali ne paspartinti taikos procesą, bet kaip tik sugriauti tai, kas buvo sukurta, rašo „Politico“.
Kosovo prezidentas Hashimas Thaci ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius tarpusavyje jau yra apsikeitę savo mintis, kaip būtų įmanoma užbaigti ilgai besitęsiantį užšalusį konfliktą ir abiems šalims siekti narystės Europos Sąjungoje.
Teritorijų apsikeitimas nors ir atrodo patrauklus prezidentams, ekspertai tvirtina, kad pokyčiai pasienyje gali įkaitinti situaciją visame regione.
Jie įžvelgia riziką, kad regione vėl gali kilti smurto protrūkiai.
Kaime gyvena vien etniniai albanai
Šiauriniame Ibaros upės krante įsikūrusiame Čabros kaime gyvena etniniai albanai, tačiau aplink šį kaimą galima rasti vien serbų gyvenvietes.
Apie apsikeitimą žemėmis kilusios kalbos Čabros gyventojus visada priverčia sunerimti.
„Tai mums grąžina skaudžius prisiminimus“, – tvirtino kaimo seniūnas Agimas Hasani.
Bet koks sienų pasikeitimas šiems žmonėms turės didelį poveikį. Nors nei Priština, nei Belgradas neatskleidė galimų sutarties detalių, yra aišku, kad serbiškos Kosovo teritorijos bus keičiamos į albaniškas Pietų Serbijos teritorijas.
Čabros gyventojai tvirtina, kad jeigu įsigalios susitarimas, jie verčiau emigruos ir paliks tuščius namus, nei gyvens šalyje, kuri prieš juos ilgus metus užsiiminėjo represijomis.
Labiausiai nukentėjusi Kosovo vieta
Šis kaimas buvo ant fronto linijos ir taip smarkiai nukentėjo, kad pagalbos organizacijos jį buvo įvardinę kaip labiausiai nukentėjusią Kosovo vietą.
Didžiausi nuostoliai buvo padaryti 1999-ųjų kovo 29 dienos naktį.
Kaime gyvenantis 45-erių Ekremas Kamberi prisimena, kad bombardavimas gyventojus pažadino 3 valandą nakties.
„Mes to nesitikėjome ir buvome išsigandę. 1,4 tūkst. kaimiečių traktoriais ir automobiliais išvažiavo link kalnų. Kai kurie nespėjo susirinkti savo apatinių. Žmonės glaudėsi pas giminaičius“, – pasakojo E.Kamberi, kuris vėliau prieglobstį gavo Albanijoje.
Tą naktį žuvo 21 kaimo gyventojas. Dar 5 yra laikomi dingusiais.
Dėl to neaiškios kalbos apie apsikeitimą žemėmis taip stipriai paveikė Čabros gyventojus.
„Mes buvome labai įniršę, kai išgirdome apie valdžios planus“, – tvirtino 52-ejų socialinė darbuotoja Sabedinas Ukas.
Vyro koja tą 1999-ųjų naktį buvo sužeista granatos.
„Prezidentas negali pats nuspręsti, kad reikia pakeisti šalies sienas. Aš ir dauguma gyventojų paliktume šį kaimą, nes jame nebebūtų saugu gyventi“, – teigė S.Ukas.
Kaimą sulygino su žeme
Po karo grįžę į namus vietiniai gyventojai rado tik griuvėsius ir kalnus šiukšlių.
„Viskas buvo lygu. Nebuvo likę net mokyklos“, – tvirtino mokyklos direktorius Enveras Hasani.
Vėliau paaiškėjo, kad po gyventojų evakuacijos serbai čia atvažiavo su buldozeriais ir su žeme sulygino 230 buvusių pastatų.
Du metus į gimtus kraštus sugrįžę asmenys gyveno palapinėse ar kitokiose pačių susikurtose laikinose pastogėse.
Tik 2001 metais gavus paramą iš Raudonojo kryžiaus organizacijos buvo pradėti atstatinėti namai.
Kaime buvo pastatyta ir nauja bei moderni mokykla. Vietovę dabar prižiūri NATO pajėgos, tačiau susitaikymas su praeities skriaudėjais išlieka lėtas ir jį stabdo daugybė kliūčių.
Nelaimė paskatino kruvinus protestus
Atstatytos mokyklos koridoriuje galima pamatyti trijų vaikų portretus. 9, 11 ir 12 metų berniukai čia mokėsi iki vienos lemtingos 2004 kovo dienos.
Jie nuskendo už kelių šimtų metrų esančioje Ibaros upėje.
Tuo metu regione plačiai skambėjo pranešimai, kad juos iki upės nuvijo netoliese gyvenusio serbo specialiai paleistas šuo, tačiau Jungtinių tautų atliktas tyrimas šios informacijos nepatvirtino.
Kaimo seniūnas A.Hasani šiandien mano, kad serbas nepasielgė specialiai, tačiau to pakako prasidėti smurto protrūkiams.
Tūkstančiai įtūžusių albanų protestavo kelių miestų gatvėse. Per susirėmimus 19 žmonių žuvo, o kelios serbų ortodoksų bažnyčios buvo sudegintos iki žemės.
Tačiau nuo tada valdžios atstovai deda dideles pastangas, kad tokie veiksmai nepasikartotų ateityje.
„Anksčiau tarp Čabros ir Župčės, kur gyvena serbai, buvo tvora. Žmonės dažnai keisdavosi piktomis replikomis, bet mums pavyko stabilizuoti kaimą“, – tvirtino A.Hasani.
„Prisilietimas prie sienų gali reikšti karą“
Apsikeitimą žemėmis aktyviai palaiko Kosove gyvenanti serbų mažuma.
30 metų Lazaras Rakičius tvirtina, kad su serbais Kosove elgesys irgi toli gražu nėra pats geriausias. Jiems sunku gauti pagrindinius dokumentus kaip gimimo ar santuokos liudijimai.
„Aš nesu nacionalistas, tačiau tai yra pragmatiškas būdas A.Vučičiui pripažinti Kosovo nepriklausomybę neprarandant serbų palaikymo“, – tikina L.Rakičius.
Vyras taip pat mano, kad yra vienas būdas Čabros kaimui likti Kosovo sudėtyje.
„Jis yra sujungtas keliu su Kosovo Mitrovicos miestu, tad siena galėtų būti brėžiama aplink kelią“, – siūlo serbas.
Tuo tarpu Čabros mokyklos direktorius nemano, kad žemių apsikeitimas įvyks, tačiau tvirtina, kad žmonėms yra sunku gyventi nežinomybėje.
„Niekada nežinai, kas gali nutikti. Sienų perbraižymas gali pakeisti visų mūsų svajones ir realybę“, – teigė E.Hasani.
Kaimo seniūnas A.Hasani tikina, kad jiems šios žemės tarsi šventa vieta.
„Serbija, H.Thaci ir visi palaikantys šią idėją neturėtų galvoti, kad albanai tai toleruos“, – teigė A.Hasani.
Seniūno tvirtinimu, yra didelė tikimybę, kad sienų pakeitimas nebus įvykdytas taikiai.
„Čia gali nutikti visko. Prisilietimas prie sienų gali reikšti karą“, – pareiškė Čabros seniūnas.
