Rusija pralaimėjo kovą su šalimis, prieštaravusiomis, kad jos kandidatas Aleksandras Prokopčukas taptų naujuoju Interpolo vadovu.
Šis postas Dubajuje surengtuose rinkimuose netikėtai atiteko Pietų Korėjos atstovui Kim Jong-yangui.
Nors Maskva sakė gerbianti balsavimo rezultatus, tuoj pat pabrėžė, jog rinkimai vyko jaučiant didžiulį spaudimą. Kritikos strėlės, be kita ko, skrido ir į labiausiai ruso kandidatūra nepatenkintas šalis – Ukrainą ir Lietuvą.
Interpolo vadovo rinkimai išryškino ir priešpriešą tarp JAV ir Rusijos, tad neabejojama, kad dabar tiek naujasis organizacijos vadovas, tiek jos generalinis sekretorius Jurgenas Stockas turės įdėti daug pastangų, kad pavyktų normalizuoti padėtį.
Pažadėjo statyti tiltus
Buvęs Interpolo viceprezidentas Azijos regionui Kim Jong-yangas naujuoju organizacijos vadovu tapo netikėtai.
Beveik iki paskutinės akimirkos daugelis manė, kad šis postas atiteks rusui.
Bet balsavimo rezultatai parodė kitaip, ir jau po akimirkos Pietų Korėjos atstovas išdėstė savo Interpolo ateities viziją: „Mūsų pasaulis susiduria su beprecedentėmis permainomis, kurios kelia daug iššūkių visuomenės saugumui. Jei norime juos įveikti, privalome turėti aiškią viziją. Mes turime statyti tiltus į ateitį.“
Savo gimtojoje šalyje jis 20 metų dirbo policijoje, o 2015-aisiais išėjo į pensiją. Dabar 57-erių Kim Jong-yango pagrindine užduotimi taps sklandus informacijos tarp Interpolo šalių narių pasidalijimo užtikrinimas vykdant dingusių ir ieškomų žmonių paiešką. Interpolas neturi savo policijos, jo veikloje dalyvauja kiekvienos šalies narės pareigūnai.
Pietų Korėjos lyderis Moon Jae-inas džiaugėsi, kad pirmą kartą Interpolo vadovu tapo jo tautietis.
„Mes labai didžiuojamės ir kartu su šalies žmonėmis siunčiame sveikinimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Moon Jae-inas.
Pasipriešino kandidatui
Nors Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija pripažįsta rinkimus, tuoj pat pabrėžė, jog jie vyko „smarkaus spaudimo“ sąlygomis.
„Žinoma, gaila, kad nelaimėjo mūsų kandidatas.
Kita vertus, jeigu nešališkai pažiūrėtume į pareiškimus, kuriuos rinkimų išvakarėse paskelbė virtinė šalių, tai, žinoma, buvo daromas didelis spaudimas. Tai akivaizdu“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
Kad per Interpolo vadovo rinkimus daromas spaudimas, šantažuojama ir žaidžiama nešvariai, trimitavo ir Rusijos žiniasklaida.
Daugiausia pylos už pasipriešinimą gavo Lietuva ir Ukraina. Mat šalys iš karto pareiškė galinčios svarstyti apie pasitraukimą iš Interpolo, jei jo vadovu būtų išrinktas A.Prokopčukas.
„Jei Interpolo vadovu būtų tapęs A.Prokopčukas – kandidatas valstybės narės, kuri sistemingai piktnaudžiauja Interpolo sistema ir naudojasi ja kaip politinio spaudimo bei persekiojimo, o ne teisiniu instrumentu, ir pareigūnas, kuris pats prisidėjo prie manipuliavimo Interpolo sistema, būtų suduotas milžiniškas ir sunkiai atitaisomas smūgis šios organizacijos reputacijai bei pasitikėjimui organizacijos teisiniu neutralumu“, – paskelbė Lietuvos parlamentas.
Seimas pakvietė visas demokratines valstybes kuo skubiau apsvarstyti Interpolo ateitį. Taip pat galimybes iš pagrindų sustiprinti šios organizacijos atsparumą neteisėtam politiniam nedemokratinių režimų piktnaudžiavimui sistema persekiojant politinius oponentus.
Arba steigti naują tarptautinę kriminalinės policijos bendradarbiavimo organizaciją, kuri tinkamai įgyvendintų iškeltus teisinio bendradarbiavimo tikslus.
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Ukraina. Už tai netrukus ji buvo apkaltinta šantažu.
„Ar tik ne šantažu užsiima Ukraina, kai nusprendė pagrasinti galinti pasitraukti iš Interpolo, jei bus išrinktas A.Prokopčukas? Šantažas – vienas mėgstamiausių Ukrainos diplomatijos instrumentų“, – Kijevo sprendimą pliekė Rusijos spauda.
Lietuva ir Ukraina sulaukė palaikymo – Europos Parlamento narė vokietė Rebecca Harms taip pat ragino nepalaikyti A.Prokopčuko kandidatūros.
„Jeigu prezidento pavaduotojas rusas taps Interpolo vadovu, ES šalys privalo palikti šią organizaciją“, – kalbėjo R.Harms.
JAV senatoriai Jeanne Shaheen, Rogeris Wickeris, Chrisas Coonsas ir Marco Rubio paragino Interpolo generalinę asamblėją nepritarti Rusijos atstovo kandidatūrai.
„Interpolui išrinkti naujuoju vadovu generolą majorą A.Prokopčuką būtų tas pat, kas pavesti lapei vadovauti vištidei“, – tvirtino amerikiečių įstatymų leidėjai.
Žibalo į ugnį įpylė ir Baltieji rūmai. Mat valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, jog būtent Kim Jong-yangas yra „tinkamas asmuo vadovauti organizacijai ir užtikrinti jos misiją laikytis įstatymų ir padaryti pasaulį saugesnį“.
Atskleidė prieštaravimus
Interpolo vadovo rinkimai atskleidė prieštaravimus pačios organizacijos viduje. A.Prokopčuko kandidatūrai pasipriešinusios valstybės tikino, jog jam užėmus postą Rusija organizacija naudosis kaip įrankiu susidoroti su politiniais oponentais kitose šalyse.
Labiausiai baimintasi dėl „raudonųjų kortelių“ dalijimo – galimybės išduoti leidimą suimti žmogų bet kur, net ir dėl politinių priežasčių.
Iškalbinga buvo ir jau atsistatydinusio Interpolo vadovo Meng Hongwei sulaikymo istorija. Jis buvo suimtas Kinijoje dėl galimai politinių priežasčių, o Interpolas tai stebėjo kuo ramiausiai.
Rusija, Turkija, Egiptas, Kinija ir Iranas dažniausiai kritikuojami dėl siekio pasinaudoti „raudonąja kortele“, kad galėtų susidoroti su politiniais oponentais.
Organizacijos generalinis sekretorius J.Stockas pripažino, kad jos veiklą reikia gerinti, bet kartu pabrėžė, jog dabartinė sistema leido suimti 10 tūkst. rimtų nusikaltėlių.
„Interpolui svarbu išlikti neutraliam ir nepriklausomam“, – tikino J.Stockas.
Tiesa, vargu ar reikėtų tikėtis didelių permainų Kim Jong-yangui užėmus Interpolo vadovo kėdę. Faktiškai jis organizacijai vadovauja nuo spalio, kai atsistatydino jo pirmtakas. Be to, A.Prokopčukas ir toliau liks Interpolo viceprezidentu.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad laiko gaišti nevalia.
„Interpolas per ilgai vaidino Džeimsą Bondą – geruosius vyrukus, kovojančius su blogiukais.
Norint išsaugoti šią reputaciją, būtina pašalinti piktnaudžiavimo valdžia galimybę. Tikiuosi, kad dabartinis balsavimas parodė valią būtent tai ir padaryti“, – kalbėjo nevyriausybinės organizacijos „Fair Trials International“ vadovas Jago Russellas.
Kim Jong-yangas Interpolui vadovaus iki 2020-ųjų, kai turėjo baigtis atsistatydinusio jo pirmtako kadencija.
Todėl lieka neaišku, ar jam pavyks per dvejus metus įgyvendinti permainas, dėl kurių dabar kritikuojama organizacija.
