Šiandien Paryžius pabudo tvyrant įtampai: Eiffelio bokštas uždarytas, gatvėse – 8 tūkst. policijos pareigūnų, šarvuočiai, daugybė parduotuvių ir restoranų – užkaltais langais.
Vadinamieji geltonųjų liemenių protestai, prasidėję dėl nepasitenkinimo padidintu mokesčiu degalams, pavirto masiniu pasipriešinimu prezidento Emmanuelio Macrono politikai.
Nors vyriausybė atsitraukė ir pažadėjo bent pusmetį nebranginti dyzelinių degalų, protestuotojai neatsitraukė. Dabar skirtingos grupės turi įvairių priekaištų prezidentui.
„Mus visus vienija pono Macrono arogancija“, – sakė protestuotojai, kurie ketvirtadienį ir penktadienį tarėsi, kaip šiandien vykdys protesto akcijas.
Savaitgalį išvyks iš namų
Paryžiuje studijuojanti Ieva Česnulaitytė gyvena netoli Triumfo arkos, kur praėjusį sekmadienį vyko didžiulės riaušės.
Lietuvė pasakojo, kad neketina šį savaitgalį pasilikti namuose.
„Kaip tik dabar kraunuosi kuprinę, važiuosiu savaitgaliui apsistoti pas draugę į kitą Paryžiaus galą, – „Lietuvos rytui“ penktadienį sakė I.Česnulaitytė. – Policijos išplatintame pranešime nurodyta, kuriose gatvėse bus protestas.
Taigi visi arba kur nors išvažiuoja, arba visą savaitgalį neis į gatvę. Kadangi šį savaitgalį protestas bus dar didesnis, tikrai nenoriu pasilikti namuose.“
Lietuvė pasakojo, kad pirmieji protestai prieš kelias savaites nebuvo tokie aršūs, tačiau praėjusį savaitgalį, kai prasidėjo riaušės, Ieva nekėlė kojos iš namų.
„Kai buvo pirmasis protestas, net nuėjau jo pažiūrėti. Nebuvo labai baisu, tik susirinko daugybė žmonių, liepsnojo keli laužai, – prisiminė pašnekovė. – Tačiau praėjusį šeštadienį nėjau iš namų, nes ir metro buvo uždarytas, ir autobusai nevažiavo.
Tik klausiausi sraigtasparnių ir sprogimų garsų – matyt, tai buvo ašarinių dujų balionų sprogimai. Girdėjau, kaip žmonės marširuoja ir skanduoja.“
Niokojo paryžiečių turtą
Po protestų Paryžiaus centras buvo suniokotas, gyventojai patyrė didelių nuostolių. I.Česnulaitytė pasakojo, kad aplinkui protesto vietas gyvenantys žmonės labai nepatenkinti dėl to, kas vyksta šiomis savaitėmis.
„Visur aplinkinėse gatvėse parduotuvių langai buvo išdaužyti, šalikelėse buvo nemažai sudegintų automobilių.
Protestuotojai įsiveržė į turtingų žmonių laiptines ir prirašnėjo grasinimų.
Triumfo arka taip pat buvo aprašinėta, bet ją jau nuplovė, – pasakojo I.Česnulaitytė. – Buvo labai nejauku, visą dieną lydėjo toks jausmas, tarsi būčiau atsidūrusi karo lauke.“
Per protestus praėjusį savaitgalį buvo sužeista 130 žmonių, o 400 buvo suimti už neramumų kurstymą.
Policijos teigimu, taikius protestuotojus, kurie pradėjo „geltonųjų liemenių“ judėjimą, labai įaudrina į jų gretas įsimaišę radikalai ir provokatoriai, kurie siekia sukelti suirutę, kurstyti smurtą, tačiau neturi jokių politinių tikslų.
„Turėjome įtarimų, kad šį savaitgalį „geltonosios liemenės“ gali bandyti niokoti gatvių infrastruktūrą, taip pat griauti statybvietes ar paėmę iš jų daiktus daryti kitiems žalą.
Būtent todėl mes išvežėme visus stiklo konteinerius, statybų techniką, sutvirtinome tvoras, prie statybviečių bus sustiprinta apsauga“, – pasakojo policijos vadovai, pažymėję 14 taškų, aplink kuriuos gali telktis mitinguotojai.
Daug skirtingų tikslų
Lapkričio viduryje kelių blokada prasidėję protestai virto masiniu judėjimu, kuris nėra visiškai vieningas, mat protestų dalyviai deklaruoja skirtingus tikslus ir neturi jokių konkrečių vadovų.
„Geltonosioms liemenėms“ pažadų dėl dyzelino negana – jie nepatenkinti elitistine šalies vadovo politika. Dabar šie degalų kainoms besipriešinę žmonės reikalauja dar didesnio mokesčių apkarpymo ir dar dosnesnės vyriausybės paramos.
„Viskas sukasi jau nebe apie kokius nors degalų mokesčius.
Mes juk gyvename beprotiškame pasaulyje, kur turtingieji, palyginti su vargšais, nieko nemoka. O vargingieji nuolatos apiplėšiami. Užteks šitų elito žaidimų“, – siuto 41-erių vieniša motina Isabelle.
Ketvirtadienį vyriausybės atstovai susitiko su Sunkvežimių vairuotojų sąjunga, kurios nariai blokavo kelią dėl dyzelino kainų. Tačiau jie pareiškė, kad, nepaisant degalų mokesčio atšaukimo, jie tęs protestus, nes nori didesnių atlyginimų.
Be to, prie protestų prisidėjo ir mokiniai bei studentai.
Šią savaitę mokiniai susipešė su policininkais, degino konteinerius.
Jie nepatenkinti universitetų priėmimo procedūromis ir kylančiu mokesčiu už mokslą.
Šeštadienį į streiką išeis ir dalis žmonių iš policijos administracijos – tai dar labiau sunkins saugumo užtikrinimą Prancūzijos sostinėje.
Dauguma policininkų neketina jungtis prie protestuotojų, bet perspėja: į jų gretas įsimaišo radikalūs provokatoriai, kurių tikslas – dar labiau eskaluoti neramumus ir kelti riaušes.
„Nepasitenkinimas socialine nelygybe, valdžios palankumu turtingiesiems yra pagrindas.
Bet negirdėti visiškai vieningo protestuotoju balso, o radikalesnė jų dalis sunkina derybas nuosaikesniems protestuotojams ir gadina jų įvaizdį“, – esamą situaciją komentavo Paryžiuje gyvenanti I.Česnulaitytė.
Smūgis ekonomikai
Degalų mokesčio nukėlimas mažiausiai pusmečiui turės neigiamų pasekmių Prancūzijos ekonomikai.
Skaičiuojama, jog į Prancūzijos 2019 metų biudžetą dėl to nebus surinkta mažiausiai 2 mlrd. eurų planuojamų pajamų, o tai atitinka 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Prancūzijos vyriausybė teigia, kad jeigu sumažės mokesčiai, turės sumažėti ir biudžeto išlaidos, nes šalies skola jau ir taip nemenka.
ES prognozėmis, Prancūzijos valstybės skola 2018 metais pasieks 98,7 proc. BVP, gerokai viršys ES nustatytą 60 proc. BVP ribą ir bus didesnė už euro zonos vidurkį, kuris sudaro apie 86,9 proc. BVP.
Protestuotojai ir jų reikalavimai bei elgesys skaudžiai smogė ir prekybininkams: juk dabar vienas pelningiausių laikotarpių, kai žmonės perka dovanas.
Paryžiaus verslo įmonės, kurios įsikūrios netoli protesto židinių, savaitgaliais neveikia. O po riaušių jos skaičiuoja nuostolius: iš grindinio išluptomis plytelėmis išdaužytos vitrinos, išvogtos prekės, suniokotas interjeras.
Nejaukiai jaučiasi ir turistai, kurie šį savaitgalį negalės aplankyti Prancūzijos sostinės įžymybių. Eiffelio bokštas, Orsė muziejus ir Didieji rūmai bus uždaryti saugumo sumetimais.
„Reikia apsaugoti kultūrios vertybes nuo įniršio“, – sakė Prancūzijos kultūros ministras Franckas Riesteras.
