Žurnalas „Time“ šių metų žmogumi paskelbė žurnalistus, kurie žuvo ar nukentėjo vykdydami savo profesinę veiklą. Vieni jų buvo persekiojami ir uždaryti į kalėjimus, kiti, kaip Jamalas Khashoggi, – nužudyti.
Kaip ir žurnalistams, sunkumų bei iššūkių netrūko ir pasaulio galingiausiems.
Europoje Theresa May sunkiai vargo visuose frontuose mėgindama šaliai suteikti tokį „Brexit“, už kurį britai balsavo jau daugiau nei prieš dvejus metus.
Kalnelių viršūnę pasiekęs, dievaičiu laikytas Emmanuelis Macronas šiais metais važiavo žemyn. Šalį jis suvienijo vieninteliu klausimu – prieš save.
Kremliaus caras Vladimiras Putinas laimėjo dar vienus, jau ketvirtus, prezidento rinkimus ir Rusiją valdys mažiausiai iki 2024-ųjų, tačiau ir jo reitingai smarkiai smunka.
Iš politikos sūkurio centro pamažu traukiasi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tačiau Europoje atsiradusiu galios vakuumu naudojasi populistinės ir kraštutinių pažiūrų partijos, kurios artėjančiais metais ketina visomis jėgomis šturmuoti Europos Parlamento rinkimus.
O laisvojo pasaulio lyderiu tituluojamas JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartu su Pietų Korėja įvykdė metų proveržį pradėdami bendrauti ir bendradarbiauti su ilgus metus visus gąsdinusia Šiaurės Korėja.
Taikos balandis Korėjoje
Šįmet JAV prezidentui netrūko iššūkių, tačiau iš daugumos jų jis išėjo kaip laimėtojas. Pirmųjų prezidentavimo metinių proga dėl nesusitarimo dėl finansavimo buvo sustojusi valstybinių institucijų veikla, bet Demokratų partija galiausiai nusprendė palaikyti įstatymo projektą, ir šalis išėjo iš aklavietės.
72-ejų D.Trumpas tai pašlovino kaip didį laimėjimą, tačiau metų pabaigoje valstybinės institucijos ir vėl buvo užvėrusios duris.
Birželio mėnesį buvo suorganizuotas turbūt vienas ryškiausių įvykių D.Trumpo prezidentavimo istorijoje – Singapūre jis susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.
Tai buvo pirmas istorijoje šių dviejų šalių lyderių susitikimas. Po ilgos dienos buvo sutarta Korėjos pusiasalyje atsisakyti branduolinių ginklų, kurti naujus ilgalaikius bei taikius santykius ir į JAV sugrąžinti Korėjos kare žuvusių amerikiečių palaikus.
Ne kartą su Kim Jong-unu buvo susitikęs ir apie taiką pusiasalyje kalbėjo Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas.
Tačiau neapibrėžtumas dėl nusiginklavimo nieko gero nedavė. D.Trumpo atstovai dažnai skrido į Pchenjaną, tačiau buvo padaryti tik simboliniai veiksmai sunaikinant kelis pasienio postus ir uždarant vieną atominę elektrinę.
Metų pabaigoje Pchenjanas grįžo prie anksčiau buvusios pozicijos ir apkaltino Vašingtoną stumiant Singapūro susitarimą į aklavietę patiems amerikiečiams nesiruošiant iš Pietų Korėjos pašalinti savo branduolinių galvučių.
Tiesa, jų ten nebėra nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Atrodo, kad D.Trumpas ir Moon Jae-inas ateityje mėgins pažaboti „raketų žmogeliuką“.
Kalbama, kad lyderiai ruošiasi susitikti jau 2019-ųjų pradžioje.
Kovėsi dėl išlikimo
Jungtinės Karalystės premjerė Th.May šiais metais buvo tokioje pozicijoje, į kurią niekas nenorėtų pakliūti.
„Brexit“ įvyks ateinančių metų kovo 29 dieną, tačiau vienintelis apčiuopiamas to rezultatas – susiskaldžiusi Konservatorių partija, Parlamentas ir visa šalis. Ne kartą šiais metais Th.May vadovaujamame ministrų kabinete kilo maištas, tačiau 62-ejų politikė vis dar eina premjero pareigas.
Vasarą iš ministrų kabineto pasitraukė „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas ir užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.
Jie reikalavo, kad premjerė derybose laikytųsi griežtesnės pozicijos.
„Brexit“ svajonė miršta, ją dusina nereikalingos abejonės“, – atsistatydinimo laiške rašė B.Johnsonas.
Tačiau premjerės derybininkų komandai lapkritį galiausiai pavyko pasiekti susitarimą su Europos Sąjunga, apimantį 585 puslapius. Tiesa, net ir tai Th.May ministrų kabinete privertė atlikti didelius pakeitimus.
Atsistatydino D.Davisą „Brexit“ sekretoriaus poste pakeitęs Dominicas Raabas ir dar keli kabineto nariai.
ES valstybių lyderiai pritarė susitarimo dokumentui ir tuomet jį Th.May atnešė kaip niekada susiskaldžiusiems britų parlamentarams.
Galiausiai pamačiusi, kad balsavimas dėl susitarimo patvirtinimo Londone patirs visišką fiasko, Th.May važiavo į Briuselį ieškoti daugiau garantijų, kurios padėtų įtikinti parlamentarus, jog laikina muitų zona nepavers Jungtinės Karalystės amžina Europos Sąjungos vasale.
Tiesa, greitai jai teko grįžti atgal, nes Konservatorių partijos parlamentarai partijos viduje surengė balsavimą dėl pasitikėjimo Th.May.
Jį premjerė laimėjo, tačiau daugelis tai vadina Pyro pergale, pareikalavusia pernelyg daug aukų. Th.May išsaugojo mandatą siekti „Brexit“ susitarimo, tačiau jau dabar paskelbė, kad neves partijos į 2022 metais turinčius vykti Parlamento rinkimus.
Laiko sprendimui pasiekti mažėja, o blogiausias scenarijus – išstojimas be jokio susitarimo – atrodo realesnis nei bet kada. Prieš Kalėdas vyriausybė šalies verslui nurodė ruoštis išstojimui be susitarimo.
Jeigu taip įvyktų, gali pritrūkti net vaistų.
Parlamentas dėl „Brexit“ susitarimo turi balsuoti iki sausio 21 dienos, tad Th.May kova dėl išlikimo ir įsipareigojimų britams dar toli gražu nėra baigta.
Kanclerės eros saulėlydis
Apie artėjantį Vokietijos kanclerės A.Merkel eros saulėlydį žinojo visi, tačiau mažai kas įtarė, kad apie karjeros pabaigą ji paskelbs jau šiais metais.
Kanclerės vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) reitingai jau ilgą laiką čiuožė žemyn, o galutinį smūgį sudavė žemių rinkimai Bavarijoje ir Hesene, kurių metu CDU prarado turėtas stiprias pozicijas.
Po jų A.Merkel paskelbė, jog užleidžia partijos pirmininko postą, o po 2021-ųjų užleis ir Vokietijos kanclerio poziciją.
Mama (vok. Mutti) pravardžiuojama kanclerė partijai vadovavo 18 metų, o šalį valdo jau 13 metų.
CDU dėl partijos pirmininko posto kilo arši kova, bet ją galiausiai laimėjo mažąja Merkel pravardžiuojama Annegret Kramp-Karrenbauer.
A.Merkel pamažu traukiantis A.Kramp-Karrenbauer vaidins vis svarbesnį vaidmenį ir atrodo, kad ateityje rodys kelią ne vien partijai, bet ir Vokietijai, o kartu ir visai Europai.
Šalį vienijo prieš save
Kitos Europos milžinės – Prancūzijos – prezidentas E.Macronas šiais metais iš dievaičio tapo žmogumi.
Nepopuliarios reformos nuolat smukdė jo reitingą, ministrai iš kabineto bėgo lyg iš skęstančio laivo, o 41 metų lyderiui sunkiai sekėsi išbristi iš kritikos liūno.
Vasarą jis džiaugėsi Prancūzijos futbolo rinktinės pergale pasaulio futbolo čempionate Rusijoje, bet jau po savaitės išgyveno pirmą rimtą prezidentavimo krizę.
Išaiškėjo, kad jo asmeninis apsauginis Alexandre’as Benalla gegužę vykusio protesto metu apsimetęs policijos pareigūnu daužė ir spardė vieną protestuotoją. Prezidentūra buvo apkaltinta mėginanti tyliai užglaistyti visus šiuos nesklandumus.
Vėliau prancūzai pasipiktino prezidento švaistymusi pinigais ir pradėjo vadinti jį turtingųjų prezidentu. Žiniasklaida atskleidė, jog per metus E.Macronas su žmona Brigitte kirpėjų paslaugoms išleidžia 62 tūkst. eurų, o Eliziejau Laukai 1,2 tūkst. lėkščių nusipirko už 50 tūkst. eurų.
Metų pabaigoje dėl degalų kainų kilę „geltonųjų liemenių“ protestai galiausiai virto susirėmimais gatvėse ir tapo nepasitenkinimo E.Macrono politika simboliu. „Geltonosios liemenės“ suvienijo skirtingų pažiūrų žmones, tad ekspertai juokauja, kad prezidentui tikrai pavyko suvienyti šalį.
Valdžiai galiausiai teko atsitraukti ir atsižvelgti į visus „geltonųjų liemenių“ reikalavimus sumažinti mokesčius, bet netylantys protestų aidai rodo, kad kas ketvirto prancūzo palaikomo prezidento ir toliau laukia sudėtingi metai.
Atsirado ir naujų veidų
Didelių protestų banga nuvilnijo ir Rusijoje, kur nepatenkinti žmonės į gatves išėjo dėl V.Putino planų padidinti pensinį amžių.
Pirmą kartą jam nepavyko nepopuliaraus sprendimo pasekmių srėbti išleisti premjerą Dmitrijų Medvedevą.
Į ilgus metus neregėtas žemumas smuko ir prezidento reitingai, tačiau jis laimėjo prezidento rinkimus ir Kremliuje šeimininkaus mažiausiai iki 2024-ųjų.
O politikos padangėje nušvito nauji veidai.
Italijoje į valdžią atėjo Europą sugriauti pasiryžęs M.Salvini. Jis siekia sukurti atsvarą Briuseliui ir vienija jėgas su kitų euroskeptiškų šalių lyderiais.
Pirmuosiuose puslapiuose dažnai šmėžavo ir už Jungtinės Karalystės princo Harry gegužę ištekėjusi aktorė Meghan Markle.
Ji tapo nauju Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos veidu.
Visas pasaulis stebėjo ne tiktai vestuves, bet ir poros turą po Britų Tautų Sandraugos šalis, kurio pradžioje buvo paskelbta, kad Meghan laukiasi.
Princas Harry kažin ar turi didelių pretenzijų į sostą, tačiau tai šiai porai tik dar labiau atriš rankas ir jie ateinančiais metais galės toliau užsiimti humanitarine veikla.
