Fizikas, peržengęs savo profesijos ribas ir tapęs pasaulinio lygio žvaigžde, Amerikos politikos milžinai, Nobelio taikos premijos laureatas, šefai, sukėlę tikrą revoliuciją ir čirškančias keptuves pakylėję į aukštosios virtuvės lygį.
Tai – iškiliausi žmonės, su kuriais atsisveikinome šiemet.
Norėjo perprasti visatą
Kovą mokslo pasaulis amžinybėn išlydėjo garsųjį britų astrofiziką Stepheną Hawkingą.
76 metų mokslininkas užgeso savo namuose Kembridže, kur daug dešimtmečių dėstė prestižiniame šio miesto universitete.
1974-aisiais, kai S.Hawkingui buvo 32 metai, jis tapo jauniausiu britų Karališkosios bendrijos nariu. Po penkerių metų Kembridže jis gavo Lucaso matematikos profesoriaus postą, kurį anksčiau užėmė ir Isaacas Newtonas.
S.Hawkingas visame pasaulyje išgarsėjo 1988-aisiais parašęs bestselerį „Trumpa laiko istorija“ („A Brief History of Time“), kuriame populiariai paaiškino visatos kilmę ir raidą.
Žinomas mokslininkas daug metų sirgo amiotrofine lateraline skleroze (ALS) – nervų liga, dėl kurios tolydžio atrofuojasi raumenys.
Profesorius sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir bendrauti galėjo tik padedamas kalbos kompiuterio. Nors S.Hawkingas buvo britas, jo balso sintezatorius kalbėjo su amerikietišku akcentu.
Nepaisant fizinės negalios, S.Hawkingo protas veikė nepaprastai aštriai.
Profesinėje srityje jis gilinosi į visatos pradžios klausimą, laiko ir erdvės prigimtį, rašė knygas ir keliavo po pasaulį, o asmenybės žavesys ir sąmojis jį pavertė pasauline garsenybe.
„Mano tikslas yra labai paprastas: iki galo suprasti visatą. Suprasti, kodėl ji yra tokia, kokia yra, ir kodėl ji išvis egzistuoja“, – yra sakęs S.Hawkingas.
Jis buvo vedęs du kartus. 1965 metais susituokė su Jane Wilde, su ja susilaukė trijų vaikų ir kartu praleido 30 metų, bet dėl mokslininko neištikimybės santuoka iširo. 1995 metais S.Hawkingas vedė buvusią slaugę Elaine Mason ir gyveno su ja 11 metų.
2014 metais apie jį buvo sukurtas filmas „Visko teorija“ („The Theory of Everything“), aktoriui Eddie Redmayne’ui pelnęs „Oskarą“ už pagrindinį vaidmenį.
Aukšto kalibro diplomatas
Rugpjūčio 18-ąją, sulaukęs 80 metų, mirė buvęs Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Kofi Annanas. Iš Ganos kilęs diplomatas buvo pirmasis juodaodis afrikietis, užėmęs aukščiausią pasaulyje diplomatinį postą ir generaliniu JT sekretoriumi buvęs dvi kadencijas – nuo 1997 iki 2006 metų.
K.Annanas reformavo biurokratinį JT aparatą, daug jėgų skyrė kovai su ŽIV bei AIDS ir inicijavo JT pasaulinį susitarimą, skatinantį įmones plėtoti tvarų ir socialiai atsakingą verslą.
2001 metais už savo humanitarinį darbą jis buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
Perleidęs JT generalinio sekretoriaus pareigas savo įpėdiniui, pietų korėjiečiui Ban Ki-moonui, 2007 m. K.Annanas įkūrė savo vardu pavadintą fondą.
Vėliau K.Annanas ėjo specialiojo JT pasiuntinio Sirijoje pareigas, dėjo daug pastangų, kad karo siaubiamoje šalyje būtų rastas taikus konflikto sprendimas.
Nepalaužiamos vertybės
Taip pat rugpjūtį anapilin iškeliavo JAV senatorius, Vietnamo karo didvyris ir buvęs kandidatas į šalies prezidentus Johnas McCainas.
2017-ųjų liepą J.McCainui buvo diagnozuotas smegenų vėžys, jam buvo taikomas gydymas. Bet liga nesitraukė, ir jis nusprendė nutraukti gydymą. Politikui buvo 81 metai.
J.McCainas, JAV karinio jūrų laivyno admirolų sūnus ir anūkas, pats tarnavo šalies laivyne, buvo jo lakūnas. Jo pilotuojamas lėktuvas 1967 m. buvo numuštas virš Šiaurės Vietnamo ir jis buvo paimtas į nelaisvę, išbuvo joje daugiau kaip 5 metus.
1983 metais J.McCainas tapo Arizonos valstijos atstovu Kongrese, o nuo 1987 metų buvo renkamas šios valstijos senatoriumi. 2008 metais politikas buvo išrinktas Respublikonų partijos kandidatu dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau juose pralaimėjo Barackui Obamai.
„Niekas gyvenime neišlaisvina labiau nei kova už tikslą, didesnį nei tu pats. Kai ką, kas tave įsiurbia, bet vien tavo egzistavimas to neapibrėžia“, – apie asmenines vertybes sakė JAV politikas.
Kartu – iki pat pabaigos
2018-aisiais Amerika atsisveikino su viena ryškiausių ir įtakingiausių porų – 41-uoju JAV prezidentu George’u Herbertu Walkeriu Bushu ir buvusia pirmąja dama Barbara Bush.
Pirmoji balandį po ilgos ligos užgeso 92-ejų B.Bush, o gruodžio mėnesį mirė ir 94 metų sulaukęs G.H.W.Bushas. Bushai buvo susituokę 73 metus.
Vos sulaukęs 18-os, nepaisydamas tėvo raginimų stoti į universitetą, G.H.W.Bushas užsirašė į kariuomenę ir tapo JAV karinio jūrų laivyno pilotu. Per Antrąjį pasaulinį karą jo lėktuvas buvo numuštas virš Ramiojo vandenyno, kai bombardavo Japonijos ryšio bokštą.
Jo kolegos buvo paimti į nelaisvę ir nužudyti, o G.H.W.Bushą spėjo išgelbėti JAV povandeninio laivo įgula.
Grįžęs iš kariuomenės jis vedė mylimąją Barbarą, baigė Yale’io universitetą ir persikėlė į Teksasą dirbti naftos pramonėje.
Pora susilaukė šešių vaikų, o jų pirmagimis George’as Walkeris Bushas pasekė tėvo pėdomis ir tapo 43-iuoju JAV prezidentu, šalį valdžiusiu nuo 2001 iki 2009 metų.
Jis savo motiną įvardijo priežastimi, kodėl jo darbo štabe buvo tiek daug moterų: „Priežastis, dėl kurios aš vertinu stiprią valią turinčių ir savo nuomonę ginančių moterų patarimus, yra mano mama.“
Įstojęs į Respublikonų partiją ir pasukęs į politiką G.H.W.Bushas du kartus buvo renkamas JAV Kongreso nariu, dirbo ambasadoriumi JT ir Kinijoje, vadovavo Centrinei žvalgybos valdybai.
Nuo 1981 metų jis buvo Ronaldo Reagano viceprezidentas, o 1989-aisiais pats stojo prie šalies vairo. Jo kadencijos laikotarpiu pirmoji JAV dama buvo labai populiari.
Didžiausi G.H.W.Busho, kaip prezidento, laimėjimai buvo užsienio politikos srityje.
Irakui užėmus Kuveitą 1991 metais jis skubiai sutelkė tarptautinę koaliciją su arabų valstybėmis ir per 100 valandų įvykdė išvadavimo operaciją.
Jam prezidentaujant baigėsi Šaltasis karas tarp JAV ir tuometės SSRS. Jis vedė valstybę istorinių lūžių epochoje ir visada prisimenamas jo gebėjimas derėtis su SSRS vadovu Michailu Gorbačiovu.
Virtuvės revoliucionieriai
Šįmet netekome ir kulinarijos įžymybių. Sausį mirė Prancūzijos virtuvės popiežiumi vadintas 91 metų Paulis Bocuse’as, birželį pats iš gyvenimo pasitraukė 61 metų šefas ir populiarių knygų bei kulinarijos laidų autorius Anthony Bourdainas, o rugpjūtį vėžys pasiglemžė 73 metų prancūzų virtuvės revoliucionierių Joelį Robushoną.
P.Bocuse’o inicijuota „Nouvelle cuisine“ (naujosios virtuvės) revoliucija 8-ajame dešimtmetyje sukrėtė kulinarijos pasaulį ir sukūrė šefo garsenybės idėją.
Nuo šešiolikos metų pradėjęs suktis tėvo įsteigtoje kaimo užeigoje „L’Auberge de Collonges au Mont D’Or“ ilgainiui pavertė ją aukštos klasės restoranu ir savo imperijos širdimi. 1965 m. apdovanota trimis „Michelin“ žvaigždutėmis, ji niekada nė vienos neprarado.
O daugiausia pasaulyje „Michelin“ žvaigždučių pelniusiam J.Robushonui „Michelin“ gidas apdovanojimus skirdavo ne tik už kulinarinę meistrystę, bet ir už aplinką, aptarnavimą.
„Sutelkime visą dėmesį į tai, kas lėkštėje, ir sugriaukime sieną tarp restorano svečių ir šefų“, – toks buvo jo šūkis.
Niujorke gimęs ir augęs A.Bourdainas savo karjerą virtuvėje pradėjo dirbdamas indų plovėju, vėliau tapo virėjo padėjėju ir galiausiai – pirmuoju Niujorke įsikūrusio restorano „Brasserie Les Halles“ virtuvės šefu.
2000 metais išleidęs autobiografiją jis pradėjo kurti kelionių ir kulinarijos laidas televizijoje, parašė dar keletą knygų ir tapo tikra žvaigžde.
Gyvenimą A.Bourdainas sėmė pilnomis saujomis. „Jūsų kūnas – ne šventovė, o pramogų parkas. Mėgaukitės!“ – sakė šefas.
