Ketvirtadienį Venesuela įžengė į dar neištyrinėtus politinius vandenis. Jaunas susivienijusios opozicijos lyderis paskelbė esąs tikrasis šalies prezidentas, o vis giliau klimpstantis N.Maduro ruošiasi kovoti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir visais, kurie drįsta jam mesti iššūkį.
Trečiadienį vėl į gatves išėję protestuotojai net nenumanė, kad šalyje gali prasidėti naujas vilties ir pokyčių galintis atnešti gyvenimo etapas.
Naujasis opozicinių jėgų kontroliuojamo parlamento lyderis Juanas Guaido užkaitino aistras paskelbdamas save laikinuoju šalies prezidentu.
„Aš prisiekiu nuo šios dienos perimti Venesuelos prezidento įgaliojimus“, – tūkstantinei protestuojančių žmonių miniai pareiškė J.Guaido.
Jis tvirtino, kad tai yra vienintelis kelias užbaigti 56-erių N.Maduro diktatūrą, dėl kurios infliacija pasiekė neregėtas aukštumas, milijonai žmonių paliko šalį, o likę kiekvieną dieną kenčia maisto ir vandens trūkumą.
Per J.Guaido pareiškimo paskatintus masinius protestus žuvo mažiausiai 26 žmonės, o į tai sureagavo pasaulio galingiausieji. Daugybė valstybių pasmerkė autoritarinę valdžią ir pripažino vos 35 metų opozicijos lyderį tikruoju šalies prezidentu.
Teko bėgti slapstytis
„Mes žinome, kad tai turės rimtų pasekmių“, – apie pokyčių troškimą šalyje kalbėjo J.Guaido. Tačiau opozicijos vadui pačiam gresia rimti padariniai. Po savo kalbos jam greitai teko bėgti slapstytis baiminantis, kad gali būti areštuotas.
Į Venesuelos opozicijos pareiškimą greitai ir beveik vieningai sureagavo kitos Pietų ir Šiaurės Amerikos žemynų šalys.
JAV, Kanada ir dar beveik 10 šalių Pietų Amerikoje paskelbė, kad jie palaiko J.Guaido teisę būti tikruoju šalies prezidentu.
„Brazilija politiškai ir ekonomiškai palaikys Venesuelos perėjimo į demokratiją ir socialinės taikos sugrąžinimo procesus“, – kalbėjo Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro.
Tuo metu D.Trumpas pažadėjo panaudoti visą JAV ekonominę ir diplomatinę jėgą, kad Venesueloje būtų atkurta demokratija.
„Venesuelos žmonės drąsiai pareiškė savo nuomonę prieš N.Maduro ir reikalauja šalyje laisvės bei įstatymo viršenybės“, – kalbėjo D.Trumpas.
Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pridūrė, kad „paprasti piliečiai per ilgai kentėjo neteisėto N.Maduro režimo gniaužtuose“.
N.Maduro valdžia netruko atsakyti – pareiškė, kad nutraukia diplomatinius ryšius su didžiausia iš naftos prekybos gyvenančios šalies partnere. Amerikos diplomatams buvo nurodyta šalį palikti per 72 valandas, tačiau Vašingtonas pareiškė, kad šio nurodymo nebus paisoma.
Nepasitiki užsieniečiais
Socialistinį rytojų Venesueloje kuriantį N.Maduro palaiko daugybė struktūrų – kariuomenė, vyriausybės kontroliuojami teismai. Jis savo rėmėjams priminė apie nuo Šaltojo karo trunkančius JAV bandymus kontroliuoti Lotynų Ameriką ir prašė jų pagalbos.
„Nepasitikėkite tais „gringos“ (taip ispanų k. pašiepiamai vadinami šalyje gyvenantys baltaodžiai svetimšaliai), – sušuko jis tūkstantinei prie prezidento rūmų susirinkusiai šalininkų miniai. – Jie neturi draugų, tik interesus ir ambicijas perimti Venesuelos naftą, dujas ir auksą.“
Tiesa, N.Maduro taip pat turi nemenką kai kurių „gringos“ palaikymą.
Rusijos pareigūnai piktai sureagavo į protestus ir kaltę dėl jų vertė tik JAV.
„JAV bando Venesueloje suorganizuoti dar vieną spalvotąją revoliuciją“, – teigė Rusijos Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas.
Kiti rusų parlamentarai tai taip pat vadino perversmu. Venesueloje jie turi svarbių interesų.
Didžiausia Rusijos naftos kompanija „Rosneft“ yra investavusi daugybę pinigų į kiekvieną mėnesį vis mažiau naftos išgaunančius gręžinius Venesueloje.
Palaikymą Venesuelos diktatoriui išreiškė Turkijos prezidentas, aukšti Irano pareigūnai. Kinai paragino JAV nesikišti į kitos šalies vidaus reikalus. Jie šioje šalyje taip pat turi milžiniškų investicijų.
Tuo metu Europos Sąjungos pareigūnai tvirtina, kad žmonių balsas negali likti ignoruojamas. Vis daugiau Bendrijos šalių skelbia palaikančios J.Guaido teisę į prezidento postą, o rinkimus, kuriuose laimėjo N.Maduro, vadina suklastotais.
ES užsienio politikos vadovė Frederica Mogherini pareiškė, kad Bendrija palaiko naujų sąžiningų ir skaidrių rinkimų organizavimą ir paragino Venesuelą užtikrinti J.Guaido bei kitų įstatymų leidėjų saugumą.
Ateityje laukia nežinomybė
Kas toliau nutiks Venesueloje, lieka neaišku. Buvęs JAV diplomatas Ericas Farnsworthas tvirtina, kad dabartiniai įvykiai žymi lūžį kovoje prieš N.Maduro režimą.
„Jis pritarti valdžios perdavimui negali, tad reakcija gali būti įvairi“, – kalbėjo E.Farnsworthas.
Į protestuojančią minią gali būti nukreipti šautuvų vamzdžiai, siekiant, kad ji išsigandusi išsiskirstytų po namus.
Tačiau tai gali paskatinti tik dar didesnę humanitarinę katastrofą, kuri jau dabar yra didžiausia migracijos krizė Lotynų Amerikos istorijoje.
Užsienio kariuomenių intervencija galėtų tik dar labiau sunaikti šalį, todėl tokio konflikto niekas nenori.
„Pažiūrėkite į Somalį, Afganistaną, Iraką. Šiose šalyse turėjo įvykti trumpalaikės kitų šalių kariuomenių misijos, tačiau galiausiai tai pavirto milžiniškais nuostoliais visoms pusėms“, – kalbėjo žmogaus teises regione ginančios organizacijos „Washington Office on Latin America“ ekspertas Davidas Smilde’as.
Gal N.Maduro ir jį supantys žmonės vis dėlto pamatys, kad jų valdžia nebeturi ateities, ir nuspręs taikiai organizuoti perėjimo į demokratiją procesą.
E.Fransworthas tvirtina, kad ateinančios dienos bus lemtingos Venesuelos ateičiai. Kol kas įtampa kyla toliau, o kaip klostysis J.Guaido, N.Maduro ir visos Venesuelos ateitis, nežino niekas.
Krizė šalyje brendo ilgą laiką
Ieva Giedraitytė
Vilniaus universiteto TSPMI politologė
„Tai, kas atsitiko Venesueloje, buvo neišvengiama. Rinkimai, kuriuose buvo perrinktas N.Maduro, nebuvo skaidrūs, opozicija neturėjo šansų dalyvauti. Šalyje vyrauja didžiulis nepasitenkinimas valdžia. Opozicija ieškojo būdų, kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau vargu ar tai pridės Venesuelai stabilumo.
Dabar ši šalis turi du prezidentus ir yra daugybė nežinomųjų. Galime atmesti variantą, kad dabar N.Maduro vyriausybė pabus ir praneš besitraukianti. Karinio perversmo variantas kol kas atrodo sunkiai tikėtinas, nes karinės pajėgos remia prezidentą.
Perversmas iš išorės irgi neatneštų stabilumo. Tai gali lemti konfliktą, kuris būtų tik dar rimtesnis. To bus bandoma išvengti, tačiau išeities, kaip šį konfliktą išspręsti taikiai, nematyti.
Neaišku, ar N.Maduro pajėgos suims J.Guaido, kaip į tolesnius vyriausybės veiksmus reaguos JAV. Sunku pasakyti, kuria kryptimi pasisuks situacija Venesueloje. Daugiausia svarbių sprendimų bus priimta per ateinančias 48 valandas.“
