Jeigu britams nepavyks pasiekti susitarimo, šalies ekonomika bus itin smarkiai neigiamai paveikta „Brexit“ be susitarimo, rašo „The New York Times“.
Tamsiausios prognozės skelbia, kad Jungtinė Karalystė gali prarasti 9,3 proc. BVP, būsto kainos šalyje gali smukti 30 proc, o svaro kursas kitų valiutų atžvilgiu smuktų iki 15 proc.
Tačiau poveikis būtų skausmingas ir kitoms 27 ES šalims. Nors Bendrijos šalys ir sudaro bendrą rinką, kiekviena jų turi individualius ryšius su Jungtine Karalyste. Tarpusavyje vyksta prekyba, veikia paslaugų sektoriaus įmonės, keliauja žmonės ir kapitalas.
Labiausiai nuo „Brexit“ be sutarties paveikti regionai gali susidurti su prekybos trukdžiais, dideliais mokesčiais ir papildomais reguliavimais.
Ekspertai sutaria vieningai – niekas nelaimės Jungtinei Karalystei išstojus be susitarimo, tačiau kai kurios šalys gali nukentėti itin skaudžiai.
Jokios laisvos prekybos
Britų išstojimas be sutarties reikštų, kad tą pačią akimirką nutrūktų laisva prekyba ir būtų grįžtama prie Pasaulio prekybos organizacijos nustatytų mokesčių ir tarifų.
Bet koks pokytis skaudžiausiai atsilieptų vartotojams. Mokesčiai mėsai, pieno produktams ir tabako gaminiams pasiektų 15 proc.
Poveikį prekybai tyrę mokslininkai nustatė, kad kiekviena ES šalis patirtų poveikį.
Airija nuo to nukentėtų labiausiai. Beveik 14 proc. šalies eksporto keliauja į Jungtinę Karalystę, o didžioji dalis keliauja per ją. Eksporto apimtys šioje šalyje sumažėtų daugiau nei 4 procentais.
Vokietija savo ruožtu į Jungtinę karalystę per metus eksportuoja per 800 tūkst. arba 14 proc. iš viso pagaminamų naujų mašinų. Vokietijos eksporto lygis dėl to smuktų 2,5 proc. Lietuva tyrimų autorių skaičiavimais patirtų kiek didesnį nei procento eksporto susitraukimą.
Tuo tarpu tokia šalis kaip Kroatija neigiamo poveikio beveik nepatirtų visai. Kroatai į Jungtinę Karalystę eksportuoja pagrinde vaistus, kuriems nėra taikomi muito mokesčiai.
Europa priklauso nuo migrantų Jungtinėje Karalystėje
Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May ne kartą yra patikinus, kad jau šalyje esantys ir dirbantys migrantai galės pasilikti šalyje legaliai, tačiau nepasiekus skyrybų susitarimo, apsibojimai naujiems migrantams galėtų būti įvesti gerokai anksčiau, nei kas nors planavo.
Tai gali smarkiai paveikti šalis, į kurias migrantai vargingiau gyvenantiems šeimos nariams siunčia savo uždirbtus pinigus. Pasaulio banko duomenimis per 2017 metus migrantai į Bendrijos šalis išsiuntė apie 7 mlrd. svarų sterlingų (8 mlrd. eurų).
Didžioji dalis šių pinigų keliavo į Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją, tačiau „The New York Times“ žurnalistai rašo, kad sunerimti reikėtų ir lietuviams, nes po 2004-ųjų beveik 8 proc. Lietuvos gyventojų emigravo į Jungtinę Karalystę ir visus šiuos metus dalį savo pinigų siųsdavo atgal į gimtinę.
Įspėjimai dėl bankų paslaugų
Ekspertai taip pat įspėja, kad problemos gali kilti ir dėl bankų veiklos. Konkrečiai yra kalbama apie skolinimąsi, valiutų prekybą, draudimo sutartis ir turto valdymą.
Žmonėms gali iškilti problemų skolinantis pinigus arba tai daryti taps brangiau. Tiesa, šiuo metu tik maža dalis paskolų šalyje yra išduota Lietuvos piliečiams, tad didelio poveikio neturėtų būti.
Kilus išstojimo be sutarties situacijai įvairios finansinės kompanijos susidurs su problemomis. Dėl šios priežasties dauguma jų kuria savo centrus kituose ES miestuose, tai yra puiki proga Europos šalims pasipelnyti.
Frankfurte, Dubline, Paryžiuje ir Amsterdame dėl šios priežasties yra sukurta tūkstančiai naujų darbo vietų, šis skaičius ateityje tik didės.
