Naujosios Maskvos užsienio politikos smaigalyje atsidūrė diplomatinė kampanija susirasti naujų draugų ir partnerių Afrikoje, rašo „The Financial Times“.
Kai prieš porą savaičių Zimbabvės didžiausiuose miestuose įsiplieskė protestai, o policija tikromis kulkomis šaudė į minias, užsibarikadavusias degančiomis padangomis, šio pykčio kaltininkas buvo už 8 tūkst. kilometrų.
Zimbabvės prezidentas Emmersonas Mnangagwa, nutaręs pakelti degalų kainas šioje ekonominės krizės krečiamoje Pietų Afrikos šalyje, vaikštinėjo po Kremlių šnekučiuodamasis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tai buvo pirmasis Afrikos valstybės vadovo vizitas Maskvoje šiais metais, tačiau rusai tikisi dar ne vieno.
Nuo Alžyro iki Ugandos – Rusija skleidžia įtaką Afrikoje siūlydama paramą prisidirbusiems diktatoriams, imdamasi gamtos išteklių projektų konfliktų palaužtose valstybėse ir pateikdama save kaip naują politinę ir ekonominę jėgą, neturinčią sunkaus buvusių kolonijinių valstybių bagažo.
Autokratams dalija pažadus
Rusija neturi tokių finansinių pajėgumų kaip Kinija ar tokių ilgamečių prekybos ryšių kaip buvusios kolonijinės valstybės.
Tačiau bandydama palikti kiek įmanoma daugiau savo pėdsakų Afrikos žemyne Rusijos valdžia siekia panaudoti savo karinį eksportą, saugumo aparatą ir valstybės kontroliuojamas gamtos išteklių bendroves.
Maskva išsiuntė į įvairiausius Afrikos taškus karo instruktorių komandas, kurios treniruoja elitinius prezidentų apsauginius. Ji siuntė ginklų siuntas ir padėjo nestabiliems autokratams kurti rinkimų strategiją.
Be to, Rusija yra pridalijusi pažadų statyti atomines elektrines, taip pat pradėti eksploatuoti naujus naftos gręžinius ir deimantų kasyklas.
Tokie diplomatijos žingsniai atgaivinti ryšius su buvusiais sovietų sąjungininkais bei šalimis, kurias Maskva anksčiau pražiūrėdavo, skirti ir tam, kad didintų savo įtaką, ir tam, kad keltų nerimą savo varžovėms Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai – šalims, kurios nuo seno buvo įtakingos šiame regione.
Prisiminė sulaukusi sankcijų
Christianas Malanga yra opozicijos politikas Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur po pastarųjų prezidento rinkimų Maskva sveikino Felixą Tshiesekedi kaip laimėtoją, nepaisant balsavimo pažeidimų įkalčių.
Ch.Malanga tikina, kad Rusija dabar bando atgaivinti Sovietų Sąjungos laikų ryšius.
„Tai antrasis Šaltasis karas, – leidiniui „The Financial Times“ sakė Ch.Malanga ir pridūrė, kad rusai drauge su kinais laikosi strategijos mesti iššūkį Vakarų įtakai. – Kinija yra pinigai, o Rusija yra jėga.“
Nauji aljansai tapo be galo aktualūs 2014-aisiais, kai Maskvai pradėtos taikyti sankcijos dėl Krymo aneksavimo.
„Rusija iš naujo persvarstė savo diplomatijos politiką po to, kai Vakarai pradėjo taikyti sankcijas, – sakė Olga Kulkova iš Rusijos mokslų akademijos Afrikos instituto. – Maskva suprato, kad reikia naujų partnerių.
Rusija sugebėjo įšokti į paskutinį traukinį. Visi kiti partneriai jau ten. Bet ji gali konkuruoti Afrikos valstybėms siūlydama unikalias ir pigesnes paslaugas.“
Tai nepraslydo pro akis Vakarų šalims.
JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas gruodžio mėnesį paskelbė naują strategiją, kaip kovoti su Rusija ir Kinija Afrikoje, ir apkaltino Maskvą Afrikos šalių papirkinėjimu.
„Grobuoniškas Kinijos ir Rusijos elgesys stabdo Afrikos ekonomikos augimą ir kelia grėsmę Afrikos valstybių finansinei nepriklausomybei bei JAV nacionalinio saugumo interesams“, – sakė amerikietis.
Būriai ginkluotų rusų
Maskvos siekiai Afrikoje pateko į dėmesio centrą praėjusią liepą, kai Centrinėje Afrikos Respublikoje buvo brutaliai nužudyti trys Rusijos tiriamosios žurnalistikos reporteriai.
Šalyje, kur pastaraisiais metais Rusija ryškiai išplėtė savo buvimą, žurnalistai atliko tyrimą apie Rusijos karinių kontraktininkų kompanijos „Wagner“ veiklą.
Važiuojantis kaimo vietovėmis rusų džipas buvo užpultas, žurnalistai nušauti.
Vietos pareigūnai pareiškė, kad tai buvo apiplėšimas, tačiau po to Rusijos atliktas tyrimas pateikė versiją, jog viskas galėjo būti surežisuota.
Šios žmogžudystės atkreipė viso pasaulio dėmesį į Rusijos investicijų – tiek valstybinių, tiek privačių – įtaką Kremliaus veiklai Afrikos šalyse.
„Analitikai Vakaruose, tarp jų ir aš, tiktai tuomet iš tiesų atsibudome ir atkreipėme dėmesį į šį staigų Rusijos ginkluotų vyrukų būrių atsiradimą, – sakė Londono tarptautinių reikalų instituto „Chatham House“ Afrikos programos vadovas Alexas Vinesas. – Pamaniau: „Dieve, ką mes pražiopsojome ir kodėl?“
Į Centrinės Afrikos Respubliką Maskva yra nusiuntusi pilnus lėktuvus ginklų kartu su penkiais ginkluotųjų pajėgų pareigūnais ir daugiau kaip dviem šimtais privačių karinių kontraktininkų, kad jie treniruotų šimtus elitinių karinių būrių.
Buvęs Rusijos saugumo pareigūnas Valerijus Zacharovas dirba Centrinės Afrikos Respublikos prezidento Faustino Archange’o Touaderos nacionalinio saugumo patarėju.
Šalies Krašto apsaugos ministerijoje Rusija kuria visą savo komandą.
Elgiasi kaip kolonistai
Sausio mėnesį lankydamasis Rusijoje Centrinės Afrikos Respublikos krašto apsaugos ministras žiniasklaidai sakė, esą yra „galimybė“, kad Maskva šalyje atidarys visą karinę bazę.
Tokie planai suerzino Prancūziją, kuri buvo kolonizavusi Centrinę Afrikos Respubliką ir tradiciškai nuo seno buvo svarbiausia jos tarptautinė partnerė.
Rusijos ir Afrikos ekspertas iš Prancūzijos tarptautinių santykių universiteto „Sciences Po“ Roland’as Marchalis sakė, kad tai, kaip Maskva remia Afrikos šalių lyderius siūlydama valstybinę paramą saugumo ir industriniams reikalams, yra paimta tiesiai iš vadinamojo „Francafrique“ repertuaro aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais.
Tuomet valstybės ir komerciniai Paryžiaus reikalai buvo itin susipynę.
„Tai gryniausias „Francafrique“. Pakeisk vėliavą ir gausi tą pačią metodologiją“, – sakė prancūzas.
Aukšto rango Europos diplomatas Maskvoje „The Financial Times“ sakė: „Tiksliai nežinome, ką jie daro Centrinės Afrikos Respublikoje, bet mums tai nelabai patinka. Nesame tikri, ar šalies vyriausybė iki galo viską kontroliuoja.“
Importuoja daugiausia ginklų
Nors antraštėse dominuoja Centrinės Afrikos Respublika, Rusijos veikla auga visame Afrikos žemyne. 2017-aisiais Rusijos prekybos su Afrika mastas išaugo 26 procentais – iki 17,4 mlrd. JAV dolerių (15,3 mlrd. eurų).
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, tais metais Rusija pardavė Afrikos šalims dvigubai daugiau ginklų nei 2012-aisiais.
Tarp 2013 ir 2017 metų 39 proc. visų į Afriką importuotų ginklų atkeliavo iš Rusijos.
Galima palyginti: Kinijai teko 17 procentų, o JAV – 11 procentų ginklų importo į Afriką.
2014 m. Zimbabvė užbaigė 3 mlrd. JAV dolerių (2,62 mlrd. eurų) vertės sandėrį „Ginklai už platiną“ su Rusija, apeidama Europos embargą ginklams, nepaisant grynos valiutos trūkumo šalyje. Už teises į „Darwendale“ platinos koncesiją rusai aprūpino Zimbabvę neatskleistu skaičiumi MiG-35 reaktyvinių lėktuvų.
Iki kinų – dar toli
Rusijos komercinių sąsajų su Afrika sąrašas yra ilgas. Rusijos aliuminio kompanija „Rusal“ Gvinėjoje kasa boksitą. Kremliaus kontroliuojama deimantų kasybos įmonė „Alrosa“ jau veikia Angoloje ir Botsvanoje, planuoja įžengti ir į Zimbabvę. Valstybės vadovaujama atominės energetikos korporacija „Rosatom“ dirba Zambijoje ir Ruandoje.
Rusijos geologai dirba Madagaskare, Alžyre, Libijoje ir Ganoje.
„Rosneft“, didžiausias Rusijos naftos koncernas, stato naftos ir dujų gręžinius Egipte, Mozambike ir Alžyre, o jo pagrindinis konkurentas „Lukoil“ turi projektų Nigerijoje, Ganoje ir Kamerūne.
„Maskva ir Pekinas akivaizdžiai varžosi dėl gamtos išteklių, bet rusai Afrikoje kinų nenugalės. Tai palyginti žema lyga, – įsitikinęs A.Vinesas. – Bet traukiantis JAV Maskvai atsiranda erdvės išdykauti. Daug kas – dėl akių ir tam tikra prasme noro pasirodyti kaip globaliai jėgai.“
Pabrėžia sovietų pagalbą
Tiesa, kad Maskva nori kurti naujus santykius, bet šiame regione ji nėra naujokė.
Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga turėjo artimų ryšių su daugybe Afrikos valstybių ir rėmė nepriklausomybės judėjimus, kuriais buvo siekiama išstumti Vakarų kolonijines jėgas.
Angolos prezidentas Joao Laurenco aštuntajame dešimtmetyje studijavo elitinėje Lenino karo ir politikos mokslų akademijoje.
1956-aisiais Sovietų Sąjungos parama Egiptui per Sueco kanalo krizę paskatino Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Egiptą baigti karo veiksmus.
Dabar Maskva naudojasi savo palikimu ir vėl žengia į Afriką pabrėždama savo istorijos skirtumus su buvusiais kolonizatoriais.
„Rusijos ir Afrikos santykių istorija yra turtinga. Kitaip nei kitos pasaulio jėgos, Rusija nėra susitepusi vergovės ir kolonizavimo nusikaltimų dėmėmis, – savo pranešime teigė Rusijos užsienio reikalų ministerija. – Praėjusio amžiaus viduryje mūsų šalis aktyviai prisidėjo prie Afrikos valstybių nacionalinės nepriklausomybės ir suverenumo. Daugybė Afrikos šalių vadovų puikiai tai žino.“
Be to, Maskva yra linkusi nekreipti dėmesio į tokius dalykus kaip reikalavimai reformuoti ir ginti žmogaus teises.
Ši taktika pastaraisiais metais efektyviai diegiama į santykius Viduriniuose Rytuose.
„Afrikoje jie save pateikia kaip tarpininkus, nuoširdžius brokerius, – apie rusus kalbėjo aukšto rango Vakarų diplomatas. – Tą patį galima pastebėti Angoloje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Mozambike. Akivaizdu – jie kartoja tai, kas pavyko Vidurinių Rytų strategijoje, ir siekia pasinaudoti sovietų palikimu.“
Žemyną kvies į šiaurę
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sausio mėnesį pareiškė, kad Rusija nesutinka su daugelio valstybių reikalavimu pradėti Kongo prezidento rinkimų tyrimą. Duomenys rodė, kad jie vyko neskaidriai.
„Nesikišame į rinkimus. Kongo žmonės patys gali su tuo susitvarkyti. Svarbu nebrukti vieno ar kito susitarimo, kaip įprastai elgiasi Prancūzija, JAV ir kitos kolonijinės jėgos“, – sakė S.Lavrovas.
Rusijos ambasadorius Gvinėjoje Aleksandras Bregadzė pasiūlė šalies prezidentui Alphai Conde pakeisti konstituciją, kad jis galėtų likti savo poste trečią kadenciją: „Konstitucija nėra dogma, Biblija ar Koranas. Gvinėjai jūsų reikia. Kaip sako rusai, nekeisk žirgų keldamasis per upę.“
Maskva tikisi, kad Zimbabvės prezidento E.Mnangagwos praėjusio mėnesio vizitas nebus paskutinė kelionė į Rusiją 2019-aisiais.
Kremlius išsijuosęs ruošiasi pirmajam Rusijos ir Afrikos susitikimui šiais metais.
Tai bus labiausiai pastebimas draugystės su Afrikos žemynu aspektas, o sėkmė priklausys nuo to, kiek šalių vadovų nuspręs keliauti į Šiaurę.
„Zimbabvė jaučia Vakarų šalių sankcijų naštą, – Kremliuje V.Putinui sakė E.Mnangagwa. – Bet šiomis izoliacijos dienomis jūs, Rusija, išlikote mūsų patikima partnere.“
