Iki praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio JAV ir Sovietų Sąjunga spėjo sukaupti apie 63 branduolinės ginkluotės vienetų. Tai būtų užtikrinę visišką susinaikinimą, jei būtų paleista bent viena raketa, rašo „The New York Times“.
Laimei JAV ir Sovietų Sąjungos lyderiai galiausiai sutarė nebevaikščioti ties praraja bei pradėjo diplomatinį procesą, kurio tikslas – kontroliuoti ginkluotę. Po Sovietų Sąjungos griuvimo šis procesas tapo spartesnis ir branduoliniai abiejų šalių arsenalai sumažėjo maždaug 90 proc. Kelis dešimtmečius šis procesas tęsiasi, o diplomatija gelbėjo, tačiau dabar viskas pasikeitė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir dabar kontroliuoja maždaug 90 proc. visos branduolinės ginkluotės. Tačiau dabar gi jie pasiryžo išeiti iš 1987 m. pasirašyto INF susitarimo. Pagal pastarąjį numatyta uždrausti nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias ir balistines raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5,5 tūkst. kilometrų.
Pasitraukimo priežastis – Rusijos INF sutarties nesilaikymas.
Be to, JAV pareigūnai taip pat reiškė susirūpinimą, kad Kinija, nesanti INF sutarties signatare, įgyja reikšmingą pranašumą Azijoje, dislokuodama didelį skaičių raketų, patenkančių į Vašingtono ir Maskvos susitarimu draudžiamų ginklų klasę.
Pasitraukimas iš INF sutarties leis D.Trumpo administracijai imtis priemonių, nukreiptų prieš Kinijos arsenalą, bet kol kas neaišku, kaip tai būtų galima padaryti.
Žada skirti milijardus
Netrukus laukia ir dar vienas iššūkis – 2021 metų vasario 5-ąją baigiasi Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties (START) galiojimas. Dabar baiminamasi, kad amerikiečių visiškai nedomina jos pratęsimas.
Vašingtonas ir Maskva modernizuoja senąsias ir kuria naujas ginkluotės sistemas. Skaičiuojama, kad per ateinančius 10 metų vien JAV tam išleis 494 milijardų dolerių (438 mlrd. eurų).
Be to, Pakistanas, Indija, Šiaurės Korėja didina savo arsenalus stebėdamos, kaip griūna pasiektas susitarimas neplatinti branduolinių ginklų.
Šiemet amerikiečių žurnalo „Bulletin of Atomic Scientists“ ekspertai, vertinantys branduolinio karo grėsmę, padarė išvadą, kad dabartinė situacija yra „tokia pati nerimą kelianti, kaip ir pačiais pavojingiausiais Šaltojo karo momentais“.
1987 m. INF sutartis yra dalis viso sutarčių paketo, susijusio su ginkluotės kontroliavimu. D.Trumpas teisus pareiškęs, kad Rusija jau seniai pažeidžia sutartį. Tai ji ėmė daryti dar tuomet, kai JAV prezidentu buvo Barackas Obama.
Tačiau JAV lyderis neteisus sakydamas, kad jis neturėjo kitos išeities, nei pasitraukti iš sutarties.
Jo gąsdinimas „skirti daugiau pinigų ir panaudoti šiuolaikine technologijas“ kuriant masinio naikinimo ginklą, iš tiesų privertė išsigąsti ne vieną. Juolab, kad V.Putinas žadėjo tapatų atsaką.
„Mūsų amerikiečių partneriai pareiškė, kad sustabdo savo dalyvavimą susitarime. Jie pranešė, kad vykdys mokslinę ir taikomąją veiklą. Mes darysime tą patį“, – kalbėjo V.Putinas.
Laimėtojų nebus
Vargu, ar INF sutartį pavyks išgelbėti. Juolab, kad santykiai tarp Rusijos ir JAV tik blogėja.
INF subyrėjimo perspektyva sukėlė nerimą visame pasaulyje. Dešimtys JAV, Kanados, Europos ir kitų šalių vietos pareigūnų ir įstatymų leidėjų pasirašė atvirą laišką D.Trumpui ir Rusijos prezidentui V.Putinui, reikšdami susirūpinimą dėl jos ir kitų ginkluotės kontrolės priemonių „irimo“.
Ginklų kontrolės asociacijos nusiginklavimo reikalų direktorius Kingstonas Reifas savo ruožtu sakė, kad D.Trumpo administracija nesugebėjo išnaudoti diplomatinių priemonių INF sutarčiai išgelbėti. Dar daugiau, „ji neturi jokios strategijos, kaip neleisti Rusijai pasigaminti ir dislokuoti dar daugiau vidutinio nuotolio raketų, nesant susitarimo“.
Greičiausiai neišvengiamas šio susitarimo žlugimas sustiprina baimę, kad JAV ir Rusija nepratęs ir 2010 m. pasirašytos sutarties. Jeigu taip ir atsitiks ir jei šalys nepasirašys kitos sutarties, branduolinių ginklų kontrolė išnyks. Tai reiškia, kad pirmą kartą nuo 1972-ųjų neliks jokių apribojimų, leidžiančių kontroliuoti JAV ir Rusijos branduolinį arsenalą.
Atmosferą kaitina ir tai, kad neseniai V.Putinas pareiškė, jog Rusija kuria naujas viršgarsines raketas.
Tuo metu JAV taip pat pareiškė kuriančios naujas nebraduolines vidutinio nuotolio raketas, kurios gali būti vieną dieną dislokuotos Europoje.
Šių metų sausį D.Trumpas taip pat pristatė naują priešraketinės gynybos strategiją. Tiesa, ji atrodo kiek nereali ir primena prezidento Ronaldo Reagano neįgyvendintą „Žvaigždžių karų“ programą.
Praėjo septyneri metai nuo paskutinių Rusijos ir JAV rimtų derybų dėl branduolinės ginkluotės sumažinimo. Jei jos nebus atnaujintos, didelė grėsmė kils tiek JAV sąjungininkėms, tiek ir Rusijai.
Dabar, kai Demokratų partija kontroliuoja Atstovų Rūmus, naujas Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Adamas Smithas planuoja atlikti esminę ir detalę Amerikos branduolinės doktrinos ekspertizę.
Jei D.Trumpas ir toliau sieks branduolinio arsenalo plėtros ir atsisakys Strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo sutarties, Kongresui teks užšaldyti branduolinių ginklų modernizavimo biudžetą ir blokuoti naujo ginklo finansavimą.
JAV prezidento bandymas skirti ginkluotės modernizavimui daugiau lėšų, nei tai daro Rusija bei branduolinių ginklų kontrolės atsisakymas, kuris leido dešimtmečiui išvengti branduolinio karo, – tai žaidimas, kuriame nebus laimėtojo.
