Sekti karinių dalinių judėjimą, rinkti įvairią informaciją socialiniuose tinkluose, tūkstančių įvairių interneto nuorodų peržiūros ir neretai krūptelėti priverčiantys tokių analizių rezultatai – taip filmuose vaizduojamas įvairių žvalgybos sričių analitikų darbas.
Panašiai atrodo ir strateginių studijų centre „Atlantic Council“ bei Vilniaus politikos analizės institute dirbančio 27-erių lietuvio L.Andriukaičio kasdienybė.
Vašingtone dirbęs L.Andriukaitis sutiko „Lietuvos rytui“ papasakoti, kaip vyksta kova su dezinformacija ir kokių faktų apie Rusijos karių veiksmus įvairiuose pasaulio regionuose yra pavykę atskleisti.
Sritį nulėmė patirtis
– Ar mokėtės ir studijas rinkotės Lietuvoje? – pasiteiravo „Lietuvos rytas“.
– Taip. Mokiausi Kaune, o dešimtoje klasėje laimėjau tarptautinio bakalaureato stipendiją ir išvykau į Tailandą.
Ten mokiausi 7 mėnesius, paskui grįžau į Vilniaus licėjų. Tailande supratau, kaip svarbu mokytis užsienio kalbų ir išmokti įsilieti į kitos šalies kultūrą.
Planavau studijuoti psichologiją, bet paskutinę minutę persigalvojau ir pasirinkau politikos mokslus. Pirmosios bakalauro studijos buvo politikos mokslai, o magistrantūroje gilinausi į Rytų Europos ir Rusijos studijas.
– Ar nors vieną dieną teko dirbti pagal turimą specialybę Lietuvoje?
– Esu atlikęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje, tad yra tekę šiek tiek prisiliesti prie analitikų darbo. Baigiau trejų metų karininkų vadų mokymus, turiu leitenanto laipsnį ir savanoriškai atlikau karinę tarnybą.
Dar studijuodamas metams išvykau darbuotis į Vašingtoną per programą „Baltic-American Freedom Foundation“ (BAFF).
Pasibaigus numatytam laikotarpiui toliau dirbu „Atlantic Council“ pagal darbo sutartį, esu asocijuotas tyrėjas. Dabar esu ir asocijuotas analitikas Vilniaus politikos analizės institute.
– Pamenate savo pirmą darbo dieną „Atlantic Council“?
– Taip, darbo aplinka paliko neblogą įspūdį. Pati organizacija „Atlantic Council“ įkurta 1961 m.
Tai laisvai samdomų analitikų organizacija, kuri stengiasi pateikti atsakymus į tam tikrus klausimus, tad jos koridoriuose kasdien galima sutikti daug svarbių ir garsių žmonių – aukšto rango diplomatų, analitikų.
Vašingtone šios organizacijos biure dirba apie 200 žmonių. „Atlantic Council“ sudaro mažesni, regioniniai, centrai, o kiekvienas jų turi savo tyrimų specifiką, kuri apibrėžiama geografiniu ar kitokiu pagrindu. Darbavausi „Digital Forensic Research Lab“ centre, kuris užsiima atvirų šaltinių analize. Naudodamiesi atvirais šaltiniais centro analitikai stengiasi kovoti su dezinformacija.
Paprastai kalbant, atviri šaltiniai yra visa informacija, kuri prieinama bet kuriam žmogui. Iš tiesų kiekvienas rūpimą informaciją gali susirasti pats, jei tik žino, kaip jos ieškoti. Paprastai savo studijose pateikiame ir viso informacijos paieškos proceso žingsnius su aktyviomis nuorodomis, kad kiekvienas analitines publikacijas skaitantis žmogus galėtų pats atsekti visą tyrimo procesą.
Dėl turimos patirties kariuomenėje ir rusų kalbos žinių mane gana greitai paskyrė dirbti su Rusijos regionu. Pats visada domėjausi Rusijos kariuomene, jos struktūra, padėtimi, tikslais.
Per gana trumpą laiką mane apmokė naudotis atvirųjų šaltinių analizės metodais ir pradėjau rengti analitines publikacijas.
Išryškino Rusijos melą
– Kokias prieštaringiausias temas yra tekę analizuoti?
Juk vadinamasis melagingų naujienų („fake news“) fenomenas apima labai daug įvairių sričių – ir prezidento rinkimai tėra tik viena jų.
– Mūsų komanda nėra didelė – ją sudaro apie 10 žmonių ir kiekvienam jų priskirta gana specifinė veiklos sritis. Mano darbas – sekti rusų kariuomenės judėjimą pasaulyje, todėl daugiausia dėmesio tenka skirti regionams, kur ji veikia aktyviausiai.
Šiuo metu dėl susiklosčiusios politinės situacijos daug dėmesio tenka skirti Sirijai.
Mūsų centras atliko didelį tyrimą apie Ukrainoje atsiradusius „žaliuosius žmogeliukus“, nors tuo metu Rusijos prezidentas bet kokį šios šalies pajėgų buvimą tame regione neigė. Raportas vadinosi „Hiding in Plain Sight“ ir pagal šią informaciją „Vice News“ parengė reportažą, kuris vadinosi „Selfie Solders“ (liet. „asmenukių kariai“).
Tyrėjai pasinaudojo palydovų nuotraukomis, kurios padėjo parodyti, kaip atvirai Rusija rėmė karinius veiksmus Ukrainoje. Analizuodami palydovines nuotraukas tyrėjai surado sprogmenų kraterių paliktas žymes, jas maksimaliai padidino ir pagal specialią metodiką atskleidė, iš kurios pusės buvo šaudoma. Pavyko atsekti, kad tai buvo daroma iš Rusijos teritorijos, buvo galima pastebėti net karinio transporto padangų pėdsakus.
Kai žinai, kurioje teritorijoje buvo šaudoma, gana nesunku internete rasti ir vaizdo medžiagos, nes šalia gyvenantys žmonės dažnai linkę tokius dalykus filmuoti ir kelti į socialinius tinklus. Pavyko nustatyti ne vien tai, iš kur buvo šaudoma, bet ir kokiu laiku.
Daug laiko mūsų tyrėjai praleidžia rusų socialiniame tinkle „VKontakte“, ten pavyksta surasti nemažai informacijos. Žinoma, kad niekam nekiltų klausimų, turime susikūrę dimų ir ivanų anketų. Minėtame socialiniame tinkle pavyko rasti Rusijos karių įkeltų nuotraukų iš Ukrainos, kurie tarnavo, kai jų ten apskritai neturėjo būti.
Naudodami geolokacijos metodą analitikai aptiko tikslias vietas, kur šios nuotraukos buvo padarytos. Šią informaciją perdavėme spaudai ir vienas „Vice News“ reporteris pats nuvyko į vietas, kur buvo padarytos nuotraukos, ir dar kartą jas nufotografavo.
Nuotraukų kelias prasidėjo Jakutijoje ir tęsėsi iki pat Rytų Ukrainos. Įdomu tai, kad sekant vieno iš karių įkeltomis nuotraukomis reporteriui net pavyko atsekti jo namų adresą.
Visa tai buvo daroma naudojantis tik paties kario viešinama informacija, kuri yra puikus pavyzdys, jog tam tikru laikotarpiu konkretus asmuo iš Jakutijos tarnavo Rytų Ukrainoje. Tuo metu, kai šis tyrimas buvo paviešintas, oficialioji Rusijos žiniasklaida ir toliau neigė „žaliųjų žmogeliukų“ buvimą Ukrainoje.
Atseka socialiniuose tinkluose
– Pastaruoju metu itin dažnai spaudoje linksniuojama samdinių kariuomenė „Vagner“. Ar jos karių judėjimas taip pat stebimas?
– Taip, apie šias pajėgas esame rengę raportus. Tiesa, dažniausiai Sirijos įvykių kontekste. Pirmoji publikacija apie šią samdinių kariuomenę pasirodė, kai apie 200 šios organizacijos samdinių žuvo per amerikiečių atakas.
Ši informacija taip pat buvo paneigta, bet vien iš tų karių anketų socialiniame tinkle „VKontakte“ pavyko sužinoti apie didelį žuvusiųjų skaičių. Be to, daugeliu atvejų socialiniuose tinkluose paprasta rasti žinučių, kuriomis reiškiama užuojauta dėl žūties.
Jei pavyksta įsilieti į karių bendruomenę, po kiek laiko pavyksta atsekti ir tai, kuris karys yra „Vagner“ samdinys. O pagal jo draugystės ryšius identifikuoti ir kitus jo kolegas.
Kitas įdomus momentas buvo tada, kad pavyko atsekti atminimo skulptūras „Vagner“ kariams. Tiek Rytų Ukrainoje, tiek Sirijoje „Vagner“ kariai veikia, nors informaciją apie buvimą Kremlius neigia. Bet ir Rytų Ukrainoje, ir Sirijoje atsirado skulptūros „Vagner“ kariams.
– Ką vaizduoja šios skulptūros?
– Šios skulptūros pasižymi kiču ir vaizduoja karį, prie kurio kojos prilipusi maža mergaitė, kurią jis neva gina. Ant skulptūros postamento yra užrašas „Rusijos savanoriams“ ir „Vagner“ ženklas.
Vieną tokią skulptūrą pavyko aptikti Luhanske, o kitą – Sirijos pietuose prie Palmyros miesto.
Niekas nesakė, kur tiksliai stovi šios skulptūros, jas pavyko aptikti naudojantis geolokacijos metodu. Bet galima daryti išvadą, kad jei šiose vietose kariai nebūtų žuvę, ir skulptūrų nebūtų buvę.
Atseka valandų tikslumu
– Stebint didelį informacijos srautą veikiausiai tenka aptikti ir daug asmeninio pobūdžio informacijos?
– Taip, įvairių asmeninio pobūdžio žinučių ar komentarų po nuotraukomis pasitaiko. Kai mūsų kaimynystėje vyko karinės pratybos „Zapad“, nerimauta, ar neliks rusų karių Baltarusijoje.
Pavyko aptikti Baltarusijoje dislokuotus dalinius, o per tų dalinių karių asmeninius tinklus buvo stebimos jų skelbiamos nuotraukos ir komentarai ir taip nustatoma buvimo vieta.
Pavyzdžiui, mūsų stebėti kariai buvo Minske, kur vyko karinis baigiamasis paradas, paskui įkeltos nuotraukos, kuriose matyti, kad jie pakuojasi daiktus ir tuoj sės į traukinius. O vėliau paviešintoje nuotraukoje kariai užfiksuoti Pamaskvyje savo dalinyje.
Dar vėliau publikuota nuotrauka, kurioje kareivis pozuoja su savo mergina. Visas dalinio judėjimo maršrutas buvo atsektas valandų tikslumu.
– Ar tokie tyrimo metodai leidžia aptikti ir slapta laikomos informacijos?
– Tokių atvejų pasitaiko. Rusai Arktyje turėjo keletą bazių, kurios turėjo būti slaptos.
Rusijos kariuomenė turi tokią problemą: nors stengiasi slaptą informaciją išsaugoti, tuo pat metu labai nori girtis dideliais pranašumais ir kartais sunku tarp šių dalykų išlaikyti pusiausvyrą.
Bandydami surasti kuo daugiau informacijos apie tas bazes supratome, kad visi kariai, kurie jose tarnavo, buvo gana gerai apmokyti – jokiomis nuotraukomis iš tų bazių socialiniuose tinkluose nesidalijo. Matyt, buvo perspėti, kad to nedarytų. Vis dėlto žmonės, kurie tas bazes statė, taip gerai apmokyti nebuvo.
Atradę Arktyje dirbusių statybininkų profilius socialiniame tinkle gavome pakankamai daug informacijos apie šį objektą – ne tiktai nuotraukų iš bazės vidaus, bet ir statybinių pastato planų.
Matyt, šiems civiliams atrodė, kad jie nieko neleistina nedaro.
Stengiasi nepasirodyti silpni
– Bet juk gali būti, kad kokia nors informacija paskleidžiama tyčia?
– Tokią galimybę visuomet apsvarstome ir savo turimą informaciją visuomet patikriname keliuose šaltiniuose. Dažniausiai kokį nors planą arba kitą informaciją internete viešina ne tik koks nors Dima, bet ir jo kolega Ivanas.
– Kokių sovietmetį menančių ritualų ar tradicijų tebesilaiko rusų kariai? Ar yra užuominų apie nestatutinius santykius, vadinamąją „dedovščiną“, kuria anksčiau garsėjo ši kariuomenė?
– Kariai stengiasi pasirodyti kuo šaunesni ir neparodyti silpnumo, o bet kokios viešos užuominos apie „dedovščiną“ galėtų baigtis blogai.
Kalbant apie sovietines „paniatkes“, tai „dembeliškoji“ kultūra vis dar labai jaučiama. Daugelis karių fotografuojasi su kepure ant pakaušio, atsegtu kiteliu (kariško kirpimo uniforminis švarkas. – Red.), su cigarete dantyse. Veikiausiai egzistuoja ir ta kita – nestatutinių santykių pusė ir, matyt, tai greitu laiku niekur neišnyks.
Kariai dalijasi labai žemiškais dalykais, vienas įkelia nuotrauką, kad štai buvo Baltarusijoje, stovėjo parade ir iš arti matė Aliaksandrą Lukašenką, kiti po ta nuotrauka komentuoja: „O, klasno!“ (liet. „O, puiku!“).
Konkurencija – didžiulė
– Tyrimų centras, kuriame dirbate, veikia JAV. Lietuviai puikiai pažįsta Rusiją, o kokią šią šalį mato amerikiečiai?
– Amerikoje vyksta tam tikra idėjinė kova ir esama bandymo susivokti, koks turėtų būti šalies vaidmuo tarptautinių konfliktų kontekste.
Reiganiškoji stovykla sako, kad „esame demokratijos skleidėjai ir tokie turime išlikti“, bet yra ir su prezidentu Donaldu Trumpu atėjusios nuostatos, kad „Amerika yra svarbiausia“ ir viskas turėtų orientuotis į ją – jei kylantys konfliktai neliečia tiesioginių šalies finansinių interesų, tai ir į juos kištis JAV neturėtų.
– Ko reikia norint siekti karjeros tokiose institucijose kaip „Atlantic Council“?
– Mano atveju sėkmę lėmė tai, kad reikiamu laiku atsidūriau reikiamoje vietoje. Tyrimų centras, į kurio veiklą įsitraukiau, tuo metu buvo ką tik sukurtas. Jiems reikėjo žmogaus iš mūsų regiono, kuris kalbėtų rusiškai.
Čia pravertė ir mano karinė patirtis. Amerikiečiai yra labai reiklūs, jau nekalbu apie tai, kad privalu puikiai mokėti anglų kalbą.
Konkurencija dėl tokių darbo ar praktikos vietų yra be galo didelė. Daug jaunų žmonių pirmiausia stengiasi ateiti kaip praktikantai, dažnas jų būna baigęs ne tik magistro, bet ir doktorantūros studijas.
Vien į praktikos vietą atsiranda kelios dešimtys kandidatų.
Manęs ne kartą klausė, kokį pabaigiau universitetą, o kai atsakydavau, kad Vilniaus universitetą, žmonės imdavo žiūrėti sutrikusiomis akimis.
– Ar amerikiečius laikytumėte darboholikais?
– Taip. Amerikiečiai turi savitą darbo kultūrą ir darbo valandos, galima sakyti, neribotos, o savaitgalis – tai darbo savaitės pratęsimas.
Čia nekeliamas klausimas: „Ar aš turėčiau?“ Jeigu nori dalyvauti konkurencinėje kovoje, turi dirbti ir neskaičiuoti valandų. Kai mes turėsime tokį požiūrį į darbą, manau, gyvensime kaip JAV.
