Prie Aukščiausiojo tribunolo Madride antradienį kilo toks sambrūzdis, kurio iki šiol Ispanijos sostinės teismas nebuvo matęs.
Pasak Katalonijos nepriklausomybės šalininkų, teismo rankomis Madridas nori susidoroti su demokratiškai išrinkta Katalonijos vyriausybe.
Savo ruožtu Ispanijos vienybės šalininkai tvirtina, kad nušalinti vadovai pažeidė Ispanijos konstituciją ir todėl yra nusipelnę bausmės.
Tuo metu kiti nepriklausomybės siekiantys Europos valstybių regionai akylai stebės šį precedento neturintį teisinį procesą, kuris bus svarbus visam Senajam žemynui.
Vadina istoriniu teismu
Ispanijos žiniasklaida jau pavadino šį teismo procesą pačiu svarbiausiu per visą Ispanijos demokratijos istoriją.
Pirmą sykį teisiami visi demokratiškai išrinktos vyriausybės nariai.
Už sukilimo rengimą jiems gali būti skirtos net 25 metų laisvės atėmimo bausmės.
Katalonijos dienraščių antraštės skelbė, kad tai – „istorinis teismas“ ir „teismas, pakeisiantis Ispanijos ir Katalonijos santykius“. Kai kurių vietinių dienraščių antraštės netgi tvirtino, kad tai teismas prieš visą Katalonijos tautą.
Tarptautinė žiniasklaida taip pat nepagailėjo dėmesio Ispanijos teismo procesui.
Britų dienraštis „Independent“ trečiadienį rašė, jog „šis teismas yra baisi klaida“.
Šio dienraščio nuomonės skiltyje rašoma, kad tokio pobūdžio teismo procesas turėtų būti neįsivaizduojamas šalyje, kuri yra Europos Sąjungos narė.
Kituose leidiniuose pabrėžta, kad visas žemynas stebės, kaip vykdomas teismo procesas, kurį katalonai vadina iš anksto nulemtu teatru, o ispanai – konstitucinio teisingumo vykdymu.
Visų akys – į tribunolą
Visą praėjusią savaitę Ispanijos ir Katalonijos akys buvo nukrypusios į Aukščiausiąjį Ispanijos tribunolą. Procesą tiesiogiai transliavo Katalonijos televizija ir radijas.
Nepriklausomybės šalininkams tai tarsi savotiška proceso atomazga, kurios metu turėtų išryškėti visos kaltinimų detalės.
Regiono judėjimo lyderiai taip pat kaltinami valstybinių lėšų švaistymu bei piktnaudžiavimu valstybinėmis pareigomis.
Procesas – gera tribūna gynybai, kuri antradienį jau pasinaudojo proga papriekaištauti bylą nagrinėjantiems teisėjams.
„Elkitės kaip teisininkai, o ne tėvynės sergėtojai“, – ragino teisėjus advokatai.
Manoma, kad 12 asmenų teismas truks iki gegužės. Jame turės paliudyti apie 500 žmonių.
Beje, dėl šio teismo proceso kilusios įtampos tarp Madrido ir Barselonos Ispanijos vyriausybė atsidūrė ant rinkimų slenksčio. Praėjusį trečiadienį Katalonijos partijos neparėmė Pedro Sanchezo vyriausybės siūlomo biudžeto ir todėl Ispanijos premjeras buvo priverstas sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Ispanijos dešinieji – liaudies partija „Ciudadanos“ bei radikalieji „Vox“ – pastaruoju metu spaudė šalies vyriausybę ragindami nesiderėti su nacionalistais.
Prieš dvi savaites Madride jie buvo surengę demonstraciją už Ispanijos vienybę, kurioje reikalavo pirmalaikių rinkimų.
Dešinieji kuo greičiau nori rinkimų, nes jie tikisi pakartoti rezultatus Andalūzijoje, kur laimėjo Liaudies partija kartu su radikalia dešiniąja neseniai iškilusia partija „Vox“.
Laiko demokratijos mirtimi
„Vien tik faktas, jog vyksta tokio pobūdžio teismas, neatsižvelgiant į tai, kokia bus jo išvada, reiškia, kad Ispanijos demokratija yra mirusi“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino centrinėje Katalonijoje gyvenanti 54 metų pianistė Loreto Pedreira.
Pasak jos, nušalintų Ispanijos nepriklausomybės lyderių teismas ir jau daugiau kaip metus trunkantis prevencinis jų sulaikymas reiškia, kad šalyje nėra demokratijos.
„Pas mus veikia panašus režimas kaip Turkijoje arba Rusijoje – vien dėl to, kad tu galvoji kitaip, tave gali nusiųsti į kalėjimą“, – sakė San Žoan de Vilatorados muzikos mokykloje fortepijoną dėstanti mokytoja.
Pianistei atrodo, kad Ispanijoje nėra nei demokratijos, nei žodžio laisvės.
„Arba tu galvoji taip kaip jie, arba esi jų priešas. Politiniai lyderiai yra teisiami ne už konkrečius veiksmus, bet už idėjas. Todėl tai yra visiškai manipuliuotas politinis teismas“, – mano katalonė.
L.Pedreira tvirtina, kad nušalintų lyderių teismas iškels į paviršių daug Francisco Franco diktatūros nuosėdų.
„Ispanija visuomet kontroliavo informaciją, kuri buvo teikiama užsieniui. F.Franco buvo uždaręs viską ir tai tęsiasi iki šiol. Visuomet tarptautinė žiniasklaida sako vienus dalykus, o Ispanijos spauda – kitus. Ir ne vien tik apie Katalonijos nepriklausomybės procesą – apie viską“, – tvirtino pianistė.
Moteris mano, kad jei ne nušalintasis Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont’as ir jo kompanija, niekas nežinotų, kad atsiskyrimo šalininkai egzistuoja.
„Manau, prezidentas ir jo žmonės užsienyje dirba be galo svarbų darbą.
Jie skelbia pasauliui apie neteisybę, vykdomą Katalonijos atžvilgiu“, – kalbėjo L.Pedreira.
Ispanijoje Katalonijos vyriausybės nariai yra teisiami dėl sukilimo rengimo, o jų vadas C.Puigdemont’as Europoje yra laisvas, nes Vokietija ir Belgija mano, kad sukilimo nebuvo, ir jo neišduoda Ispanijos teisėsaugai.
Pasak analitikų, toks faktas kvestionuoja Ispanijos teisėtvarkos neutralumą.
Be C.Puigdemont’o, užsienyje yra dar šeši buvusios vyriausybės nariai, kurie sugrįžę taip pat būtų teisiami.
Bijo radikalų puolimo
Bet Katalonijoje anaiptol ne visi mano vienodai. Statistika skelbia, kad apie 50 procentų Katalonijos gyventojų yra už Ispanijos vienybę. Vis dėlto rasti pašnekovą šia tema nėra lengva.
„Jūs žinote mano nuomonę, tačiau viešai kalbėti apie tai tikrai nenoriu. Nenoriu problemų“, – tokį atsakymą teko girdėti daugybę sykių.
„Kodėl Ispanijos vienybės šalininkai bijo viešai reikšti savo nuomonę?“ – paklausiau su „Lietuvos rytu“ sutikusio pasišnekėti katalono Andreso Rodriguezo.
„Todėl, kad tuomet Katalonijos nepriklausomybės radikalai tave užsipuola. Aš dėl to ir nenoriu, kad publikuotumėte mano nuotrauką – nenoriu problemų. Čia, jei nesi už nepriklausomybę, tave iš karto vadina fašistu.
Tu negali atvirai sakyti, ką manai, nes tave iškart užsipuls nacionalistai, – sako 42 metų katalonas, turintis kavinę Manresos autobusų stotyje. – Jaučiuosi katalonas, ispanas ir europietis. Nesutinku su Katalonijos atsiskyrimu, manau, mums reikia ieškoti geresnio finansinio pakto – tokio, kokį turi Baskijos kraštas.“
Brolis – nacionalistas
„Manau, kad laikyti nacionalizmo vadus prevenciniame kalėjime yra neteisinga. Jiems meškos paslaugą padarė jų prezidentas C.Puigdemont’as ir kiti kartu su juo į užsienį pabėgę vyriausybės nariai.
Turėdami tokį pavyzdį Ispanijos teisėjai likusius politikus pasodino už grotų – kad ir tie nepabėgtų. Tačiau iš tiesų manau, kad pirma juos reikėtų nuteisti ir tik tada galima būtų atimti laisvę“, – svarstė Ispanijos vienybę palaikantis A.Rodriguezas.
Anot jo, nepriklausomybės judėjimo lyderiai nepakluso įstatymui ir turi už tai atsakyti.
„Kas būtų, jei aš pasiskelbčiau savo respubliką ir atsisakyčiau mokėti mokesčius? Mane suimtų. Politikams taikoma ta pati taisyklė, čia juk ne džiunglės, kur galima daryti, ką nori.
Man referendumo idėja atrodo puiki, tačiau reikia dėl jo susitarti su Ispanijos vyriausybe“, – sako O.Rodriguezas.
Vyras tvirtina, kad jis puikiai supranta nepriklausomybės siekiančių žmonių jausmus ir juos gerbia.
„Mano brolis yra užkietėjęs nepriklausomybės šalininkas ir tai netrukdo mūsų šiltiems santykiams. Aš suprantu žmones, kuriems nepriklausomybės troškimas yra labai stiprus. Tačiau jų atstovai politikoje suklydo ir elgėsi netinkamai“, – įsitikinęs katalonas.
Anot A.Rodriguezo, kaltinimai dėl sukilimo rengimo yra nepagrįsti, nes sukilimo Katalonijoje nebuvo.
„Bet už valstybinių lėšų švaistymą ir piktnaudžiavimą padėtimi jie privalo atsakyti, – sako šiemet į savivaldybės politiką su Socialistų partija nusprendęs įsitraukti vyras. – Aš tikiu municipaline politika, nes tik mažuose miesteliuose tu gali nuveikti ką nors gero.
Man iš tiesų yra labai nusibodęs nepriklausomybės klausimas ir aš noriu kovoti už savo miesto gerovę.“
Vyras tvirtina, kad iki pernai vasaros Ispaniją valdžiusi Liaudies partija, nesileidusi su Katalonija į kalbas, tik sustiprino nepriklausmybės troškimą.
„Mariano Rajoy vyriausybė buvo tikras nepriklausomybės šalininkų fabrikas“, – tvirtino A.Rodriguezas.
Miršta iš didelio pavydo
„2020 metais mes būsim nepriklausomi, – juokdamasi sako L.Pedreira ir tvirtina esanti įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau Ispanija tikrai iširs. – Visuomet tikėjau, kad tada jau būsime nepriklausomi. Nesu tikra, ar taip greitai pavyks atsiskirti, tačiau manau, kad už dešimties ar net dvidešimties metų mums tikrai pavyks.“
Pasak katalonės, ispanai negali pakęsti Katalonijos nepriklausomybės klausimo, nes juos kankina pavydas.
„Ispanija visada pavydėjo Katalonijai. Mes sukuriame 20 proc. BVP, nors mūsų – tik 7 milijonai. Mes vis dar kalbame kataloniškai, nors ši kalba buvo uždrausta ir už jos vartojimą buvo baudžiama F.Franco diktatūros metu. Mūsų švietimo sistema yra kur kas geresnė už Ispanijos edukacinių institucijų sistemą. Jie tiesiog miršta iš pavydo!“ – dėstė pianistė.
Jai atrodo, kad Kastilijos gyventojai iki šiol gyvena imperialistinėmis konkistadorų nuotaikomis.
„Nuo kolonializmo laikų jie mano, kad yra viršesni ir kad gali kitiems įsakinėti.
Jei vien tik nuo jų būtų priklausę, Oriolis Junquerasas ir C.Puigdemont’as dabar jau būtų sušaudyti, kaip mūsų respublikos prezidentas Lluisas Companysas“, – istorinių priežasčių, kodėl ispanai nenori paleisti katalonų, ieškojo pianistė.
Išeities ieškos Strasbūre?
Pasak ekspertų, šis teismo procesas anksčiau ar vėliau atsidurs Strasbūro teisme ir tik tada paaiškės, ar Ispanijos teisėjų kaltinimai buvo pagrįsti, ar Katalonijos nepriklausomybės šalininkai vis dėlto elgėsi pagal demokratijos principus ir, rengdami referendumą, neįvykdė jokio nusikaltimo.
Praėjusią savaitę galėjo kalbėti kaltinamųjų advokatai. Jie tvirtina, kad jų klientai nerengė sukilimo ir kad visas pasaulis matė, jog Katalonijos nepriklausomybės judėjimas buvo taikus.
Pasak gynybos, Ispanijos prokuratūra jau seniai rengia išgalvotą pasakojimą apie sukilimą, kurio niekada nebuvo, nes Katalonijos nepriklausomybės judėjimas niekada neturėjo jokių smurtinių intencijų.
Advokatai kaltina bylą nagrinėjančius teisėjus teismo politizavimu. Esą katalonų lyderiai teisiami ne už konkrečius veiksmus, bet už savo idėjas.
Nušalinto Katalonijos vyriausybės viceprezidento O.Junqueraso advokatas Andreu Van der Eyde sakė, kad jam labai sunku įvardyti kliento teises, kurios nebuvo pažeistos.
Pasak šio advokato, nušalintus lyderius policija ir teisėtvarka be jokio pagrindo laiko teroristais ir elgiasi su jais kaip su tokiais.
Bet ispanai pabrėžia, kad Katalonijos nepriklausomybės paskelbimą laiko neteisėtu dėl šių priežasčių: Katalonija niekuomet nebuvo nepriklausoma šalis, nepriklausomybės judėjimas neturėjo teisinio pagrindo, nes dabar galiojančiai konstitucijai savo balsais pritarė daugiau kaip 90 proc. katalonų.
Galų gale Madridas tvirtina, kad už nepriklausomybę esantys gyventojai nesudaro Katalonijos gyventojų daugumos. Esą tai rodo naujausios apklausos ir pastarieji rinkimai, per kuriuos už likimą Ispanijos sudėtyje pasisakančios partijos gavo daugiau rinkėjų balsų.
Nesibaigiantys protestai
Katalonijos nepriklausomybės šalininkai yra nenuilstantys protestuotojai. Nuo tada, kai vasarą vyriausybės nariai buvo perkelti iš Madrido kalėjimų į Kataloniją, prie kalėjimo kiekvieną dieną vyksta protestai, mitingai.
Nepriklausomybės šalininkai prie kalėjimo budėjo netgi per Kalėdas – gruodžio 25-osios vakarą tūkstančiai žmonių suplaukė prie jo sienų ir reiškė palaikymą.
Jau seniai kalbama, kad, prasidėjus teismo procesui, Kataloniją užgrius dar viena daugiatūkstantinių protestų banga.
Visą aną savaitę Katalonijos didmiesčiuose vyko protestai, kurių metu žmonės reikalavo „laisvės politiniams kaliniams“ ir „teisingo teismo proceso“.
O praėjusį šeštadienį Barselonoje rengiamas protestas prieš, pasak nepriklausomybės šalininkų, „gėdingą ir neteisėtą teismo procesą“. Pasak Nacionalinės Asamblėjos vadų, judėjimo lyderiai yra kaltinami dėl smurto, kurio niekada nebuvo.
Kaip visada, katalonai tikisi tarptautinės paramos. Todėl pagrindinis demonstracijos šūkis yra anglų kalba: „Make a move. Self determinations is not a crime“ („Veik. Apsisprendimas nėra nusikaltimas“).
Vasario 21-ąją Katalonijos nepriklausomybės šalininkai ruošiasi rengti visuotinį streiką.
„Atėjo laikas daryti kai ką daugiau, ne tik prie kalėjimo rengti koncertus“, – sako L.Pedreira.
Pasak jos, 2017 metų spalį po referendumo būtų reikėję streikuoti nesustojant.
„Bet mes, katalonai, tokie jau esame – streikuojame savaitgalį, o pirmadienį sugrįžtame į darbą. Tarytum būtume gimę gamybai“, – juokėsi pianistė.
