S.Driuk – moteris, apie kurią šiuo metu garsiausiai kalbama Ukrainoje.
Ne vienus metus kovojusi Rytų Ukrainoje separatistų pusėje, ji staiga ne tik išvyko iš Donbaso, bet ir teigia, kad yra pasiryžusi iškloti viską, ką žino apie Rusijos dalyvavimą kare.
40-metė S.Driuk žinoma ne tik dėl to, kad buvo vienintelio moterų tanko ekipažo vadė apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje. Ji tapo įkvėpimu sukurti propagandinį filmą apie karą Rytų Ukrainoje.
Vis dėlto dabar S.Driuk palaiko ne separatistus, o Kijevą ir žada iškloti visas paslaptis ir pateikti dokumentus, įrodančius Rusijos dalyvavimą kare.
Šią savaitę Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) patvirtino, kad po ilgos kontržvalgybos operacijos S.Driuk buvo išvežta iš okupuotos teritorijos. Tačiau staigus jos pozicijos pasikeitimas įtikina ne visus ukrainiečius.
Perbėgo liniją dėl meilės
Apie S.Driuk ukrainiečiai sužinojo praėjusį sekmadienį. Ji lyg niekur nieko savo istoriją papasakojo vienam populiariausių šalies televizijos kanalų.
Reportaže moteris tikino ne tik perėjusi į Ukrainos pusę, bet ir iš Donecko atsivežusi dokumentus, kurie įrodo, kad Rusija tiesiogiai dalyvauja kare Rytų Ukrainoje.
Tiesa, nei pati moteris, nei SBU nedetalizavo, koks statusas jai suteiktas Ukrainoje ir ar ji bus teisiama už dalyvavimą kare separatistų pusėje.
S.Driuk, kurios šaukinys – Vėjelis, dar 2016 m. tapo tikra televizijos žvaigžde Rusijoje. Reportažą apie moterų tanko ekipažą apsišaukėliškoje Donecko liaudies respublikoje parodė vienas žymiausių Rusijos propagandininkų Dmitrijus Kiseliovas.
Internete galima rasti dešimtis vaizdo įrašų su S.Driuk. Juose moteris kuo ramiausiai pasakoja apie dalyvavimą karo veiksmuose prieš Ukrainą. Kijevo televizijai ji taip pat drąsiai papasakojo, kad jai teko nužudyti ne vieną ukrainietį.
Tačiau galiausiai S.Driuk nusprendė pabėgti iš Donecko, nes esą įsimylėjo ten slaptai dirbusį SBU pareigūną.
Moteris tikino, esą būtent jis padėjo jai pasprukti iš okupuotos teritorijos, o vėliau padėjo iš ten išvežti jos sūnų ir dukrą.
S.Driuk pasakojo, jog, norėdama pabėgti iš Donecko, nusprendė apgauti savo viršininkus – pasakė, kad jai reikia išvykti gydytis į Rusiją, į Rostovą prie Dono.
Pasak buvusios kovotojos, separatistai tikrosios jos buvimo vietos nežinojo iki pat paskutinės akimirkos. Kad moteris iš tiesų yra Ukrainoje, tapo aišku tik pasirodžius televizijos reportažui.
Įkvėpė sukurti filmą
Su S.Driuk vardu susijusi dar viena istorija.
Šių metų gegužės 9 d., kai Rusija švęs pergalę Didžiajame tėvynės kare, apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose turi pasirodyti filmas „Mažoji separatistė“.
Filmas pasakoja apie tris moteris, kurios, norėdamos kovoti su „Ukrainos fašistais ir „Dešiniuoju sektoriumi“, metė viską, išėjo kariauti ir suformavo tanko ekipažą.
Nors filmo kūrėjai oficialiai niekada nesakė, kad pagrindinės herojės prototipas yra būtent S.Driuk, jos ir jos ekipažo vaizdai naudojami neoficialiame filmo pristatyme.
Dabar paaiškėjus, kad S.Driuk perėjo į Ukrainos pusę, separatistai dar atkakliau neigia bet kokias jos sąsajas su propagandiniu filmu.
Juostos idėjos autorius, karinio-muzikinio ansamblio „Novorosija“ vadovas Romanas Razumas tikino, kad sukurti filmą įkvėpė ne S.Driuk istorija.
„Išdavikė negali tapti filmo herojės prototipu. Kol nepažiūrėjote juostos, negalite suprasti, apie ką jis. Laukite filmo, ten bus pateikta ne viena staigmena“, – tikino R.Razumas.
Maža to, netrukus filmo kūrėjai išplatino pranešimą, esą sukurti juostą juos įkvėpė tanko ekipažas ne iš apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos, kur kovojo S.Driuk, o iš Luhansko. Buvo netgi nurodyta, kad pagrindinės herojės prototipu tapo Tatjana Dremova, gyvenusi Luhanske.
Tiesa, pati T.Dremova niekada nedalyvavo jokiuose kariniuose veiksmuose.
Į Luhanską ji atvyko iš Sankt Peterburgo ir tapo dramos teatro režisiere. Kovos veiksmuose dalyvavo jos sužadėtinis – jis žuvo 2015 m.
Tuo metu S.Driuk pasakojo, jog R.Razumas netgi buvo pas ją atvykęs, kad galėtų asmeniškai parodyti filmo anonsą.
Vyko sudėtinga operacija
Paviešinus informaciją apie S.Driuk perėjimą į Ukrainos pusę, dėmesio centre atsidūrė ir jos istoriją papasakojęs žurnalistas Andrijus Caplicenka.
„Iš tiesų dar sausio mėnesį žinojau, kad S.Driuk yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje. Šioje istorijoje yra daug detalių, kurių kol kas negaliu atskleisti, nes vyksta tyrimas. Jei atskleisčiau viską, ką žinau, sukelčiau pavojų ne vienam žmogui, kuris šiuo metu atlieka užduotis okupuotose teritorijose.
Bet galiu pasakyti, kad S.Driuk pervežimas į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją buvo neįtikėtinai sėkminga šalies kontržvalgybos operacija.
Ji buvo sudėtinga dar ir dėl to, kad iš Donecko išgabenti reikėjo ne tik S.Driuk, bet ir jos vaikus“, – pasakojo A.Caplicenka.
Žurnalistas pasakojo, kad S.Driuk nesikrato atsakomybės dėl savo veiksmų Rytų Ukrainoje, bet kol kas lieka neaišku, koks jos vaidmuo atliekamame tyrime.
„Mus labiausiai domino dokumentai, kuriuos ji atsivežė. Informacija, įrodanti Rusijos kariuomenės ir technikos buvimą Rytų Ukrainoje“, – teigė A.Caplicenka.
Be kita ko, S.Driuk tikino, kad šiuo metu Maskva ruošiasi dideliam Ukrainos pajėgų puolimui.
Žmonės moterimi nepasitiki
Į Ukrainos teritoriją atvykusi S.Driuk pareiškė, kad, jei reikės, yra pasiruošusi kovoti už Ukrainą. Tačiau šalies visuomenė jos žodžiais abejoja.
Baiminamasi, kad ji gali vėl išduoti tuos, kuriuos palaiko. Juk taip jau kartą padarė.
„Žmonių reakcija visiškai suprantama.
Be abejo, laukti, kad Ukraina priims ją išskėstomis rankomis, būtų sunku. Pernelyg daug žmonių kariavo, per daug šeimų neteko savo artimųjų. Man jos noras padėti pasirodė nuoširdus“, – pasakojo A.Caplicenka.
Moteris išties televizijos reportaže tikino pasiimsianti ginklą ir eisianti kovoti, jei to prireiks.
„Esu pasiryžusi paimti į rankas automatą, sėsti į tanką ir važiuoti į frontą. Tik šį kartą Ukrainos pusėje“, – pasakojo S.Driuk.
Taip ji esą nori bent iš dalies kompensuoti žalą, kurią padarė jos ankstesni veiksmai.
Dėl to moteris pasiryžusi bendradarbiauti su SBU, kontržvalgyba ir teikti visą reikiamą informaciją.
S.Driuk iki karo Rytų Ukrainoje dirbo statybose, tačiau prasidėjus konfliktui nusprendė stoti į separatistų pusę. Iš pradžių moteris dirbo su medikais, bet netrukus paėmė į rankas ginklą, o vėliau netgi ėmė vadovauti moterų tanko ekipažui.
Po to, kai S.Driuk pabėgo į Ukrainą, separatistai netruko pavadinti ją išdavike ir net teigė, kad ją būtina viešai pakarti. Tiesa, iš pradžių jie tikino, jog moteris nusprendė bėgti ne pati, o esą buvo pagrobta SBU pareigūnų.
S.Driuk išgabenimas iš separatistų valdomos teritorijos – ne vienintelis toks įvykis. Praėjusių metų rugpjūtį SBU padėjo į Ukrainos teritoriją pereiti buvusiam apsišaukėliškos Donecko respublikos kultūros ministrui Jurijui Lekstutesui. Jis esą pats kreipėsi į Ukrainos saugumo pareigūnus su prašymu pabėgti iš Donecko.
Parengta pagal „Radio Svoboda“ informaciją.
