Neapolio miestas – vienas pavojingiausių miestų Italijoje ir Europoje dėl aukšto nusikaltimų lygio. O nerimas dėl pavojingų grupuočių siautėjimo tik auga. Prokurorai pasakoja, kad pranešimų apie nusikaltimus, kuriuos padaro paaugliai, jie gauna kasdien.
Nusikalstamumas ypač klesti neturtinguose Neapolio priemiesčiuose. Juose gyvenantys jaunuoliai neretai mano, kad įsitraukimas į nusikalstamą veiklą yra vienintelis būdas užsitarnauti aplinkinių pagarbą ir susikurti patogų gyvenimą.
Senieji nusikalstamų gaujų vadai, netekę dalies bendražygių, nes jie atsidūrė už grotų, taip pat taikosi į jaunimą. Pastariesiems patikimi tokie darbai kaip prekyba narkotikais ar reketas.
Gaujoms paranku turėti nepilnamečių – juk jiems nebus taikomos tokios pat bausmės kaip suaugusiesiems.
O paaugliai nesibodi puikuotis prabangiu gyvenimu, kurį jiems užtikrina nusikalstama veikla.
Nūdienos nusikaltėliai mėgsta pasigirti savo uždarbiu ir juos supančia prabanga socialiniuose tinkluose.
Kitokių kelių nemato
Pirmą kartą Emanuele Sibillo buvo suimtas, kai jam buvo vos 15 metų. Tą kartą vaikino namuose viename Neapolio rajonų policija surengė reidą. Per jį paauglys bandė atsikratyti dviejų ginklų.
E.Sibillo per kitus penkerius metus dar nekart pateko į kalėjimą.
Tarp kitų jaunų kalinių jis išsiskyrė gebėjimais vadovauti, jis nepailsdamas skaitė laikraščius ir knygas.
Kai vaikinui 2013 m. sukako 18 metų, jis jau buvo pasiruošęs kitam dideliam žingsniui – sukilti prieš Neapolio „Camorra“ mafiją ir perimti viso miesto kontrolę.
Nuo šio šimtmečio pradžios Italijos policija suėmė ne vieną mafijos gaujos „Camorra“ vadeivą, šimtus narių. Ne vienas jų buvo ir nužudytas. Jų vietą netruko užimti jaunimas.
Po jos publikavimo rašytojui net prireikė skirti pareigūnų apsaugą, jie jį saugojo visą parą.
„La paranza“ gaujų kalba reiškia „menką žuvelę“ arba „piraniją“. Italijoje tai – 15–16 metų paaugliai, kurie su savimi nešiojasi pistoletus.
Romanas „La Paranza Dei Bambini“ vėliau buvo ekranizuotas, filmą režisavo Claudio Giovannesi. Tiek knyga, tiek filmas pasakoja vaikino vardu Nicola istoriją. Jis buvo kilęs iš neturtingo Neapolio rajono ir nusprendė įsilieti į nusikalstamo pasaulio gyvenimą.
R.Saviano tikino, kad nusikalstamumas prastuose Neapolio rajonuose tapo vieninteliu išlikimo būdu: galimybe prasimanyti pinigų, įgyti valdžią, pelnyti pagarbą.
„Jie žino, kad kitų galimybių neturi. Nusikalstamos grupuotės atrodo vienintelis jų ateities kelias“, – pasakojo R.Saviano.
Gaujos kaunasi tarpusavyje
Neapolyje nerimas dėl nusikalstamų grupuočių yra didelis. Be kita ko, ir dėl to, kad grupuočių struktūra horizontali, o ne vertikali kaip kituose Italijos miestuose.
Pastaruosiuose viršuje sėdi keli žmonės, kuriems paklūsta kiti, Neapolyje grupuotės yra išsisklaidžiusios, o tai reiškia nesibaigiančius įtakos karus, kuriuose jie aiškinasi, kas viršesnis.
Atėjus naujai nusikalstamų grupuočių narių kartai pasikeitė ir jų įpročiai. Senesni mafijos nariai stengdavosi likti nepastebėti, veikdavo tyliai, o nūdienos nusikaltėliai mėgsta rodyti savo uždarbį ir prabangų gyvenimą socialiniuose tinkluose.
Jie pozuoja apsivilkę prabangius rūbus, su alkoholinių gėrimų buteliais, kainuojančiais ne vieną šimtą eurų.
Tik vienas dalykas nepasikeitė – gaujos ir toliau žudo žmones.
2014-aisiais vienas vyras buvo nušautas vien dėl to, kad paprašė paauglių cigaretės. 2013 metais kitam vyrui buvo šauta į smakrą, kai du vaikinai norėjo išbandyti ginklą.
„Norėjome papasakoti jų gyvenimo istorijas. Negalime pamiršti, kad jie yra tik paaugliai“, – sakė filmą apie jaunus nusikaltėlius sukūręs C.Giovannesi.
R.Saviano sakė, kad jaunuoliai pasirinko nusikaltėlių kelią dėl prastos šalies socialinės politikos ir nepakankamo valstybinių institucijų darbo. Tarp jų ir prasto švietimo lygio kai kuriose valstybinėse mokyklose.
Neapolio generalinis prokuroras Giovanni Melillo sakė, jog mieste gaujos itin paplitusios, o jaunieji nusikaltėliai siunčiami atlikti juodo darbo dėl to, kad yra linkę į smurtą.
„Gaujos jiems patiki prekybą narkotikais, reketą.
Tiesa, kai jaunimas persistengia naudodamas smurtą, įsikiša vyresnieji. Jie bando išlaikyti taiką“, – pasakojo G.Melillo.
Tačiau kalėjimo grotas nuo 15 metų pažinusiam E.Sibillo pasisekė mažiau. 2014 m. jis buvo laikomas tikru mafijos bosu, bet po metų buvo rastas negyvas. Jį nužudė kitos gaujos nariai.
Vadina velnio vaikais
Neapolio gyventojai paauglius, pasirenkančius nusikalstamą gyvenimą, vadina velnio vaikais.
„Šie vaikai man kelia tikrą galvos skausmą. Jie ateina čia, geria kavą ir sėdi per naktį, pučia dūmus kitiems lankytojams į veidus“, – sakė kavinės „Gran Caffe Gambrinus“ Neapolyje padavėja Giuila Orfanelli.
Moteris pasakojo, kad paaugliai rūko vieną cigaretę po kitos – lyg valgytų paprasčiausius ledinukus.
„Negaliu pasakyti, kad jie blogi, tačiau jiems negalioja jokios taisyklės. Bet kokias taisykles jie laužo“, – tikino G.Orfanelli.
Neapolyje vienas aukščiausių nusikalstamumo lygių ne tik Italijoje, bet ir visoje Europoje.
Policijos pareigūnai stengiasi palaikyti tvarką, prokurorai reguliariai pasiunčia jaunus nusikaltėlius už grotų, tačiau tai negelbėja padėties. Vietos gyventojai jaučiasi bejėgiai ir išsigandę.
Įsitraukti į nusikalstamą pasaulį jaunuolius paskatina ne tik tokios grupuotės kaip „Camorra“, bet ir įvairūs televizijos serialai, filmai, pasakojantys apie jų prabangų gyvenimą.
Jaunųjų nusikaltėlių taikiniais neretai tampa kiti paaugliai, kartais išpuoliai baigiasi tragiškai, o tai tik blogina Neapolio nusikaltimų statistiką.
„Mes aiškiai matome, kad paauglių gaujos yra nusikalstamos, tai yra žmonės, kurie nori padaryti nusikaltėlio „karjerą“. Seniesiems gaujų nariams atsidūrus už grotų atsirado vakuumas, kurį siekia užpildyti jaunuoliai. Jie puikiai suvokia, ką nori daryti“, – pasakojo Felia Allum, parašiusi knygą apie Neapolio gaujas.
Gauna viską, ko nori
Prokurorė Maria de Luzenberger tikino, kad augantis jaunuolių nusikalstamumas verčia sunerimti, ir tai vadino pirmiausia kultūrine Neapolio problema.
„Dažnai tėvai nesupranta, kad taisyklių nebuvimas gali lemti nuo normų nukrypusį paauglių elgesį – bandymą atsiriboti nuo visuomenės, pabėgti nuo kasdienio gyvenimo problemų ir sunkumų, įveikti nepasitikėjimą ir įtampą juos kompensuojant kita veikla.
Be to, manau, jog Neapolyje egzistuoja didžiulės socialinės problemos. Padėtį pablogino ir ekonominė krizė. Nors Neapolis – ne viena vieta, kur fiksuojamas paauglių nusikalstamumas, manau, kad mūsų mieste padėtis yra blogiausia“, – tikino M.de Luzenberger.
Prokurorė pasakojo kasdien gaunanti pranešimų apie paauglių padarytus nusikaltimus.
„Dažniausiai jie padaromi neturtinguose rajonuose, nepasiturinčių šeimų atžalų“, – sakė M.de Luzenberger.
Pasak prokurorės, į nusikalstamą pasaulį jaunuoliai patraukia anksti. Jie greitai meta mokyklas ir ima manyti, kad kitų žmonių užgauliojimas ir smurtas yra vienintelis būdas išsikovoti savo vietą po saule.
Kitais atvejais vaikai yra kilę iš šeimų, susijusių su nusikalstamomis grupuotėmis, todėl seka artimųjų pėdomis.
Jaunuoliai tampa senųjų gaujos narių taikiniais ir dėl dar vienos priežasties – paaugliams nėra taikomos tokios pat bausmės kaip suaugusiesiems. Todėl paaugliai pasirenkami atlikti tam tikrus nusikaltimus.
Jaunuoliai nesunkiai pasiduoda gaujų vilionėms – jiems atrodo, kad banditų kelias gali suteikti viską: pinigų, automobilių, prabangių drabužių. Nebereikia mokytis, galvoti apie karjerą ateityje, viską gali gauti čia ir dabar.
Paauglius suvilioja ir tai, kad jiems ima nebegalioti jokios taisyklės, patenkinamas jų amžiui būdingas maišto troškimas.
Jiems nebereikia klausyti visuomenės, ką tinka daryti jų amžiuje.
Parengta pagal „The Guardian“, „Independent“.
