Susitikimas su žmonėmis, kurie jaučia baimę dėl ateities, leidžia suprasti, kodėl apskritai yra svarbus Airijos ir Šiaurės Airijos sienos klausimas.
Kai neseniai Emma Marmion su 10-mečiu sūnumi Daithi vyko į prekybos centrą, jai staiga teko prisiminti savo vaikystę.
Dabar 39-erių moteris užaugo nedideliame Šiaurės Airijos Niūrio mieste.
Gyvenamoji vietovė, tik 8 kilometrus nutolusi nuo sienos su Airijos Respublika, iki paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio buvo karštasis pilietinio karo taškas.
E.Marmion prisiminė, kad aplink katedrą britų kareiviai įrengė kontrolės punktą. Uniformuoti žmonės su šaunamaisiais ginklais patruliuodavo parduotuvių rajonuose, danguje sukiodavosi kariniai sraigtasparniai.
Iškyla dviračiu į kitą sienos pusę? Anuomet tai buvo neįmanomas dalykas.
Primena neramius laikus
Pastarosiomis dienomis įdarbinimo agentūros vadovė, turinti biurus Šiaurės Airijos Niūrio ir Airijos Dandolko miestuose, dažnai pagalvoja apie tuos neramius laikus. Ir tai susiję su „Brexit“.
„Mums ypač didelį susirūpinimą kelia tai, jog siena vėl gali būti suvaržyta ir kelianti baimę kaip iki 1998 metų“, – sako E.Marmion.
Tuomet Didįjį penktadienį pasirašyta sutartis užbaigė konfliktą. Pasienio ir sargybinių postai tarp Šiaurės Airijos, kaip Jungtinės Karalystės dalies, ir Airijos Respublikos pietuose buvo panaikinti.
Žmonės staiga galėjo vėl laisvai judėti, prekes galima buvo be problemų gabenti per sieną.
Dabar abi Airijos dalys priklauso Europos Sąjungai, tačiau Šiaurės Airija po „Brexit“ tokio statuso nebeturės.
Artėjant laikui išstoti iš Europos Sąjungos britai vis dar nežino, ką daryti toliau.
Galiausiai Jungtinė Karalystė nusprendė prašyti Briuselio, kad išstojimo data iš ES būtų atidėta, nes išstojimas be sutarties baugina visus.
Chaotiškas britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos kovo 29-ąją turėtų katastrofiškų pasekmių.
Per naktį airių saloje vėl galėtų atsirasti fizinė ir griežtą tvarką sukurianti siena.
Chaotiškas išstojimas – bėda
E.Marmion ir daugeliui kitų verslininkų, kurių darbas peržengia sienos ribas, chaotiškas „Brexit“ turėtų lemtingų pasekmių.
Jie baiminasi dėl nuostolių ir darbo praradimo, nes muitai pabrangintų prekes.
Brianas Cunninghamas iš Šiaurės Airijos, žvejyba užsiimantis airių teritoriniuose vandenyse ir sugautas žuvis parduodantis Europos Sąjungos šalims, netvarkingą „Brexit“ vadina katastrofa. Jo nuomone, tuomet tikrai atsirastų tikra siena.
Seniai įveiktas, kaip manoma, ginkluotas konfliktas tarp airių ir šiaurės airių galėtų vėl įsiplieksti. Ir tam tiek Londonas, tiek Briuselis nori užkirsti kelią.
Tačiau „avarinis“ mechanizmas – garantija dėl atviros sienos tarp Europos Sąjungos valstybės Airijos ir Šiaurės Airijos – po „Brexit“ kelia daugybę aistrų.
Europos Sąjungos britams pasiūlytas pereinamasis laikotarpis po „Brexit“, kai Šiaurės Airija dar kurį laiką turėtų likti ES muitų sąjungoje, kol bus rasta geresnė sutartis, kelia aistras.
Kietojo „Brexit“ šalininkai niršta, kad Europos Sąjunga paspendė britams pinkles, kad jie ilgam laikui liktų valstybių Bendrijoje. Ir nors Th.May išsiderėjo ES garantijas dėl Šiaurės Airijos buvimo bendroje muitų zonoje laikinumo, parlamentarų tai vis tiek neįtikino paremti „Brexit“ sutartį.
Bendruomenių Rūmų narių teigimu, Jungtinė Karalystė taps Europos Sąjungos „vasalų valstybe“. Britai privalėtų ir toliau laikytis Europos Sąjungos šalių priimtų įstatymų ir negalėtų sudaryti jokios savos prekybos sutarties.
ES atžvilgiu skeptiškai nusiteikusi Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP) baiminasi Jungtinės Karalystės skilimo, nes Šiaurės Airija būtų traktuojama kitaip nei likusi Jungtinė Karalystė.
Bijo, kad nukentės žmonės
Briuselis baiminasi chaotiško britų pasitraukimo – dėl to nukentėtų Bendrijos narė Airija. 30 tūkstančių žmonių kasdien per Šiaurės Airijos sieną vyksta į darbą.
Per mėnesį 250 tūkst. krovininio transporto kursuoja tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos.
Beveik kas trečia Šiaurės Airijoje išauginta avis skerdžiama Airijos Respublikoje, kas antras Airijos Respublikoje išaugintas viščiukas – Šiaurės Airijoje.
30 procentų Šiaurėje primelžiamo karvių pieno Pietuose perdirbama į grietinę, sviestą ir sūrį.
Tradiciniai airių prekių ženklai, tokie kaip „Guinness“ alus ir likeris „Baileys“, išpilstomi į butelius Dubline ir Belfaste.
30 proc. Šiaurės Airijos eksporto keliauja į Airiją, o iš viso 56 proc. – į Europos Sąjungą.
Pasibaigus terorui Šiaurės Airija patyrė ekonominį bumą. Gerokai sumažėjo nedarbas, Europos Sąjunga finansavo kelių ir geležinkelių susisiekimą.
Ir nors per referendumą 56 proc. šiaurės airių pasisakė prieš „Brexit“, dabar regionas kartu su likusia Jungtinės Karalystės dalimi palieka Europos Sąjungą. Atrodo, gerovei ir taikai vėl iškilo grėsmė.
Situacija darosi įtempta
Padėtis Šiaurės Airijoje įtempta. Ir tai paaiškėjo, kai sausį Londonderyje sprogo automobilyje padėta bomba.
Dėl išpuolio atsakomybę prisiėmė „Naujoji IRA“ („Naujoji Airijos respublikos armija“).
Šiaurės Airijoje kovinės parengties jau yra 1000 škotų ir anglų policininkų – tam atvejui, jeigu „Brexit“ pakryptų pavojinga linkme.
UNESCO išplatino pranešimą, kuriame smurto proveržį laiko neišvengiamą, jeigu tektų vėl įrengti pasienio punktus.
O E.Marmion įniršį kelia Londono Vestminsterio politikai: „Jie nežino, kokių pasekmių mūsų bendruomenei turėtų griežtai saugoma siena.“
