Rusijai kovo 18-oji prilygsta didelei šventei. Ta diena oficialiai paskelbta „Krymo susivienijimo su Rusija diena“ ir yra nedarbo diena pusiasalyje.
V.Putinas ta proga apsilankė Simferopolyje, Sevastopolyje, taip pat iškilmingai atidarė du šiluminės jėgainės energoblokus.
Pagrindinėje Simferopolio aikštėje šventei buvo pastatyta scena. Plakatai parduotuvių vitrinose ir ant viešojo transporto priminė apie „Krymo sugrįžimo į Tėvynę“ penktąsias metines.
Prokremliška žiniasklaida skelbė pranešimus apie valdant Rusijai Kryme įvykusias teigiamas permainas.
Apie teigiamas permainas tūkstančiams susirinkusiųjų Krymo, Sevastopolio gyventojų kalbėjo ir V.Putinas.
Gyvena iš dotacijų
Tačiau Krymo realybė kiek kitokia, nei ją bando nupiešti V.Putinas. O ir gyvenimas ne toks sotus. Tiesa ta, kad didžiąją dalį pusiasalio biudžeto sudaro ne kas kita, o dotacijos iš Rusijos federalinio biudžeto.
Dar 2014 m. Rusija paskelbė, kad aneksuotas Krymas yra vienas iš daugiausia dotacijų gaunančių regionų.
Akivaizdu, kad per penkerius metus niekas nepasikeitė. Štai 2018 m. sausio-liepos mėnesį Krymo biudžeto įplaukos sudarė 89,1 mlrd. rublių (1,2 mlrd. eurų) ir 66 proc. jų sudarė dotacijos iš Rusijos.
2018 m. pabaigoje buvo pranešta, kad Krymo biudžetas 2019 metams sudarys 192,7 mlrd. rublių (2,64 mlrd. eurų), iš kurių net 149,7 mlrd. rublių (2 mlrd. eurų) ir vėl bus įvairios dotacijos ir subsidijos iš Maskvos. Tad akivaizdu, kad Kremliaus užgaida jam kainuoja vis brangiau.
Tokia pati padėtis ir „mieste-didvyryje“ Sevastopolyje. 2017 m. specialiosios dotacijos iš Rusijos jam siekė 5,17 mlrd. rublių (70,7 mln. eurų), 2018 m. – 5,4 mlrd. rublių (74 mln. eurų). Be šių, buvo ir kitos subsidijos miestui iš Rusijos biudžeto.
Sevastopolio biudžete šiemet taip pat numatyta, kad 66 proc. jo sudarys dotacijos iš Maskvos. Tačiau nepaisant to, Sevastopolis brenda į skolas. Jo išlaidos 1,9 mlrd. rublių (137,7 mln. eurų) didesnės nei pajamos ir dotacijos kartu paėmus.
Sankcijos „nepakenkė“
Lankydamasis Kryme Rusijos prezidentas kalbėjo apie tai, kad Vakarų pritaikytos sankcijos po Krymo okupacijos privertė jo šalį orientuotis į gamybą. Tai esą suteikė Rusijos ūkininkams galimybę įsitvirtinti vidaus rinkoje ir net jei sankcijos bus atšauktos abipusiai, užsienio gamintojams jau nebebus taip lengva įsiveržti į Rusijos rinką.
Tačiau Rusijos prezidentas nutylėjo konkrečius skaičius, kurie vėlgi žaidžia ne jo naudai. Skaičiuojama, kad nuo 2014 m. dėl Vakarų pritaikytų sankcijų Rusija neteko 150 mlrd. dolerių (132,7 mlrd. eurų). Tai sudaro 6 proc. Rusijos ekonomikos. Tad nenuostabu, jog Kremlius turėjo griebtis drastiško pensinio amžiaus, mokesčių didinimo, nes išlaikyti dabartinei tvarkai tiesiog nėra lėšų.
Tiesa, panašu, Rusijos Valstybės Dūma sugalvojo iš kur gauti pinigų. Tiesa, ne iš Krymo, o Ukrainos, kuriai ketvirtį amžiaus priklausė pusiasalis.
Praėjusią savaitę Maskva nutarė išsireikalauti iš Ukrainos kompensacijos už „23 metus trukusią Krymo ir Sevastopolio okupaciją bei jiems padarytą žalą“. Pranešė apie tai ne koks eilinis Dūmos kampe sėdintis politikas, o pirmasis parlamento pirmininko pavaduotojas Ivanas Melnikovas.
Negali užsidirbti
Sevastopolyje apsilankęs V.Putinas kartojo, kad Krymo pusiasalyje gyventi geriau dabar, nei tuomet, kai jis priklausė Ukrainai. Tačiau, panašu, pagrįsti šių žodžių jis neturi kuo.
Visų pirma dėl to, kad pusiasalyje ženkliai išaugo kainos. Tą vizito metu atsakinėdamas į gyventojų klausimus pripažino ir pats Kremliaus šeimininkas. Tiesa, čia pat jis pareiškė, kad kainas pavyks sumažinti tada, kai didės gamyba, bus auginama daugiau žemės ūkio produkcijos.
Tačiau čia Rusijos prezidentas ir vėl „prašovė“. Mat po Krymo aneksijos Kijevas uždarė kanalą, kuriuo į Kymą tekėdavo Dniepro vanduo. Šis buvo gyvybiškai reikalingas augalininkystei. Be jo, pusiasalio laukai pamažu ėmė virsti dykuma.
Tą jau prieš porą metų pripažino ir Krymo vadovas Sergejus Aksionovas. Jis netgi teigė, kad šiaurinėse pusiasalio dalyse iš čiaupų bėga sūrus vanduo, nes gėlo – trūksta.
V.Putinas dabar žadėjo, kad vandens Krymas turės, bet „šiuo metu jo tiekimo sistemos yra pernelyg brangios“. Tad pusiasalio gyventojams belieka laukti arba technologijų atpigimo, arba stebuklo.
Pasak Rusijos prezidento, Krymo gyventojai turi pagerinti pusiasalyje teikiamas turizmo paslaugas ir taip galį daugiau užsidirbti. Tačiau leidiniui „Novaja gazeta“ pusiasalio gyventojai kalbėjo ką kitą.
Leidinys cituoja Krymo smulkųjį verslininką Maratą Tiuniną, kuris pasakojo, kad Rusijai okupavus Krymą, daugelis pardavėjų, vasarą prekiavusių suvenyrais ir užkandžiais, neteko pajamų šaltinio. Jų kioskelius sulygino su žeme. Tiesa, žadėjo perkelti į kitą vietą.
Lyg to būtų maža Jungtinių Tautų Organizacija teigia, kad pusiasalyje yra nuolat pažeidinėjamos žmogaus teisės, žmonės neteko žodžio laisvės, klesti nusikalstamumas.
Smuko reitingai
Kovo pradžioje paskelbti Visuomenės nuomonės fondo (FOM) apklausos rezultatai parodė, kad tik 39 proc. rusų mano, jog Krymo aneksavimas atnešė Rusijai daugiau naudos nei žalos. 2014-aisiais taip manė 67 proc. respondentų.
Krymo aneksavimas, arba, kaip tai vadina rusai, „prijungimas“ nebeduoda politinių dividentų ir pačiam V. Putinui. Rusijos viešosios nuomonės tyrimų centro duomenimis, šių metų sausio mėnesį prezidentu pasitikėjo tik 33 proc. rusų. Tai – rekordinės žemumos.
Geriausius reitingus Kremliaus šeimininkas turėjo po Krymo okupacijos. Tai buvo iššaukta vadinamosios pergalės euforijos. Tačiau padidintas pensinis amžius, padidinti mokesčiai, lėtėjanti ekonomika entuziazmą išsklaidė.
