Ukrainos prezidento rinkimų kampanija vadinama viena purviniausių, o jos metu kandidatai nevengia ne tik drabstytis purvais, bet ir pasitelkia visus įmanomus būdus savo populiarumui didinti.
Kandidatų sąrašas įspūdingas – jame net 39 pavardės. Ten galima rasti ir politikos senbuvių, ir naujokų, ir Radikalų partijos atstovą Olehą Liaško, kuris praeityje per Aukščiausiosios Rados posėdį demonstratyviai valgė žemę, taip esą rodydamas meilę gimtinei.
Yra ir tokių, kurie likus kelioms dienoms iki rinkimų nuvyko pasitarti su Rusija.
Tačiau ryškiausi šiuo metu yra penki kandidatai, tarp kurių – ir dabartinis šalies prezidentas Petro Porošenka.
Ukrainiečiai gyvena apimti įtampos. Nors kiekvienas iš kandidatų stoti prie šalies vairo žada jiems geresnį gyvenimą, nemaža dalis pažadų tėra tuščias populizmas.
Kai kurie ukrainiečiai įsitikinę, kad šių metų rinkimai Ukrainoje – lemtingi šalies ateičiai.
Pirmojoje vietoje – komikas
Į prezidentines lenktynes Naujųjų metų išvakarėse įsitraukęs Ukrainoje žinomas komikas V.Zelenskis beveik nuo pradžių pirmauja visose apklausose. Dabar jos rodo, kad už komiką balsą atiduotų maždaug 30 proc. apklaustųjų.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad apklausos Ukrainoje nėra patikimiausias rodiklis, mat jos neretai skirtos ne realiai padėčiai atspindėti, o užsakomos siekiant sustiprinti kandidato pozicijas visuomenės akyse.
Be to, svarbu ir tai, kad maždaug trečdalis visose apklausose dalyvaujančių žmonių atsako dar neapsisprendę, kurį kandidatą palaikyti. Jų balsai ir gali nusverti rezultatą.
Tačiau 41-erių V.Zelenskis, regis, jau įtikėjo apklausomis ir savo pergale. Šis kandidatas per visą rinkimų kampanijos laikotarpį nė nepasivargino dalyvauti kokiuose nors debatuose, nedalijo interviu. Nuo žurnalistų jis atsitvėrė tylos siena.
Tiesa, sykį paklaustas, kodėl nuslėpė vis dar turįs verslo sąsajų su Rusija, V.Zelenskis žurnalistui rėžė: „Aš jums nieko neskolingas.“
Atrodo, kad pergalės atveju labiausiai jis bus skolingas oligarchui Ihoriui Kolomoiskiui.
Nors V.Zelenskis tikina, kad šis asmuo nestovi jam už nugaros, reali situacija yra kitokia. Mat net rinkimų dieną, kai bet kokia agitacija draudžiama, I.Kolomoiskio valdomas televizijos kanalas transliuos serialą, kuriame vaidina ne kas kitas, o V.Zelenskis. Vaidina jis taip pat ne ką kitą, o Ukrainos prezidentą.
„Aš papasakosiu jums apie savo svajonių Ukrainą“, – taip savo rinkimų programą pristatė Ukrainos komikas.
Pastarąją jam esą parašė „pati Ukrainos tauta“ – V.Zelenskis iš pradžių kreipėsi, kad ukrainiečiai surašytų jam savo vizijas ir pageidavimus.
„Noriu, kad Ukraina taptų šalimi, kurioje verslą būtų galima pradėti per pusvalandį, gauti pasą per 15 minučių, o nubalsuoti rinkimuose – per sekundę“, – tikino V.Zelenskis.
Jis taip pat aršiai kritikavo dabartinės valdžios kovą su korupcija ir žadėjo, kad jam tapus prezidentu „viskas taps skaidru ir prieinama“.
Ekspertai komiko populiarumą paaiškina paprastai: jis prisistato kaip opozicija politikos senbuviams. Nusivylę, kad praėjus penkeriems metams po Maidano revoliucijos šalyje vis dar veša korupcija, atlyginimai išlieka menki, o kainos išaugo, gyventojai, rinkdamiesi V.Zelenskį, paprasčiausiai reiškia protestą.
„Man atrodo, senieji politikai gyvena remdamiesi paprastu principu: nieko neatsiklausė, daug žadėjo, nieko nepadarė“, – kritikos dabartinei valdžiai žėrė V.Zelenskis.
Plačiai žarsto pažadus
Pažadų žarstymo lenktynėse, ko gero, iš visų realių kandidatų užimti Ukrainos prezidento postą pirmauja politikos senbuvė Julija Tymošenko.
Vien ko vertas pažadas sumažinti dujų kainą perpus vos tik taps prezidente. Beje, vos jai tai pareiškus tuojau pat iššoko kitas kandidatas į prezidentus ir dujų kainą sumažinti pažadėjo keturis kartus.
58-erių J.Tymošenko ukrainiečiams taip pat pažadėjo „europietiškus atlyginimus ir sukurti naujų darbo vietų“.
Savo pagrindinę užduotį buvusi Ukrainos premjerė įvardija taip: „Galutinis mano tikslas – parengti naują konstitucijos projektą, kuris sugrąžintų žmonėms teisę ir galimybę gyventi, naudotis savo teisėmis ir turimais ištekliais.“
J.Tymošenko tvirtino, kad jai tapus prezidente „oligarchijai Ukrainoje ateis galas, o valdžia bus sugrąžinta žmonėms“.
Tiesa, ji ne vienintelė kalba apie visų svertų atidavimą žmonėms. Tokiu „liaudies prezidentu“ prisistato ir V.Zelenskis, ir kiti politikai.
Partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderė J.Tymošenko rinkimų kampanijos metu nevengė veltis į konfliktus su P.Porošenka, su kuriuo, kaip ji mano, susitiks antrajame rinkimų ture balandžio 21 dieną.
Politikė net pareiškė siūlysianti jam apkaltą po to, kai vieno televizijos kanalo žurnalistai atliko tyrimą, esą įrodantį, kad nuo 2014ųjų karo Ukrainoje pradžios artimi P.Porošenkai asmenys pelnėsi vykdydami karinės technikos pirkimus.
Tačiau šitoks J.Tymošenko pareiškimas buvo taip pat įvertintas kaip populizmas, mat Ukrainoje nėra įstatymo, leidžiančio rengti prezidentui apkaltą.
Galiausiai J.Tymošenko apkaltino P.Porošenką tuo, jog jis finansuoja kito kandidato rinkimų kampaniją vien tam, kad pakištų jai koją, mat jo pavardė yra tokia pat – Tymošenka.
Oponentu laiko V.Putiną
Kol kiti kandidatai skaičiuoja savo reitingus ir dėlioja galimus scenarijus, su kuo tektų varžytis antrajame ture, dabartinis Ukrainos prezidentas P.Porošenka skambiai pareiškė, kad vienintelis jo tikras varžovas yra Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
„Mano sąjungininkai – Ukrainos žmonės. Kas mano oponentas? Mano oponentas – ir aš to nesigėdiju, sakau atviru tekstu – yra vienintelis, nes kiti bijo tai daryti.
Mano oponentas yra V.Putinas“, – televizijai ICTV sakė P.Porošenka.
Pasak jo, rinkimuose ukrainiečiai rinksis ne tiktai už kurį kandidatą balsuoti, bet nubrėš šalies ateitį.
„Arba mes už Ukrainą, arba už Rusiją“, – tvirtino P.Porošenka.
Seniai kalbama, kad jis yra nepalankiausias kandidatas Maskvai. Kremlius ne kartą garsiai pareiškė, kad „derybos su Kijevu bus įmanomos tik tada, kai Kijeve pasikeis valdžia“.
Rusijos ir karo korta
Penkerius metus su Rusijos remiamais separatistais rytinėje šalies dalyje kariaujančioje Ukrainoje vienos svarbiausių temų prieš rinkimus yra būtent santykiai su Maskva, taip pat Donbaso ir Krymo klausimų sprendimas.
Būtent šių klausimų dažniausiai ir sulaukia kandidatai į Ukrainos prezidento postą: ką daryti su Maskva, kaip susigrąžinti Krymą ir sustabdyti karą Donbase.
„Su Maskva reikia tartis. Mes turime pasiūlyti savo variantus, o Kremlius – savo. Kažkur ties viduriu pasieksime kompromisą“, – dar rinkimų kampanijos pradžioje pareiškė V.Zelenskis.
Už tai komikas sulaukė lavinos priekaištų, esą taip jis tik parodė savo silpnumą ir tai, kad yra pasiryžęs „paaukoti dalį Ukrainos“.
J.Tymošenko rinkimų kampanijos metu taip pat skambiai kartojo, kad tapusi prezidente kaipmat sustabdys kraujo praliejimą Rytų Ukrainoje.
Politikė kalbėjo ir apie Krymo susigrąžinimą, bet nepateikė detalių, kaip ji įgyvendins šį tikslą. Ji tepasakė, kad pasinaudos „karinėmis ir diplomatinėmis“ priemonėmis.
Tuo metu P.Porošenka laikosi vienareikšmės pozicijos – derybos su šalimi agresore neįmanomos.
Tad nenuostabu, kad jis aršiai sureagavo į tai, kai likus kelioms dienoms iki rinkimų kitas kandidatas į prezidentus Jurijus Boiko kartu su oligarchu Viktoru Medvedčuku apsilankė Maskvoje.
Ten ukrainiečiai susitiko su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu. Kaip tikino J.Boiko, į Rusiją jis skrido „rūpindamasis ukrainiečių gerove ir ateitimi, todėl kalbėjo apie ekonominį bendradarbiavimą“.
Tačiau P.Porošenka buvo griežtas: „Apie ekonomiką jie kalbėjo... Jie kalbėjo apie tai, kaip Ukrainą vėl paversti priklausoma nuo rusiškų dujų. Jie jau kalba apie sąjungas. Prieš ką? Prieš Ukrainą?“
J.Boiko neišsisuko vien tik gavęs pylos. Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas dar ir apkaltino jį pažeidus įstatymus.
Nesklandumų neišvengta
Purviniausia rinkimų kampanija Ukrainoje šis laikotarpis vadinamas ne šiaip sau. Nors šalis ne kartą matė rinkimų pažeidimus, o šie laikomi demokratiškiausiais nuo 1999 m., juos lydėjo ne vienas skandalas.
Likus kelioms dienoms iki rinkimų paaiškėjo, kad sąrašuose yra daugybė mirusių sielų – tokių kaip pernai žuvęs separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka. Jie vis dar egzistuoja rinkimų sąrašuose, nes Kijevas neturi teisinio pagrindo išbraukti iš sąrašų tų, kurių mirties liudijimai išduoti okupuotose teritorijose.
Maža to, paaiškėjo, kad surašant rinkėjus pasitaikė atvejų, kai viename bute įregistruota net keliasdešimt žmonių. Netruko ir kaltinimų rinkėjų papirkinėjimu. Jų sulaukė tiek J.Tymošenko, tiek ir P.Porošenka.
Žibalo į ugnį vis stengėsi įpilti ir Maskva, įsivėlusi į konfliktą dėl to, kad Kijevas uždraudė jos stebėtojams atvykti prižiūrėti rinkimų eigos.
Kremlius netgi pareiškė nepripažinsiąs prezidento rinkimų rezultatų.
Kandidatų į Ukrainos prezidento postą reitingai
Naujausių apklausų duomenimis, šiuo metu daugiausia gyventojų pasiryžę savo balsą atiduoti už aktorių V.Zelenskį – apie 24 proc. Antroje vietoje su 18 proc. balsų rikiuojasi P.Porošenka. Trečia vieta atitenka J.Tymošenko. Už ją savo balsą pasiryžę atiduoti 13 proc. apklaustųjų.
Į penketuką labiausiai remiamų kandidatų taip pat patenka buvęs Ukrainos vicepremjeras Jurijus Boika su 10,2 proc. siekiančiu palaikymu. Penktasis – buvęs Ukrainos gynybos ministras Anatolijus Hrycenka. Pastarąjį kandidatą palaiko 9,4 proc. apklaustųjų.
Įdomu tai, jog tie patys apklaustieji vis dėlto tiki, kad greičiausiai Ukrainos prezidentu taps P.Porošenka. Tokios nuomonės laikosi 22,1 proc. apklaustųjų. V.Zelenskiui čia atitenka antra vieta. Jo pergale tiki 21,4 proc. apklaustųjų.
