Viso pasaulio nuostabai, 2016-ųjų birželio 23-iąją didesnė aktyvių britų rinkėjų dalis – 51,9 procento – balsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos.
73-ejų Rytų Londono gyventojas Stuartas Holmesas buvo vienas iš 17,4 milijono britų, kurie biuletenyje padėjo kryžiuką prie langelio „Leave“.
Pensininkas ir buvęs inžinierius S.Holmesas dabar prisipažįsta, kad pergalės džiaugsmas seniai išblėso.
Negana to, jis nė blogiausiame košmare nesapnavo, kad prabėgus kone trejiems metams po plebiscito jo šalis vis dar murdysis tokioje gilioje konstitucinėje, politinėje ir visuomeninėje krizėje.
Nutolo kaip miražas
S.Holmesas labiausiai nusivylęs tuo, kad jo išsvajotas „Brexit“ variantas – vadinamasis kietasis „Brexit“ – nutolo kaip miražas.
„Nuo pat pirmos dienos po istorinės pergalės referendume buvau tvirtai įsitikinęs: išsiveržti iš Europos Sąjungos jungo reikėjo nedelsiant nė dienos, dar 2016-ųjų vasarą.
Aš ir dabar laikausi tos pačios nuomonės. Manau, puikiai tinka analogija apie sutuoktinių skyrybas: abiem pusėms skauda mažiau, kai išsiskiriama greitai ir buvę sutuoktiniai persikelia į skirtingus butus. O jau po to galima tartis dėl kartu užgyvento turto ar kitų praktinių problemų“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino S.Holmesas.
Jis ypač griežia dantį ant Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės ir valdančiosios Konservatorių partijos lyderės Theresos May. Mat ji referendumą laimėjusiai pusei pridalijo daug pažadų, bet juos sulaužė vieną po kito.
„Th.May mums nuolat kartojo, kad derybose su Briuseliu jos vyriausybė laikysis kietos pozicijos. Ji užbrėžė savo žymiąsias raudonas linijas. O kas atsitiko realybėje?
Ji beveik be kovos pasidavė visiems Europos reikalavimams. Net maža Airija, padedama ES, sugebėjo mus paguldyti ant menčių. Aš visiškai nepatenkintas Th.May išsiderėta skyrybų sutartimi.
Už ką Briuseliui turime sumokėti 39 mlrd. svarų? Už grandinių nusimetimą? Th.May – nevykusi, silpna derybininkė.
Kuo greičiau ji išvirs iš savo kėdės, tuo geriau bus mūsų valstybei“, – neabejojo S.Holmesas.
„Pakliuvome į ES spąstus“
„Kietojo „Brexit“ šalininkai ypač priekaištauja 62-ejų politikei, kad ji sulaužė net 108 kartus viešose kalbose duotą savo pažadą: jog 2019-ųjų kovo 29-oji taps paskutine Jungtinės Karalystės narystės Europos klube diena.
Nesvarbu, su sutartimi ar be jokios sutarties, bet ji žadėjo, kad Londonas trenks durimis ir išstos iš ES.
Th.May dievagojosi, kad būtent 2019 03 29 bus data, kurią ateityje britų moksleiviai matys savo istorijos vadovėliuose.
„Pažadus reikia vykdyti, ypač jei esi politikoje. Deja Th.May pažadus laužė vieną po kito. Jos išsiderėta sutartis – siaubinga, ji paverčia Jungtinę Karalystę nedemokratinės ES ekonomine ir politine vasale, – „Lietuvos rytui“ prie Vestminsterio rūmų kalbėjo kietojo „Brexit“ rėmėja Lydia Scott. – Pati Th.May paspendė sau spąstus su Airijos apsidraudžiamuoju mechanizmu („Irish backstop“). Kam viso to reikėjo?
Ar nebuvo galima tiesiog pasakyti Briuseliui: „Nenorite geruoju? Tai mes tuomet išeinam be jokios sutarties.“
Anot L.Scott, britams yra svarbi šalies ekonomika ir darbo vietos, bet dar svarbiau yra valstybės pamatinės vertybės: nepriklausomybė, sienų kontrolė, laisvė be kliūčių prekiauti su tais, su kuo patys norime.
Jaunimas nenori išstoti iš ES
L.Scott iš Pietų Anglijos į sostinę atvyko su dviem patriotiškai nusiteikusiomis dukromis – 17 metų Alice ir 15 metų Beatrice.
Tarp savo bendraamžių šios merginos yra ryškios mažumos atstovės – vos kas penktas britų jaunuolis ar jaunuolė iki 30 metų remia skyrybas tarp Jungtinės Karalystės ir ES.
Dauguma jaunuolių – narystės Europos klube šalininkai.
Mano paklaustos, ar joms nebus gaila po „Brexit“ prarastos teisės beveik už dyką studijuoti Europos universitetuose ar dirbti kur nors ES, abi sesės tik nusišypsojo ir gūžtelėjo pečiais.
„Turistauti po Europą tikrai niekas nedraus. O dirbti ir studijuoti mes tikrai galėsime Australijoje, Kanadoje ar Jungtinėse Valstijose. Ten universitetai tikrai ne blogesni už europietiškus“, – sakė Alice Scott, rankose laikanti šūkį „Tikėkime Britanija“.
Bet po sulaužyto pažado dėl kovo 29-osios šis tikėjimas „Brexit“ tirpsta kaip ne itin gausus Škotijos aukštikalnių sniegas.
Tiktai eilinis penktadienis
Šalies finansų ministerija Karališkajai monetų kalyklai dar praėjusių metų pabaigoje davė užsakymą nukaldinti specialią 50 pensų monetą su šia neva itin svarbia data.
Bet vietoj „istorinės dienos“ ši kovo 29-oji tapo kone eiliniu penktadieniu. Ilgai žadėtas „Brexit“ atidėtas.
Ar ilgam? Atsakymo į šį klausimą nežino nei aistringi skyrybų šalininkai, nei tokie pat ugningi „Brexit“ priešininkai. Iki balandžio 12-osios? Iki gegužės 22-osios? O gal iki gruodžio 31-osios?
„Tačiau dėl vieno dalyko sutariame mes visi. Jau niekas nebegali apsimetinėti ir teigti, kad bus įvykdyti tie pažadai, kurie buvo duoti rinkėjams prieš „Brexit“ referendumą.
Priežastis paprasta – tie pažadai buvo nerealūs. Jau nebegalime savęs apgaudinėti: „Išstosime iš ES ir nieko nepralaimėsime.“ Tai buvo didžiausias melas, kurį „Brexit“ šalininkai sėkmingai pardavė elektoratui, – „Lietuvos rytui“ sakė užkietėjęs „Brexit“ priešininkas, britų politinis apžvalgininkas Alistairas Campbellas, ilgus metus dirbęs leiboristų premjero Tony Blairo patarėju Dauningo gatvėje. – Dabar matome: kaina yra aukšta, negatyvios pasekmės palies mus visus.
Bemaž po trejų metų mes žinome labai daug apie realų „Brexit“. Dabar jau žmonių taip lengvai nebeapgausi skambiomis, bet tuščiomis frazėmis.“
Kaltina tiktai premjerę
Jokių skyrybų tarp Londono ir Briuselio šią savaitę taip ir neįvyko. Pati Th.May likus devynioms dienoms iki šios datos paprašė 27 Europos Sąjungos lyderių pratęsti išstojimą bent 3 mėnesiams – iki birželio 30-osios.
ES sutiko su gerokai trumpesniu pratęsimo laiku – išstojimas turi įvykti ne vėliau kaip gegužės 22-ąją, likus dienai iki naujųjų rinkimų į Europarlamentą.
Maža to, 27 valstybių vadovai ne tik perėmė „Brexit“ grafiko kontrolę. Jie iškėlė britų premjerei bent kelias esmines sąlygas, kurias ji pasižadėjo kuo greičiau įvykdyti.
Vienas pagrindinių priesakų: Bendruomenių Rūmai privalo trečią kartą balsuoti dėl pasitraukimo iš ES sutarties, kurią Th.May išsiderėjo su Briuseliu dar praėjusių metų lapkritį.
Bet vakar trečiasis balsavimas vėl baigėsi smūgiu premjerei – sutartis atmesta 58 balsų persvara.
Sausį ir vasarį Th.May pritrūko ne kelių ar keliolikos balsų.
Ji ir jos sutartis patyrė rekordinį pralaimėjimą – 230 ir 149 balsų skirtumu. Tokio fiasko nėra patyręs nė vienas premjeras per šimtmečius skaičiuojančią britų parlamentarizmo istoriją.
„Ministrė pirmininkė dėl savo apverktinos padėties gali kaltinti tik vieną asmenį – pačią save. Ji žengė vieną klaidingą žingsnį po kito.
Ji prieš dvejus metus aktyvino Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį neturėdama jokio aiškaus plano, kur link šalis turi judėti. Ji užsibrėžė savo raudonas linijas net nepasitarusi su opozicijos partijomis“, – „Lietuvos rytui“ sakė leiboristų atstovė baronienė Margaret Beckett, buvusi Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė, remianti antrojo nacionalinio referendumo dėl „Brexit“ idėją.
Pasak baronienės, „Brexit“ yra nacionalinis reikalas, bet Th.May dvejus metus pataikavo tik savo partijos nariams euroskeptikams.
„Jų yra mažai, bet jie labai garsiai rėkia. Šis Th.May nenoras išklausyti kitų nuomonių privedė ją prie politinės bedugnės.
Blogiausia yra tai, kad dėl Konservatorių partijos vidinių rietenų dabar visa šalis yra įstumta į didžiausią krizę, kokią tik taikos metu yra patyrusi Jungtinė Karalystė. Įmonės ir eiliniai žmonės ėmė kaupti prekių ir produktų atsargas, tarytum artėtų karinis konfliktas. Pats laikas žengti atgal nuo šio bedugnės krašto“, – įsitikinusi M.Beckett.
Pasisiūlė priimti kulką
Th.May vadovaujama torių partija yra suskilusi lyg gelda. O partijos lyderę jau kelis mėnesius jos pačios partijos bičiuliai pravardžiuoja premjere zombe: ji lyg ir turėtų kontroliuoti situaciją, bet partinė disciplina yra visiškai pakrikusi.
Politinį autoritetą išbarsčiusi Th.May trečiadienio vakarą pasiryžo radikaliam, tačiau neišvengiamam politiniam žingsniui: ji pažadėjo pasitraukti iš didžiosios politikos, jei tik konservatorių parlamentarai sutartinai nubalsuos už jos pasitraukimo iš ES sutartį.
Toks asmeninis pasiaukojimas suminkštino didelės dalies euroskeptikų konservatorių širdis.
Kietojo „Brexit“ šalininkų parlamentarų torių grupė, pasivadinusi Europos tyrimų grupe (ERG), keturis mėnesius apie Th.May paktą su ES kalbėjo kaip apie „baisų“, „blogiausią iš visų galimų“, netgi „dvokiantį“.
Vienas ERG vėliavnešių, buvęs Londono miesto meras ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas dar praėjusią vasarą sutartį vaizdžiai pavadino „poliruota išmatų krūvele“ ir atsistatydino iš ministrų kabineto.
Tačiau užsispaudęs nosį B.Johnsonas vakar balsavo už šią blogai kvepiančią sutartį. Mat šiam ambicingam politikui, neslepiančiam planų žengti į premjero postą, greitas Th.May pasitraukimas yra itin naudingas.
ERG yra pasiryžusi kovoti už tai, kad antram „Brexit“ proceso etapui – deryboms dėl ateities ekonominių ir teisinių santykių tarp Londono ir Briuselio – vadovautų būtent kietojo „Brexit“ šalininkas. B.Johnsonas yra pirmas tarp pustuzinio kandidatų iš partijos dešiniųjų sparno.
Būtent dėl šios priežasties už Th.May skyrybų planą balsavo ir faktinis konservatorių sukilėlių vadovas, ERG lyderis Jacobas Reesas-Moggas.
Nepatenkinti sukurtu stabdžiu
Tačiau tarp kietakakčių sukilėlių išliko maža grupelė – nuo 15 iki 20 – nesutaikomųjų. Jie atsisako atiduoti savo balsus už sutartį, kuri, pasak jų, ilgiems metams pavers Jungtinę Karalystę „vasale, besisukančia ES orbitoje“.
Šiuos nesutaikomuosius kolegos parlamentarai jau pavadino spartiečiais – užuomina į senovės Spartos karius, kurie Termopilų mūšyje narsiai kovėsi prieš kur kas gausesnes persų pajėgas.
„Jei galėčiau, sugriaučiau šiuos Parlamento rūmus ir buldozeriu nustumčiau juos į Temzę. Daugelis parlamentarų yra kvailiai ir bailiai, balsuosiantys už dalykus, apie kuriuos jie nieko nenutuokia“, – emocijų nežabojo Steve’as Bakeris, vienas įtakingiausių „spartiečių“, buvęs Th.May vyriausybės viceministras „Brexit“ reikalams.
„Aš nebalsuosiu už tokią sutartį, net jei man kas nors įkištų ginklą į burną“, – pasižadėjo kitas konservatorius Markas Francois.
Th.May žūtbūt reikėjo bent 320 parlamentarų pritarimo, kad sutartis būtų ratifikuota.
Ypač svarbi premjerei buvo dešimties ultrakonservatyvių Šiaurės Airijos Demokratinės junjonistų partijos (DUP) parlamentarų parama. Jei DUP paremtų jos paktą, daugelis abejojančiųjų konservatorių irgi žengtų tą patį žingsnį, kad ir be didelio entuziazmo.
Tačiau DUP partijos lyderė Arlene Foster laikėsi itin kietos pozicijos: jos vadovaujami deputatai nebalsavo už Th.May sutartį, nes vadinamasis Airijos apsidraudimo mechanizmas yra spąstai, kurie pavers Šiaurės Airiją ES pusiau kolonija ir netgi įstums šią provinciją į Airijos Respublikos glėbį.
Th.May patarėjai maldavo junjonistų, kad šie bent jau susilaikytų, o ne balsuotų prieš premjerės sutartį.
Bet A.Foster kartu su būriu euroskeptikų konservatorių pasiūlė, kad Th.May paskutinįkart skubiai vyktų į Briuselį ir ten pamėgintų išsiderėti papildomų nuolaidų.
DUP ir kietojo „Brexit“ šalininkai norėtų, kad ES raštu teisiškai įsipareigotų suteikti Londonui vienašališką teisę išeiti iš šio mechanizmo, veiksiančio tarsi draudimo polisas.
Siūlytų du užraktus
Premjerei zombei praradus autoritetą, šią savaitę politinę iniciatyvą į savo rankas perėmė Bendruomenių Rūmų vyresnieji parlamentarai iš konservatorių ir leiboristų, tokie kaip buvęs Margaret Thatcher – Geležinės Ledi patarėjas seras Oliveris Letwinas, buvęs finansų ministras Kennethas Clarke’as ir baronienė M.Beckett.
Pirmąkart per daugiau nei pusšimtį metų deputatai iš Vestminsterio be vyriausybės palaiminimo nustatė balsavimo dienotvarkę.
Praėjusį trečiadienį parlamentarai net aštuoniskart balsavo už arba prieš vieną iš aštuonių galimų „Brexit“ scenarijų. Kol kas parlamentarai atmetė visus variantus.
Tačiau tokia ir buvo parlamentaro O.Letwino sumanyta taktika: žingsnis po žingsnio išsiaiškinti, koks variantas yra „mažiausiai nepatinkantis“ ir todėl priimtinas parlamentarų daugumai.
Kol kas tarp lyderių yra du variantai. Pirmąjį pasiūlė M. Beckett: kad bet kuri iš parlamento ratifikuotų „Brexit“ sutarčių turėtų ir antrąjį užraktą – visuotinį referendumą. Tokiam scenarijui pritarė 268 parlamentarai, o jam prieštaravo 295.
„Dviejų užraktų sistema labai aiški. Turime atsiklausti žmonių: ar jūs norite tokio „Brexit“, kurį jau patvirtino Parlamentas?
Pavyzdžiui, Th.May teigia, kad jos išsiderėta sutartis atitinka nacionalinius interesus. Todėl mes siūlome: Bendruomenių Rūmai uždega šiai sutarčiai žalią šviesą, bet su vienintele sąlyga – surenkime nacionalinį referendumą ir leiskime žmonėms pasirinkti: ar išeiti iš ES su Th.May paktu, ar pasilikti Sąjungoje“, – „Lietuvos rytui“ sakė M.Beckett.
Šiai leiboristų politikos veteranės pozicijai papildomo svorio prideda du masiniai renginiai, įvykę per pastarąsias septynias dienas: milijono žmonių maršas Londono gatvėmis, kuriuo reikalauta antrojo referendumo dėl „Brexit“, ir bemaž 6 milijonai parašų Parlamento svetainėje, reikalaujančių atšaukti Lisabonos Sutarties 50-ąjį straipsnį, taip sustabdant ir anuliuojant skyrybų procesą.
Tačiau pagal mažiausio pasipriešinimo principą, kol kas daugiausia balsų pritraukė vyriausio Bendruomenių Rūmų parlamentaro 78 metų K.Clarke’o scenarijus.
264 deputatai buvo „už“ ir 272 „prieš“, kad Jungtinė Karalystė priklausytų ES muitų sąjungai. Toks variantas apribotų Londono ambicijas vienašališkai sudaryti tarptautines laisvosios prekybos sutartis su JAV ar Australija, tačiau akimirksniu išspręstų Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos sienos problemą.
Vakar parlamentarai ieškojo išeičių iš šio painaus labirinto, tačiau trečiasis balsavimas baigėsi dar vienu fiasko.
Daugiau negu po 1000 dienų „Brexit“ maratono jaučiamas didžiulis nuovargis. Tačiau painaus proceso pabaigos nė nematyti.
Su kreiva šypsena britai prisimena dar gūdžiais 1942-aisiais išsakytą savo legendinio premjero Winstono Churchillio auksinę mintį: „Tai dar ne pabaiga, tai netgi ne pabaigos pradžia. Galbūt tai tik pradžios pabaiga.“
Britų ateitis ir toliau išlieka neaiški
Po ilgos savaitės, kurios metu Bendruomenių Rūmų nariai buvo perėmę „Brexit“ debatų kontrolę į savo rankas, penktadienį trečią kartą Parlamente buvo organizuojamas reikšmingas balsavimas dėl premjerės Th.May pasiektos išstojimo iš ES sutarties.
Tiesa, šį kartą parlamentarams buvo siūloma balsuoti tik dėl pasitraukimą iš ES reglamentuojančio susitarimo. Tai apima 39 mlrd. svarų (45,5 mlrd. eurų) sumą, kurią britai turės sumokėti pasitraukdami, Jungtinės Karalystės ir ES piliečių teisių užtikrinimą, pereinamojo laikotarpio iki 2020-ųjų pabaigos sąlygas ir apsidraudžiamąją priemonę, kad išstojimo be susitarimo atveju Šiaurės Airijoje neiškiltų fizinė siena, o šis regionas liktų ES muitų sąjungoje. Šalia susitarimo esančios politinės deklaracijos priėmimas nebuvo svarstomas.
Europos Komisijos atstovai tvirtino, jog Jungtinės Karalystės Parlamentui užtenka priimti išstojimo sutartį, kad „Brexit“ įvyktų gegužės 22 dieną, bet vėliau turėtų būti patvirtina ir politinė deklaracija arba pakeistas įstatymas, kuris šiuo metu reglamentuoja patvirtinimo būtinybę.
Parlamentarai 344 balsais prieš 286 trečią kartą atmetė išstojimo sutartį. Dabar Th.May turės iki balandžio 12 dienos ES pranešti apie tolesnius Jungtinės Karalystės pasitraukimo veiksmus arba palikti Bendriją be susitarimo. Nusprendus dar kartą nukelti „Brexit“ datą, Jungtinė Karalystė turėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.
