4 procentai pasaulio gyventojų per savo gyvenimą yra bandę kokaino. Tai yra beveik 300 milijonų žmonių.
Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) duomenimis, pusė pasaulyje suvartojamo kokaino atkeliauja iš Kolumbijos.
Čia 2017 metais buvo pagaminta beveik 1,4 tūkst. tonų kokaino. Paskui Kolumbiją žengia kitos Pietų Amerikos šalys – Peru ir Bolivija. Šiose šalyse auga pagrindinė kokaino žaliava – tikrieji kokainmedžiai, dažnai vadinami tiesiog koka.
Šiuos krūmus vietiniai Andų kalnų gyventojai čia augina daug amžių ir legaliai vartoja kramtydami jų lapus arba plikydami arbatą.
Tačiau Kolumbijoje, kur augalai jau kelis dešimtmečius dažniau naudojami kokainui gaminti, auginami nuošaliose vietovėse, kur nepasiekia valdžios kontrolės rankos.
Šalyje yra daugybė laukų, kuriuose vykdoma nelegali veikla. UNODC duomenimis, kokainmedžiai užima 169 tūkst. hektarų plotą, o iš šios, pirmosios, kokaino gamybos proceso dalies pragyvena apie 106 tūkst. kolumbiečių šeimų.
Sunaikinti laukai atsėjami
Kolumbijos valdžia nuolat kovoja su kokainmedžių augintojais.
Jie laukus iš lėktuvų purškia įvairiomis cheminėmis medžiagomis, bet, nepaisant visų pastangų, kelerius pastaruosius metus augintojai išgyvena pakilimą ir derlingiausius metus.
Šalies prezidentas Ivanas Duque tvirtino, jog šalis gyvens taikoje ir galės klestėti tiktai sustabdžius prekybą narkotikais. Šalies Gynybos ministerija skelbia, kad 2017 m. sunaikino 52 tūkst. hektarų kokainmedžių laukų ir konfiskavo 400 tonų kokaino.
UNODC kokainmedžių auginimo atsisakiusiems ūkininkams skiria paramą, tačiau pasiekti ilgalaikių rezultatų valdžiai sekasi sunkiai.
Ūkininkai, gavę tarnybų paramą, sutinka sunaikinti augalus, tačiau vos tai padarę vėl sėja kokainmedžių sėklas ir verslas sukasi toliau.
Kolumbijos valdžia baiminasi, kad kokaino prekybos išaugimas gali sužlugdyti šalyje prasidėjusį taikos procesą.
Čia 2017 metais, po pusės amžiaus kovų, ginklus sudėjo marksistinių sukilėlių grupuotė FARC, kuri buvo artimai susijusi su narkotikų karteliais.
Tačiau į buvusių sukilėlių vietą stojo nauja narkotikų gabentojų karta ir užėmė jų kadaise kontroliuotas teritorijas.
Šios grupuotės spaudžia ūkininkus auginti dar daugiau kokainmedžių. Greičiausiai dėl šios priežasties, įvairių institucijų statistikos duomenimis, 2017 metai buvo derlingiausi per pastarąjį laikotarpį.
Pelną lemiantys lapeliai
Nelygu regionas, per mėnesį šeimos uždirba apie 1,2 tūkst. dolerių (apie 1067 eurus).
Tai yra mažiau nei kaina, už kurią narkobaronai parduoda kilogramą gryno kokaino, tačiau net ir tai vietiniams yra pelningiau už kitų augalų auginimą.
Ūkininkas Luisas Tapia JAV radijui NPR teigė, kad kilogramą kokaino pastos jie gali parduoti brangiau nei toną užaugintų kukurūzų.
Norint pagaminti kilogramą kokaino reikia 125 kilogramų kokainmedžių lapų, kurie vietiniams narkotikų gamintojams kainuoja apie 137 dolerius (122 eurus).
Kokainmedžių lapų augintojai iš augalų lapų pirmiausia padaro kokaino pastą.
Ji toliau apdorojama įvairiomis cheminėmis medžiagomis specialiose laboratorijose, kol gaunami baltieji milteliai.
Šios stadijos metu produkto kaina jau yra pakilusi iki 2,3 tūkst. dolerių (daugiau nei 2 tūkst. eurų), bet iki atsiduria JAV gatvėse, kokaino kilogramas pabrangsta dar keliasdešimt kartų ir gali duoti 60 tūkst. dolerių (53,3 tūkst. eurų) pelno. Australijoje tai gali būti parduota net už 235 tūkst. dolerių (209 tūkst. eurų).
Bet iki Vakarų valstybių gatvių baltųjų miltelių dar laukia tolimas kelias.
Gabena įvairiausiais būdais
Narkotikų gaminimo vietas nuolatos naikina kariuomenės pajėgos, tačiau jų vietoje kuriasi naujos pašiūrės ir darbas vyksta toliau.
Kalnų papėdėse pagamintus kokaino miltelius iš tiekėjų pirmiausia perima vietiniai narkotikų gabentojai bei įvairios grupuotės ir juos veža link vienos iš dviejų šalies pakrančių arba sienos su Venesuela.
Pasiekus džiungles sumokama duoklė korumpuotiems vietos pareigūnams, o kokainas pakraunamas į automobilius arba valtis ir gabenamas toliau.
Kolumbijos pakrantėse vyrauja dar didesnė korupcija. Čia vargu ar įmanoma sutikti nesusitepusį ir nekorumpuotą pareigūną. Kokainas uostuose perkraunamas į didelius krovininius arba povandeninius laivus.
Narkotikams gabenti naudojami ir lėktuvai – pastaruoju metu jie dažnai leidžiasi Venesuelos laukuose. Iš čia narkotikai gabenami į Centrinės Amerikos arba Karibų jūros šalis, o iš jų toliau keliauja pas savo vartotojus.
Be šių kelių, narkotikai į Vakarų šalis patenka ir per komercinius oro uostus.
Rizikingose operacijose vadinamieji narkotikų mulai praryja maišelius su mažu narkotikų kiekiu arba kilogramus jų bando gabenti lagaminuose.
Nors taip gabenama tiktai maža dalis kokaino, Kolumbijos oro uostų apsaugos, muitinės ir Jungtinių Valstijų kovos su narkotikais administracijos (DEA) darbuotojai bendradarbiauja mėgindami sutrukdyti lengvai užsidirbti norintiems turistams ar atskleisdami painius narkotikų platintojų ir gamintojų tinklus.
Labiausiai pažeidžiama vieta
Komerciniais skrydžiais narkotikus vežti bandantys asmenys rizikuoja viskuo, kad pergabentų produktą ir uždirbtų kelis tūkstančius dolerių.
JAV pareigūnai skelbia, kad už vieną reisą mulai gauna nuo 5 iki 10 tūkst. dolerių (4,45 ir 8,9 tūkst. eurų).
„Kai kurie iš šių mulų per vieną tokią kelionę gali uždirbti tiek, kiek sudaro jų įprasta metinė alga“, – pasakojo Kolumbijoje dirbantis DEA agentas Jackas.
El Dorado tarptautiniame oro uoste Bogotoje sugaunama daugiau narkotikų mulų nei bet kuriame kitame pasaulio skrydžių centre.
Čia lėktuvai be atvangos kyla ir leidžiasi kas kelias minutes.
Jackas čia dirba su kolega Liamu. Jų tikslas – ne tik sustabdyti narkotikų mulus, bet ir išgauti iš jų visą informaciją apie aukščiau narkotikų gabenimo grandinėse esančius asmenis, kurie tai organizuoja.
„Oro uostai – vieta, kurioje narkotikų gabentojai yra labiausiai pažeidžiami“, – teigė Liamas.
Norėdami užsitikrinti sklandų bendradarbiavimą JAV agentai kartkartėmis tikrina Kolumbijos pareigūnus poligrafu, kad įsitikintų, jog jie nedirba kitai pusei.
Tačiau ir be jų pagalbos narkotikų gabentojai yra pajėgūs įveikti visas kliūtis – naudoja įvairiausias strategijas.
„Tai itin sudėtingas darbas, nes gabentojai visuomet galvoja kelis žingsnius į priekį, bet nuo to jų sugavimas teikia tik dar didesnį malonumą“, – tvirtino Jackas.
Dėl tikslo rizikuoja gyvybe
Didelė dalis DEA agentų darbo sudaro pokalbių klausymasis ir žvalgybos surinktos informacijos tikrinimas, o mulus jie gaudo atvykusius į oro uostą.
El Dorade narkotikų gabentojai turi daugybę informatorių ir aplinką oro uoste stebėti atvykusių asmenų.
Vienas įtarimas ir klaidingas pareigūnų žingsnis, ir informatoriai žinią praneša mulams, kurie skubiai pasišalina iš oro uosto. Kiti asmenys yra paskiriami stebėti įtartinus tikrintojų veiksmus bagažo skyriuje.
Žvalgybos informaciją tikrinantys agentai iš patikros eilės nuolatos išsiveda įtarimų keliančius asmenis. Jie vedami atlikti rentgenografijos, kuri parodo, ar žmonės nėra prariję narkotinių medžiagų.
Kartą jų pamainos metu peršvietus įtarimus kėlusio kolumbiečio kūną paaiškėjo, kad jo skrandyje yra apie 100 mažų maišelių su kokainu.
„Maišeliai gaminami iš guminių pirštinių ar prezervatyvų. Priėjęs prie mulų gali net užuosti latekso kvapą.
Tokiu būdu narkotines medžiagas gabenantys žmonės atrodo išblyškę, pavargę, jų paakiai būna pajuodę, o lūpos – pabalusios dėl vandens trūkumo“, – pasakojo DEA agentai.
Skrandyje narkotines medžiagas gabenantys asmenys negali valgyti, nes tai suaktyvintų skrandžio rūgštis, kurios pragraužtų maišelius ir žmogus mirtų nuo širdies smūgio, kurį sukeltų kokaino perdozavimas.
„Keliems asmenims buvau skolingas pinigų. Jie man pagrasino, kad jei nesutiksiu gabenti narkotikų, mano šeimai nutiks blogi dalykai. Tokiu atveju ir man pačiam beliktų nusišauti“, – kalbėjo sugautas mulas.
Už kilogramo kokaino gabenimą Kolumbijoje yra skiriama iki 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vaikai – kaip priedanga
Kolumbiečiai nėra vieninteliai narkotikų gabentojai.
Rizikingas operacijas dažnai vykdo lengvo praturtėjimo norintys turistai arba problemų sprendimo ieškantys žmonės.
Dažnai pasitaiko ir skaudžių istorijų.
Viena kanadietė prieš kelerius metus buvo sugauta su netikru nėščiosios pilvu, kuriame slėpė 2 kilogramus kokaino, bet dažniau baltieji milteliai slepiami registruotame bagaže.
Pareigūnai, su šunimis tikrinantys bagažą, pastebi, kai šalia kurio nors iš jų specialiai treniruotas gyvūnas elgiasi keistai ir rodo ženklus.
Vienu iš atvejų netrukus paaiškėjo, kad šuns aptikto įtartino krepšio savininkas yra iš Ispanijos ir keliauja su 3 metų dukryte.
„Jie keliauja su vaikais, taip mėgindami užsimaskuoti ir nesukelti įtarimų“, – teigė Liamas.
Vyro lagamine esančiuose slaptuose skyriuose pareigūnai rado daugiau negu 10 kilogramų kokaino.
„Su žmona Ispanijoje turime du vaikus. Šeimininkai pareikalavo, kad išsikeltume iš būsto. Ši kelionė turėjo išspręsti visas mūsų finansines problemas, tačiau pakliuvau į spąstus.
Sutikau gabenti narkotikus, nes mane įtikino, kad nesijaudinčiau, – policijai esą sumokėta“, – kalbėjo sučiuptas vyras.
Jo dukrelė buvo perduota vaikų globos tarnybai, kol į Kolumbiją jos atsiimti atvyks šeimos narys.
Nuolat besikeičianti taktika
DEA agentai Kolumbijoje gaudo ir savo tautiečius. Viskas vyksta tarytum seriale.
Žvalgybininkai žino, kad siuntų gabenimui iš JAV vadovauja buvęs kariškis Wally, o šį kartą siuntą per Kalio tarptautinį oro uostą turi gabenti vyras, vardu Samas.
Klausydamiesi pokalbių agentai išsiaiškina, kad jis greičiausiai bus gabenamas skysta forma viskio buteliuose.
Tai vienas naujausių narkotikų gabentojų išradimų, kurį itin sunku susekti.
Pareigūnai žino, kad pirmiau mulo visada eina žvalgybininkas. Jis stebi visų darbuotojų elgesį ir jeigu patikra yra nors kiek griežtesnė, operacija atšaukiama.
Samas oro uoste sėkmingai pereina patikrą. Laukia skrydžio į Madridą, tačiau vėliau pareigūnai jį pasikviečia į šalį. Viskio butelių jo bagaže dar nerado, bet įtarimų sukėlė neįprastai sunki alpinistų virvė.
Atlikus narkotikų testą paaiškėja, kad impregnuota virvė yra prisigėrusi skysto kokaino. Vietoj ketvirčio milijono dolerių (222 tūkst. eurų) jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
DEA agentų tardymas vaisių neduoda, tačiau jie perima telefoną su visais narkotikų platinimo tinklo numeriais, tad galės pasiklausyti pokalbių.
Jau tą pačią dieną jie perima skambutį ir sužino, kad pats Wally ruošiasi po savaitės atvykti į Kolumbiją ir susitikti su tiekėjais aptarti verslo reikalų. Tai yra nepaprasta galimybė pareigūnams išardyti visą organizacijos tinklą.
Po Wally vizito keli DEA agentai su juo kartu įsėda lėktuvą, skrendantį į Majamį.
Prieš pakylant duodamas ženklas specialiųjų operacijų pajėgoms, kad gali šturmuoti tiekėjo namus, o tik lėktuvui palietus JAV žemę agentai Wally praneša, jog jis yra suimtas.
Kova dar nebaigta
Pareigūnai suima vis daugiau mulų ir su narkotikų verslu susijusių žmonių, kurie savo dienas toliau leidžia Kolumbijos ir kitų šalių kalėjimuose.
Kolumbijos valdžia kovoja su kokainmedžių augintojais ir narkotikų gamintojais. Tačiau šimtai tonų kokaino vis tiek pasiekia savo tikslą.
Vietoj išardytų kartelių buriasi naujos, dar žiauresnės, grupuotės, o nauji gabentojai dygsta kaip grybai po lietaus, bet nieko nedarant Kolumbija skendėtų dar didesniame chaose.
„Tai nėra karas, kurį laimėsime, bet mes galime prisidėti prie teigiamų pokyčių“, – tikino DEA agentas Jackas.
Rizikuoja ir lietuviai
Savo gyvybe dėl „lengvų pinigų“ yra rizikavęs ir narkotikų mulu tapęs ne vienas lietuvis, galiausiai jie atsidūrė Pietų Amerikos valstybių kalėjimuose. Žurnalistas ir keliautojas Martynas Starkus praėjusiais metais pristatė dokumentinį filmą „Mulai“ apie tris tokių lietuvių istorijas. Žurnalistas „Lietuvos rytui“ pernai pasakojo, kad tokių mulų iš Lietuvos yra daugelyje šalių, tarp jų ir Kolumbijoje, bet daugiausia jų kali Peru kalėjimuose.
Lietuvių skaičius Pietų Amerikos kalėjimuose nuolat kinta. „Šiuo metu jų yra apie trisdešimt. Vieni išeina, kiti pakliūva. Kalbėjomės su keliolika, kol galiausiai filmuotis sutiko trys. Iš pradžių radome du kalėjime, o vėliau atsitiktinai vieną užtikome jau išėjusį iš kalėjimo, bet negrįžusį į Lietuvą, tuo metu gyvenusį kažkur lūšnynuose“, – pasakojo M.Starkus.
Žurnalistas tvirtino, kad narkotikus gabenti sutikę žmonės kartais net nežino, kur yra Peru. Visų jų istorijos skirtingos, tačiau juos vienija bendras interesas – greiti ir lengvi pinigai. „Jų amžius skirtingas. Tai vyrai ir moterys, kurių negalėtume priskirti tiktai prie žemiausios, neišsilavinusių žmonių klasės. Yra ir iš pasiturinčių šeimų“, – teigė keliautojas.
Narkotikų mulais tapę lietuviai juos gabena skirtingais būdais: vieni skrandyje, kiti lagaminuose, tačiau rizika esant moderniosioms technologijoms didelė tiek vienu, tiek kitu būdu. „Tai nėra linksmos istorijos, niekas nelinkęs apie tai labai atvirauti“, – teigė M.Starkus.
Jo teigimu, dažniausia bausmė yra šešeri septyneri metai, čia patekę kaliniai visi išmoksta ispanų kalbą. „Jei patenki į kalėjimą, turi išmokti, kad išliktum, kitos išeities nėra“, – kalbėjo žurnalistas. Kalinimo sąlygos čia geresnės negu baisiausiuose filmuose apie Pietų Amerikos kalėjimus, tačiau, M.Starkaus teigimu, tai vis dėlto yra kalinimo įstaiga kitos kultūros ir kalbos šalyje.
