700 kilometrų kelionė šarvuotu traukiniu į Vladivostoką, kelių valandų pokalbiai ir tostai prie stalo su ikrais ir virtiniais – taip praėjo pirmasis istorijoje V.Putino ir Kim Jong-uno susitikimas Rusijoje.
Skirtingai nei apie susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Kim Jong-unas apie derybas su Rusijos prezidentu pranešė likus visai nedaug laiko iki šio istorinio įvykio.
Praėjo jis taip pat ne taip iškilmingai, kaip susitikimas su JAV prezidentu.
Tačiau Rusijos tikslas buvo akivaizdus: Kremlius norėjo perimti iniciatyvą sprendžiant Šiaurės Korėjos denuklearizavimo klausimą arba bent jau parodyti pasauliui, kad jis yra pajėgus tai daryti.
„Mes visi esame patenkinti šiuo susitikimu“, – po derybų ir pietų kalbėjo V.Putinas.
Tačiau spaudos konferencijoje jis neįvardijo jokių konkrečių susitarimų, kurie buvo pasiekti su Kim Jong-unu, o didžiąją dalį jos kalbėjo net ne apie Šiaurės Korėją, o apie Ukrainą.
Nepasakė nieko konkretaus
Po susitikimo su Šiaurės Korėjos delegacija ir prašmatnių pietų Rusijos prezidentas nusprendė atsakyti į žurnalistų klausimus. Tačiau Kim Jong-unas spaudos konferencijoje nedalyvavo.
Nežinia, ar dėl to, kad rusų žurnalistams Šiaurės Korėjos tema nepasirodė itin įdomi, didžioji dalis spaudos konferencijos sukosi ne apie ką tik įvykusį susitikimą, o apie Rusijos ir Ukrainos konfliktą.
Tiesa, keli klausimai apie susitikimą su Kim Jong-unu V.Putinui vis dėlto buvo pateikti.
Rusijos prezidentas tikino, kad derybos su Šiaurės Korėjos lyderiu buvo detalios. Bet jų turinio neatskleidė kalbėdamas daugiausia bendromis frazėmis apie šalių suartėjimą.
Be to, V.Putinas pareiškė, kad siekiant sureguliuoti konfliktą Korėjos pusiasalyje ir kituose regionuose būtina „pereiti nuo jėgos prie tarptautinės teisės politikos“.
„Korėjos pusiasalio denuklearizavimo klausimą aptarėme labai išsamiai. Jis labai įdomus pašnekovas“, – kalbėjo V.Putinas.
Rusijos prezidentas nepraleido progos įgelti JAV dėl esą nesėkmingai vykdytų derybų su Šiaurės Korėja.
„Amerika žengia vieną žingsnį į priekį ir du atgal“, – kritikavo Rusijos prezidentas ir priminė, kad padėtį Korėjos pusiasalyje galima buvo sureguliuoti dar 2005-aisiais, kai Pchenjanas ir Vašingtonas pasirašė susitarimą dėl branduolinių ginklų, tačiau vėliau esą JAV ėmė daryti spaudimą Šiaurės Korėjai ir ši nusprendė iš jo pasitraukti.
Tiesa, tuoj pat Rusijos prezidentas pareiškė tikįs, kad tiek jo šalies, tiek Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos tikslas iš esmės toks pat – siekti taikos ir padėties stabilizavimo.
Anot jo, Kim Jong-unas pats paprašė informuoti kolegas Vašingtone apie įvykusias derybas ir per jas aptartus klausimus.
„Branduolinių konfliktų grėsmės sumažinimas – neabejotinai bendras prioritetas. Bet Šiaurės Korėjai reikia garantijų dėl saugumo, suvereniteto išsaugojimo“, – tvirtino V.Putinas.
Tiesa, lyderiai kalbėjo ne tiktai apie Korėjos pusiasalio branduolinį nusiginklavimą, bet ir Rusijoje esančius darbininkus iš Šiaurės Korėjos.
Pastarųjų yra maždaug 10 tūkstančių. Pagal sankcijas šie darbininkai iki metų pabaigos turėtų išvykti, bet nė viena pusė to nenori.
Aptarta buvo ir tilto tarp Rusijos bei Šiaurės Korėjos statyba.
Tostai ir rusiški valgiai
Po derybų su Kim Jong-unu Rusijos vadovas V.Putinas pakvietė atvykusius svečius pietų. Jų metu buvo vaišinama tradiciniais rusiškais valgiais – barščiais, virtiniais ir ikrais.
Taip pat buvo patiekta menkių, krabų salotų, šokoladinis tortas, karamelizuotų obuolių šerbeto.
Panašu, kad, skirtingai nei susitikimų su D.Trumpu ar Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu metu, meniu šį kartą nebuvo taip ilgai ir kruopščiai derintas. Nebuvo tiekiami ir korėjietiški patiekalai.
O tostą pirmiausia suskubo pasakyti pats V.Putinas.
„Siūlau pakelti taurę už tolesnį Rusijos Federacijos ir Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos draugystės ir bendradarbiavimo stiprinimą, už mūsų tautų gerovę, už draugo Kim Jong-uno ir kitų čia esančių sveikatą“, – iškilmingai kalbėjo V.Putinas.
Jis tikino, jog Maskva yra pasiruošusi bendradarbiauti, kad būtų sumažinta įtampa, užtikrintas saugumas Korėjos pusiasalyje, o savo žodžiams sustiprinti pasitelkė korėjiečių išmintį.
„Korėjiečių išmintis sako: suvienijus jėgas galima nuversti ir uolą. Esame įsitikinę, kad būtent čia slypi sėkmės paslaptis“, – teigė Rusijos prezidentas.
Su iškelta į viršų taure tostą, linkėdamas Rusijai klestėti, pasakė ir Šiaurės Korėjos lyderis.
„Šiandien nuoširdžiai apsikeitėme nuomonėmis su V.Putinu dėl dvišalių santykių plėtojimo, taikos Korėjos pusiasalyje ir regione užtikrinimo, taip pat dėl iškylančių problemų tarptautinėje erdvėje“, – kalbėjo Kim Jong-unas.
Lyderiai taip pat apsikeitė dovanomis – vienas kitam įteikė kardus. V.Putinas svečiui dar pridėjo arbatos servizą.
Spauda negailėjo pagyrų
Dar prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimą Rusijos spauda negailėjo pastarajam pagyrų. Tad buvo akivaizdu, kad šis susitikimas svarbus Maskvos, kaip svarbios tarptautinės politikos žaidėjos, įvaizdžiui.
Valstybei, kuri yra išmesta iš Didžiojo aštuoneto (G8), nuolat patiria Vakarų sankcijas, o kai kurių atvirai vadinama agresore, buvo svarbu parodyti, kad Kremlius pajėgus spręsti svarbiausius tarptautinės politikos klausimus ir įsisenėjusias problemas.
„Kim Jong-unas demonstruoja didelį atvirumą pasauliui.
Jis siekia dialogo su tarptautiniais partneriais. Nors ne visos pastangos, kurias šiuo metu deda Šiaurės Korėja, duoda vaisių, Kim Jong-unas stengiasi kalbėti ir keisti savo užsienio politiką“, – rašė Rusijos spauda.
Gražių žodžių nuo pat atvykimo į Vladivostoką Rusijai negailėjo ir Kim Jong-unas, kuris traukinių stotyje buvo pasitiktas su duona ir druska.
„Jaučiuosi laimingas atsidūręs Rusijos žemėje.
Daug gero girdėjau apie Rusiją ir visuomet svajojau apsilankyti šioje šalyje“, – kalbėjo Šiaurės Korėjos lyderis.
Šalys sureagavo skirtingai
Į Vladivostoke vykusį susitikimą skirtingai sureagavo JAV ir Kinija.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo teigė, jog derybos su Šiaurės Korėja ir toliau bus „duobėtos“, taip leisdamas suprasti, jog Maskva didelio proveržio dėl Korėjos denuklearizavimo šią savaitę nepasiekė.
Tačiau jis patikino, kad derybos vyks ir toliau, nors būtina išlaikyti spaudimą Šiaurės Korėjai.
Tuo metu Rusijos ir Šiaurės Korėjos užtarėja Kinija į vykusį susitikimą reagavo džiugiai. Jos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad V.Putino ir Kim Jong-uno derybos „turi didelę reikšmę ir suteikia impulsą Korėjos pusiasalio denuklearizavimui“.
„Mes tikime, kad po šio susitikimo atsiras naujas postūmis denuklearizuoti pusiasalį“, – savo pranešime skelbė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Taip pat buvo pabrėžta, kad Pekinas palaiko glaudžius santykius su Maskva ir nuolat derasi dėl galimybių užtikrinti stabilumą Korėjos pusiasalyje ir esą nėra kitų galimybių tai padaryti kaip tik taikiomis derybomis.
Įvyko žaidimas simboliniais svertais
Eglė E.Murauskaitė
Merilando universiteto vyr. mokslininkė ir tarptautinio saugumo specialistė
„Veikiausiai esminis pirmojo Kim Jong-uno ir Vladimiro Putino susitikimo tikslas – galimybė pademonstruoti Vakarams, kad Šiaurės Korėja turi ne vieną derybinių partnerių pasirinkimą, ir pabrėžti nepasitenkinimą kol kas bevaisėmis derybomis su Vakarais ir jų sąjungininkais.
Susitikimui Kim Jong-unas simboliškai pasirinko datą, kai minimos Šiaurės ir Pietų Korėjos lyderių susitikimo metinės, ir tose iškilmėse nedalyvauja.
Antraip negu prieš anksčiau vykusius susitikimus su JAV lyderiu, iš Kim Jong-uno ir V.Putino susitikimo nebuvo tikimasi konkrečių naujų sutarčių.
Per jas buvo tęsiamos derybos dėl Rusijos ekonominės paramos Šiaurės Korėjai, nes tarptautinių sankcijų spaudimas išlieka. Verta paminėti, kad Rusija, bendradarbiaudama su Kinija, nuo 2015 m. sėkmingai tiekė naftą Šiaurės Korėjai. Nepaisydama tarptautinių sankcijų, ji taip pat nuosekliai investuoja į Šiaurės Korėjos infrastruktūros plėtros projektus.
Istoriškai Rusija taip pat aktyviai dalyvauja jau kelis dešimtmečius vykstančiose daugiašalėse derybose dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo.
2018-aisiais, kol Donaldas Trumpas plėtojo aktyvų dialogą su Kim Jong-unu, konkuruodama Rusija pasiūlė Šiaurės Korėjai pastatyti branduolinę elektrinę – mainais už karinės branduolinės programos mažinimą.
Taigi V.Putinas noriai dalyvauja Kim Jong-uno svertų žaidime, nes jam palankus solidaus tarptautinio derybininko vaidmuo. Jei būtent jam pavyktų pasiekti naujų Šiaurės Korėjos įsipareigojimų riboti karinę branduolinę programą, Rusijai tai būtų didžiulė tarptautinė pergalė ir galios signalas.“
