Praėjusių metų gegužę internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame JAV prezidentas Donaldas Trumpas Belgijai davė patarimą, kaip spręsti klimato kaitos problemą.
„Kaip žinote, man užteko kiaušų tvirtumo, kad pasitraukčiau iš Paryžiaus klimato sutarties. Jums irgi reikėtų taip padaryti“, – žiūrėdamas tiesiai į kamerą kalbėjo galingiausios pasaulio valstybės lyderis.
Vaizdo klipą sukūrė Belgijos socialistinė partija „Socialistische Partij Anders“ (SP.A) ir pasidalijo juo savo „Twitter“ ir „Facebook“ paskyrose.
„Liurbiui Trumpui reikia pasižiūrėti į savo šalį ir jos išprotėjusius vaikų žudikus, kurie į mokyklas ateina su galingiausiais ginklais“, – rašė viena moteris.
„Trumpas neturėtų šūkauti iš tokio aukšto bokšto, nes patys amerikiečiai yra visai buki“, – rašė kitas įsiutęs belgas.
Bet visas šis pyktis buvo nukreiptas neteisinga linkme. D.Trumpo kalba, kaip vėliau paaiškėjo, buvo visiška klastotė.
SP.A pripažino, kad jie užsakė vaizdo klipą, sukurtą pasitelkus išmaniąsias technologijas. Tai vadinama „giliuoju melu“ (angl. „deep fake“): kompiuteriu sugeneruojamas asmens, šiuo atveju – JAV prezidento D.Trumpo atvaizdas ir modeliuojami jo veiksmai bei žodžiai, kurių jis niekada nedarė ir nesakė.
Partiją siekė netikru vaizdo įrašu patraukti žmonių dėmesį, o tada nukreipti juos į elektroninę peticiją, raginančią Belgijos vyriausybę imtis neatidėliotinų veiksmų dėl klimato kaitos.
Klipo kūrėjai prisipažino manę, kad dėl prastos kokybės žiūrovai nesunkiai atpažins klastotę. „Iš lūpų judesių aišku, kad tai nėra autentiška D.Trumpo kalba“, – atkreipė dėmesį partijos atstovas.
„Tai, ką jūs, vyručiai, darote ten, Belgijoje, yra net blogiau. Jūs pasirašėte tą susitarimą, bet nesiimate jokių veiksmų. Tik bla bla bla, bim bam bum“, – vaizdo įraše tauzijo netikras D.Trumpas.
O klipo pabaigoje JAV prezidentas sakė: „Visi žinome, kad klimato kaita yra netikra, kaip ir šis vaizdo įrašas.“ Tačiau ši frazė nebuvo išversta olandiškuose subtitruose.
Nepaisant vaizdo neatitikimų ir absurdiško teksto, internautai įrašu ne tik susidomėjo – jie prarijo jauką su visu kabliuku.
Pamatę, jog politinis pokštas nuėjo per toli, SP.A socialiniuose tinkluose griebėsi krizės valdymo, atsakinėjo įširdusiems komentatoriams.
Partijos viešųjų ryšių komanda akivaizdžiai neįvertino savo klastotės galios arba galbūt neįvertino žmonių patiklumo.
Bet kuriuo atveju šis nedidelis kairiųjų partijos kluptelėjimas parodė, kokie pavojingi gali būti internete skelbiami netikri vaizdo įrašai.
Savo paveikumu jie pranoksta netgi plačiai skelbiamas netikras naujienas (angl. „fake news“).
Šiaip jau manipuliavimas vaizdo įrašais – jokia naujiena. Tuo įsitikinti galite pažvelgę į Holivudą, kur netikėtai mirę aktoriai sėkmingai „baigia vaidinti“ pradėtuose filmuose.
Antai pagrindinis 1994 m. juostos „Forestas Gampas“ herojus archyviniuose kadruose spaudžia ranką tikram seniai nužudytam JAV prezidentui Johnui F.Kennedy ir panašiai.
Taigi galimybės įtikinamai redaguoti vaizdo įrašus egzistuoja jau kelis dešimtmečius, tačiau iki šiol tam reikėjo įgudusių menininkų, o procesas užtrukdavo ilgai ir kainuodavo daug pinigų.
Kompiuterinėms programoms ir dirbtiniam intelektui vystantis ir plintant kone bet kas gali sukurti įtikimai atrodantį vaizdo įrašą.
Dėl to iškyla grėsmė, kad atsiras žmonių, kurie šia technologija norės pasinaudoti kaip ginklu politinėje kovoje ar kitokiems piktiems kėslams.
Taip jau nutiko ne vienai pramogų pasaulio žvaigždei, kurios galva buvo meistriškai priklijuota ant pornografijos aktorių kūnų: tokie dirbtinai sukurti erotiniai filmai pirmiausia ir gavo „giliojo melo“ pavadinimą.
„Įsivaizduokite tokį įtikimai atrodantį vaizdo įrašą, sukurtą rinkimų išvakarėse ar kelios dienos prieš svarbų viešosios politikos sprendimą, visuomenėje, kuri jau turi išugdytą patiklumą tikėti ją piktinančiais dalykais, žiniasklaidoje, kuri greitai apie tai paskelbia, ir, žinoma, socialiniuose tinkluose, kur įrašo plitimo neįmanoma sustabdyti.
Manau, kad nauja išpuolių prieš Ameriką ir Vakarų demokratijas banga kils naudojantis galimybe kurti netikrus vaizdo įrašus, kurių autentiškumas galėtų būti paneigtas tik po nuodugnios ekspertų analizės.
Rinkimai tada jau būtų pasibaigę, o milijonai amerikiečių būtų pažiūrėję vaizdo įrašą ir patikėję juo dėl išankstinio savo nusistatymo prieš ten pavaizduotą asmenį“, – tokį niūrų scenarijų nubrėžė JAV senatorius Marco Rubio.
Ir jis nėra vienintelis, kuriam ši technologija kelia nerimą.
Siekdami suprasti, kaip veikia „giliojo melo“ technologijos, mokslininkai patys kuria aukšto lygio klastotes ir tada moko kompiuterius jas atpažinti: rasti vaizdo ir garso neatitikimus, identifikuoti nenatūralią kalbą, pastebėti plika akimi nematomus trikdžius.
„Facebook“ įsipareigojo kurti dirbtinio mokymosi modelius, skirtus identifikuoti „gilųjį melą“.
Bet ar pradėję abejoti viskuo, ką girdime ir matome, ir išmokę atpažinti klastotes nenustosime tikėti ir tuo, kas vis dėlto yra tiesa?
Parengta pagal „The Guardian“, CNN, „Politico“.
