Dar prieš rinkimus nuomonių apklausos rodė, kad žmonės Bendrijoje išsiilgę pokyčių. Todėl šia emocija siekė pasinaudoti ir rinkėjus mobilizuoti euroskeptiškos jėgos, žadėjusios sukelti revoliuciją. Jų būta ir Lietuvoje, kur euroskeptikai gąsdino, kad ES netrukus žlugs, o mūsų šalis atsidurs po jos griuvėsiais.
Vis dėlto po gegužės 23–26 dienomis vykusio balsavimo paaiškėjo, kad pokyčių ieškotojai suko skirtingais keliais: tie, kurie patikėjo populistiniais, buldozerio variklį kuriančių euroskeptikų pažadais, atidavė balsą jiems, o tie, kurie trokšta permainų, bet tebetiki Europos idėja, balsus šį kartą skyrė liberalams ar žaliesiems.
Regis, dauguma žmonių nori ne revoliucijos, bet EP renesanso – atgijusios institucijos, kur skambėtų daugiau nuomonių.
Taigi pirmą kartą istorijoje centro-dešinės Europos liaudies partija (EPP) ir centro-kairės Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas („S & D“) negalės dviese sudaryti valdančiosios daugumos – į koaliciją turės kviestis liberalus (Liberalų ir demokratų aljansą už Europą – ALDE) ir greičiausiai dar Žaliųjų frakciją (ELA).
Kartais karčiai pasijuokiama, kad Vakarų mados į Lietuvą vėluoja. Panašiai ir dėl rinkimų – euroskeptikų banga mūsų nepasiekė, rinkėjai liko ištikimi tradicinėms partijoms ir Europos idėjai. Lietuvoje tris mandatus gavo konservatoriai (L.Mažylis, A.Kubilius, R.Juknevičienė), du – socialdemokratai (V.Blinkevičiūtė, J.Olekas).
Lietuva galėtų trimis nariais papildyti ir EP Žaliųjų frakciją, tiesa, ne tokiais idėjiniais žaliaisiais, kokius siunčia likusi Europa, – valstiečiais B.Rope ir S.Jakeliūnu bei nepartinio komiteto atstove A.Maldeikiene.
Pastaroji dar neatmeta ir narystės liberaliojoje ALDE.
Į ALDE keliaus EP koridorius jau pažįstantys V.Uspaskichas ir P.Auštrevičius. O vienintelis Lietuvos išrinktas, kaip jį vadina politologai, „minkštasis euroskeptikas“ V.Tomaševskis glausis šįmet 9 nariais mažesnėje Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijoje (ECR). Ji bus gerokai susilpnėjusi po to, kai ECR įkūrę Jungtinės Karalystės konservatoriai EP rinkimuose gavo vos keturis mandatus.
Vadinasi, visi Lietuvoje išrinkti EP nariai, išskyrus V.Tomaševskį, pagal dabartines koalicijos sudarymo prognozes, turėtų atsidurti valdančiojoje daugumoje.
Kitaip nei, tarkime, italai, kurių dauguma patikėjo populisto M.Salvini pažadais ir davė jo partijai „Lyga“ net 29 iš šaliai priklausančių 76 mandatų.
Pats EP mandato atsisakantis M.Salvini su prancūze bendraminte M.Le Pen per anksti šventė pergalę tikrąja to žodžio prasme – šaudė šampaną likus savaitei iki rinkimų ir žadėjo, kad euroskeptikai EP sudarys trečdalį.
Euroskeptikų viso labo bus 23 proc. – vos 3 procentais daugiau negu šioje kadencijoje. Be to, nepanašu, kad jiems pavyks susivienyti. Antai Lenkijoje triumfavę Teisės ir teisingumo partijos nariai liks EPP, veikiausiai valdančiosios daugumos neišsižadės ir vengrai iš „Fidesz“.
Matyt, neverta kliautis euroskeptikais iš N.Farage’o „Brexit“ partijos. Mat jų pergalė kuria ironišką paradoksą: ši partija su antieuropietiškomis idėjomis Jungtinėje Karalystėje laimėjo daugiausia mandatų, bet kai įvyks „Brexit“ ir britai pasitrauks iš EP, proeuropietiška dauguma taps dar didesnė, o M.Salvini svita susilpnės.
Žodžiu, euroskeptikai, kaip ir būta iki šiol, greičiausiai nesugebės griežti bendros melodijos – jų instrumentus labiausiai išderina pozicijos dėl simpatijų Rusijai.
Užtat žalieji atrodo labiau susitelkę nei bet kada. Kalbos apie klimato kaitą atvedė į EP 18–20 žaliųjų parlamentarų daugiau nei dabartinėje kadencijoje. Be to, jiems yra perspektyva būti valdančiojoje koalicijoje.
Tačiau prieš sutikdami prisidėti prie valdančiųjų su liberalais „S & D“ ir EPP – pastaroji vadinama „klimato dinozauru“ – žalieji norės pažadų. Jie gali būti susiję su nauja energetikos ir aplinkosaugos politika, į kurią bus įtraukti dar didesni anglies junginių emisijos apribojimai.
Kaip niekada stiprūs šįkart ir liberalai – jie EP turės apie 40 mandatų daugiau nei iki šiol. Prie jų pergalės smarkiai prisidėjo proeuropietiškasis Prancūzijos prezidentas E.Macronas, kuris dabar siekia naujos pergalės – kad Europos Komisijai (EK) vadovautų prancūzas liberalas.
Dėl to Prancūzijos vadovas užvakar paprieštaravo Vokietijos kanclerei A.Merkel, kurios Krikščionių demokratų sąjunga prarado 5 vietas EP. Pasak E.Macrono, EPP susilpnėjo, A.Merkel patyrė pralaimėjimą, o liberalai gerokai šoktelėjo į viršų. Todėl jis mano, kad „spitzenkandidaten“ favoritu laikomas vokietis M.Weberis iš EPP negali tapti EK vadovu.
Taigi net iš pasirengiamųjų darbų matyti, kad EP bus labiau fragmentuotas nei bet kada, bet kartu ir įdomesnis. Per ateinančius penkerius metus laukia daugiau diskusijų ir daugiau mėginimų suderinti interesus, o kartu – daugiau rietenų.
Tačiau šiai Europos institucijai, kuria per pastaruosius 40 metų domėtasi vis vangiau, jau reikėjo politinės diskusijos atgimimo.
