Dešimtys žmonių pastarosiomis dienomis jau buvo suimti. Antradienį sukanka 30 metų nuo vieno kruviniausių šalies istorijos etapų, kada Kinijos valdžia brutaliai numalšino vykstančius studentų protestus.
Tūkstančiai žmonių buvo nužudyti centrinėje Pekino aikštėje ir aplink ją, tačiau protestai prasidėjo geru mėnesiu anksčiau.
Taikūs studentų protestai
1989-ųjų balandį mirė už reformas pasisakęs komunistų partijos generalinis sekretorius Hu Yaobangas. Praėjus dviem dienoms po jo mirties, balandžio 17-ąją keli šimtai studentų žygiavo į Tiananmenio aikštę ir reikalavo didesnių ekonominių laisvių, kovos su korupcija ir žodžio laisvės taip norėdami pagerbti mirusį politiką.
Demonstracijos pamažu išsiplėtė į šimtus Kinijos miestų, o tai dalis komunistų partijos vadovybės matė kaip grėsmę režimui.
Balandžio 26-ąją valdžia paskelbė, kad studentų demonstracijos yra anti-socialistinės ir neteisėtos, o sekančią dieną į protestą Pekine susirinko jau dešimtys tūkstančių žmonių. Likus porai dienų iki gegužės 15-ąją numatyto Michailo Gorbačiovo vizito Kinijoje šimtai studentų Tiananmenio aikštėje pradėjo bado streiką.
Karinė padėtis dalyje Pekino buvo įvesta gegužės 20-ąją. Karių judėjimą blokavo paprasti piliečiai, tad demonstracijos tęsėsi toliau, tačiau taikūs žmonės ilgai neatsilaikė.
Ankstyvą birželio 4-osios rytą kariai pradėjo jėga kovoti su protestuotojais. Šimtai karinės technikos vienetų judėjo pagrindine Pekino gatve, o kariai šaudė į žmones. Viso Kinijos armija pražudė apie 10 tūkst. žmonių. Tikslus skaičius po šiai dienai nėra žinomas.
Kitą dieną tankams važiuojant Amžinosios taikos prospektu buvo užfiksuotas istorinis kadras, kuriame matyti konvojui pravažiuoti neleidžiantis skersai kelio atsistojęs vyras. Tai laikoma paskutiniu šios tragedijos metu įvykusiu pasipriešinimo valdžiai įvykiu.
Po žudynių gyvi likę protestų lyderiai atsidūrė ieškomų asmenų sąrašuose. Dalis jų buvo įkalinti, tačiau kitiems pavyko pabėgti į Honkongą ar kitas šalis.
Naudoja kitokią taktiką
Nevyriausybinės organizacijos „Kinijos žmogaus teisių gynėjai“ (CHRD) atstovai tvirtina, kad išankstinę kovą prieš aktyvistus Kinijos valdžia šiais metais pradėjo jau gegužės pradžioje.
„Šiais metais kova prieš birželio 4-osios atmintį tęsiasi. Kinijos valdžia nori ištrinti visus prisiminimus ir perrašyti kruviną kariuomenės atakos prieš beginklius ir taikius protestuotojus istoriją“, – teigia CHRD.
„Human Rights Watch“ (HRW) tyrėjas Yaqiu Wangas tikina, kad disidentų stebėjimas ir kontrolė yra dažnas dalykas, tačiau šiais metais pareigūnai naudoja kitokią taktiką.
„Anksčiau aktyvistai buvo persekiojami ir bauginami, tačiau dabar policija juos tiesiog sulaiko ir išsiveža“, – pasakoja Y.Wangas.
Tyrėjas mano, kad sulaikymams nėra jokio pagrindo, o valdžia taip elgiasi, nes artėja jubiliejinis minėjimas.
Šeimos negauna žinių
HRW skelbia, kad žmogaus teisių aktyvistas Hu Jia buvo sulaikytas ir išvežtas „prižiūrimų atostogų“ už 320 kilometrų nuo savo namų Pekine.
Valdžia taip pat riboja demokratijos aktyvistų organizacijos „Tiananmenio motinos“ narių veiklą. Tarp jų daug į 8 dešimtmetį įžengusių motinų, kurių vaikai buvo nužudyti 1989-aisiais.
Viena grupės įkūrėjų, 82-ejų Ding Zilin, gegužės 20-ąją buvo priversta išvykti iš Pekino į savo namus, kurie yra Dziansiu provincijoje, už 1000 kilometrų nuo sostinės.
Gegužės 28-ąją Nankine pradingo menininkų grupė. Baiminamasi, kad jie taip pat buvo sulaikyti prieš artėjančią sukaktį. Vieno iš jų žmona apie savo vyrą dar neturi jokių žinių.
Tuo tarpu prieš pora savaičių sulaikyto disidento Sheno Liangqingo šeima jokios informacijos nesulaukė savaitę. Pareigūnai sulaikė ir nepriklausomą kino kūrėją Dengą Chuanbiną, kuris socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino alkoholinio gėrimo buteliu. Jo etiketėje buvo užrašyta žudynių data.
Valdžia užsiima cenzūra
„Trisdešimt metų po Tiananmenio žudynių, o Kinijos valdžia to dar nepripažįsta ir nesuteikia teisingumo aukoms ir jų šeimoms. – teigia Y.Wangas. – Tačiau stiprinamos represijos tik didina aktyvistų ryžtą kovoti už žmogaus teises.“
Tiananmenio aikštės žudynės yra griežtai cenzūruojamos. Žmonių veiksmai yra stebimi Kinijos valdžios sukurtos stebėjimo sistemos.
Internete yra cenzūruojama daugiau kaip 3,2 tūkst. su įvykiu susijusių žodžių. Draudžiama dalintis įžymiąją nuotrauka, kurioje vienas vyras stabdo tankų koloną.
Akademikė Louisa Lim tvirtina, kad griežtesnis istorijos kontroliavimas Kinijoje prasidėjo į valdžią atėjus Xi Jinpingui.
„Ši vyriausybė yra pamišusi dėl kontrolės. Kiekvieną kartą pasikeitus valdžiai žmonės galvoja, kad viskas pasikeis, tačiau taip neįvyksta“, – tikina L.Lim.
Akademikai ir tyrėjai ragina valdžią leisti žmonėms prisiminti aukas ir ištirti incidentą, nes laikas senka ir seni nužudytų vaikų tėvai gali nesulaukti tiesos ir teisingumo.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
