Prieš keletą mėnesių internetą sudrebino vaizdo įrašas, kuriame paspirtukininkas važiuoja Prancūzijos greitkeliu A86, dar vadinamu antruoju Paryžiaus žiedu.
Su juo susilyginęs taksi vairuotojas nufilmavo ir savo spidometrą – jis rodė 85 km per valandą greitį.
Šis vaizdo įrašas įžiebė plačias diskusijas apie tai, ką puse lūpų žmonės kalbėjo jau ilgus mėnesius, – apie elektrinių paspirtukų keliamus nepatogumus ir pavojus.
Štai Lietuvoje kas savaitę bent du ar tris kartus paspirtukininkai įsivelia į eismo įvykius. O kitose šalyse šios transporto priemonės lėmė ir mirtį.
Labiausiai sunerimę prancūzai, kurie liudija paspirtukų antplūdį.
Netyčia nužudė pėsčiąjį
Balandžio viduryje 81 metų vyras buvo partrenktas elektrinio paspirtuko Paryžiaus šiaurėje, kai žengė per perėją degant žaliam šviesoforo signalui.
Per tris metrus nublokštas senolis patyrė sunkią galvos traumą ir po kelių dienų ligoninėje mirė.
21 metų paspirtuko vairuotojui taip pat prireikė pagalbos dėl patirto šoko ir lengvų sužeidimų. Jis stojo prieš teismą dėl netyčinio nužudymo. Kaip nustatė tyrėjai, jis važiavo dideliu greičiu ir nesustojo užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui.
Praėjusią savaitę panašus incidentas įvyko kitame Paryžiaus rajone, kur paspirtukininkas, važiuodamas prieš eismą, partrenkė moterį, kuri nešyklėje ant pilvo turėjo septynių savaičių kūdikį. Šįkart visi avarijos dalyviai patyrė daugiau išgąsčio nei traumų.
Tačiau nukentėjusios šeimos galva, penktąją dešimtį einantis paryžietis Arnaud, daugiau nebenori klausytis istorijų apie šias „mirties mašinas“.
Jis stojo į kovą su miesto savivaldybe, reikalaudamas uždrausti elektrinius paspirtukus bent jau kol bus įvestos aiškios jų naudojimo taisyklės.
Šitaip, beje, nutarė kitas Prancūzijos miestas – Bordo.
„Žmonės, kurie lipa ant paspirtukų, dažnai būna neatsakingi.
Jie važiuoja 25 km per valandą greičiu tarp automobilių ir netgi ant šaligatvių. Tai yra pavojinga“, – laikraščiui „Le Parisien“ teigė Arnaud.
Greitas, patogus ir pigus
„Paspirtukų plėtra buvo labai greita ir kiek anarchiška. Mes to nesitikėjome, ir tai virto džiunglių įstatymu, – laikraščiui „Le Parisien“ pripažino Prancūzijos transporto ministrė Elisabeth Borne. – Tiesa, kad avarijų daugėja, o žmonėms ant šaligatvių auga diskomforto jausmas.“
Daugiau negu dešimt skirtingų įmonių šiandien Paryžiuje nuomoja 25 tūkst. elektrinių paspirtukų, o iki metų pabaigos jų skaičius turėtų išaugti iki 40 tūkst. Šių žaibiškai išpopuliarėjusių transporto priemonių pardavimas taip pat sparčiai didėja.
Pernai visoje Prancūzijoje parduota beveik 250 tūkst. elektrinių paspirtukų, arba net 129 proc. daugiau nei 2017-aisiais.
Mobilus, patogus, spartus, ekologiškas ir ekonomiškas – tokius šios transporto priemonės privalumus vardija entuziastai. Paspirtukai leidžia išvengti spūsčių, o kai kam ir atgaivina prisiminimus apie vaikystę. Ką jau kalbėti apie galimybę su vėjeliu praskrieti vaizdingomis ir romantiškomis Senos krantinėmis.
Elektrinių paspirtukų nuoma veikia labai paprastai– pakanka parsisiųsti programėlę į savo išmanųjį telefoną, suvesti banko kortelės duomenis ir nuskenuoti ant paspirtuko esantį kodą.
Už paspirtuko atblokavimą Paryžiuje teks pakloti eurą ir dar 15 centų už kiekvieną nuvažiuotą minutę.
Tai gerokai pigiau už nuomojamus automobilius ir ne ką brangiau už viešąjį transportą, jei keliaujama nedideliais atstumais.
Gydytojai jau sunerimę
Iš pradžių paspirtukai atrodė ideali transporto priemonė, o reguliavimo spragos jų naudojimą darė dar paprastesnį.
Dviračiams Prancūzijoje leidžiama važiuoti tiktai automobilių važiuojamąja dalimi arba specialiais dviračių takais, o paspirtukų eismas iki šiol visai nebuvo reguliuojamas.
Galiojo tik senos taisyklės, įvestos dar prieš tai, kai ant kelių šimtų metų senumo išradimo buvo uždėtas elektrinis variklis.
Šios taisyklės nustatė, kad paspirtukais galima važiuoti šaligatviais neviršijant 6 km per valandą greičio.
Tačiau faktiškai policija pažeidėjų nebausdavo.
Bet miesto valdžiai teko susirūpinti pernai vasarą, kai šalmų nedėvintys ir Kelių eismo taisyklių nepaisantys paspirtukų vairuotojai smarkiai padidino avaringumą.
Paskelbus statistiką paaiškėjo, jog 2017 m. per eismo įvykius, susijusius su paspirtukininkais ir riedutininkais, buvo sužeisti 284 žmonės, o dar penki žuvo.
Palyginti su ankstesniais metais, sužeistųjų skaičius išaugo penktadaliu. Praėjusių metų statistika dar tiktai ruošiama, bet gydytojų liudijimai leidžia spėti, kad reikalai tik prastės.
Laikraštis „Liberation“ citavo medicinos profesorių Alainą Sautet, kuris kas savaitę priima po du ar tris pacientus, nukentėjusius nuo paspirtukininkų.
„Vyresni nei 40 metų pacientai paprastai kreipiasi dėl kulkšnies, kelio arba klubo kaulų traumų.
Jaunesni dažniau patiria viršutinių galūnių lūžius“, – pasakojo profesorius.
Tačiau jis kalbėjo tik apie tuos pacientus, kuriems prireikia chirurgų pagalbos, o dėl jos kreipiasi tik 10–15 proc. traumas patyrusių žmonių.
Keičia Eismo taisykles
Nelaukdama dar prastesnės statistikos nei 2018-ųjų vyriausybė paruošė Kelių eismo taisyklių pakeitimus, kurie turėtų įsigalioti rugsėjį.
Bene svarbiausias jų punktas – draudimas važiuoti paspirtuku šaligatviais. Už tai bus skiriama 135 eurų bauda.
Kur kas griežčiau – iki 1500 eurų – bus baudžiama už maksimalaus 25 km per valandą greičio viršijimą.
Važiuojant paspirtuku bus draudžiama naudotis ausinėmis arba nešiojamosiomis kolonėlėmis. Naujosios taisyklės taip pat reikalauja dėvėti šviesą atspindinčią liemenę tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui.
Romantiškiems pasivažinėjimams palei Seną dviese vienu paspirtuku irgi turėtų ateiti galas. Naujos taisyklės nurodo, kad paspirtuku gali važiuoti tik vienas asmuo.
Šios Eismo taisyklės įsigalios tik rugsėjį, o iš pradžių Paryžiaus savivaldybė nusprendė pradėti nuo švelnesnės priemonės – Gero elgesio kodekso, kurį ultimatumo forma privertė pasirašyti elektrinių paspirtukų nuomotojus.
Pastarieji įsipareigos patys ir įpareigos savo klientus palikti paspirtukus tik specialiai tam skirtose vietose.
Iki šiol jie dažnai buvo numetami vidury šaligatvio arba dviračių tako, prie pat metro įėjimo ir kliudė pėstiesiems bei dviratininkams.
Kiek anksčiau Paryžiaus savivaldybė nuomotojams įvedė naują rinkliavą. Už kiekvieną paspirtuką jie turės sumokėti į biudžetą maždaug 60 eurų per metus.
Londonas – griežčiausias
Elektrinių paspirtukų nuoma jau veikia daugiau nei dešimtyje Europos šalių, įskaitant Austriją, Belgiją, Čekiją, Daniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją, Ispaniją, Šveicariją,Lietuvą. Į kovą dėl Europos rinkos stoja tiek vietiniai startuoliai, tiek tarptautinės kompanijos. Ir jos žada plėstis toliau.
Nieko nuostabaus, kad visos šalys susiduria su ta pačia eismo saugumo problema. Vienoje nuo praėjusio spalio, kai mieste pradėjo veikti elektrinių paspirtukų nuoma, užfiksuota daugiau nei 200 su jais susijusių avarijų.
Pernai Barselonoje 90-metė moteris mirė po susidūrimo su elektriniu paspirtuku.
Pirmoji mirtis dėl elektrinio paspirtuko balandžio viduryje užfiksuota ir Briuselyje, tik čia 41 metų vyras važiuodamas juo vidurnaktį pats sunkiai susižalojo.
Peržiūrėję kamerų įrašus pareigūnai įsitikino, kad joks kitas asmuo jam nesutrukdė. Vyras po paros ligoninėje mirė.
Europos didmiesčiams sukant galvą, kaip užtikrinti eismo dalyvių saugumą, vienintelis Londonas kol kas laikosi griežčiausios pozicijos – visiško draudimo naudoti elektrinius paspirtukus viešuosiuose keliuose.
Jais važinėti leidžiama tik privačiose valdose. Išvažiavus į gatvę tai jau bus traktuojama kaip motorinės transporto priemonės be draudimo naudojimas, o už tai baudžiama 300 svarų (340 eurų) bauda.
Nepaisant to, naujoviška transporto priemonė sparčiai populiarėja ir Londone, o policija vis dažniau susiduria su pažeidėjais. Balandį sostinės teisėsauga surengė savaitės trukmės akciją prieš elektrinius paspirtukus.
Vokiečiai kuria įstatymą
Matydami, kaip sunku priešintis naujovėms, Vokietijos įstatymų leidėjai suskubo keisti reguliavimą.
Šį mėnesį parlamentas priėmė įstatymą, kuris draudžia važiuoti elektriniais paspirtukais šaligatviais, bet leidžia jų eismą dviračių takais ir automobilių važiuojamąja dalimi.
Vairuoti tokius paspirtukus leidžiama nuo 14 metų, o greitis ribojamas iki 20 km per valandą.
„Vokietija tiesia kelią ateities transportui, užtikrindama aukščiausią įmanomą saugumą keliuose, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė transporto ministras Andreas Scheueris. – Naujas reguliavimas atsižvelgia į visų eismo dalyvių interesus.“
Tačiau kiti eismo dalyviai jam prieštarauja. Vokietijos dviratininkų asociacijos vadovas Burkhardas Storkas įspėjo, kad dviračių takų šalyje nepakanka patiems dviračiams, ką jau kalbėti apie kitas transporto priemones.
„Jei mūsų miestus užplūs elektrinių paspirtukų banga, turėsime labai nemalonių scenų“, – B.Storko žodžius citavo britų laikraštis „The Guardian“.
Automobilių vairuotojų interesų gynėjai taip pat reiškia nepasitenkinimą – jiems užtenka ir tų nepatogumų, kuriuos sukelia dviratininkai.
