Jie – pabėgėliai iš konfliktų krečiamų valstybių, atvykę į svajonių miestą, kurio merė Ada Colau žada čia juos priglausti.
Tačiau su pabėgėliais ir imigrantais dirbantys Barselonos socialiniai darbuotojai pradeda pulti į neviltį – merės pažadai tapo neišpildomi. Pasak jų, išsekę visi pabėgėliams skirti miesto resursai ir jie nebežino, kaip padėti naujiems prieglaudos prašantiems atvykėliams.
Miestas tapo prieglauda
2015 metais Barselona pasiskelbė miestu prieglauda – „Barcelona Ciutat Refugi“. Taip kataloniškai skamba pavadinimas.
Miesto merė, vargšų gelbėtoja A.Colau tuomet tvirtino, jog miestas yra pasiruošęs priimti pabėgėlius, kad Barselona jaučiasi atsakinga už tragišką jų situaciją.
A.Colau buvo išsiuntusi laišką ir tuomečiam Ispanijos premjerui Mariano Rajoy, kuriame reiškė norą kaip miesto merė prisidėti prie pabėgėlių prieglaudos ir prašė premjero neužsimerkti prieš „baisią XXI amžiaus tragediją“.
Bet štai praėjus ketveriems metams po to, kai Barselona viešai buvo pavadinta miestu prieglauda, situacija yra labai sudėtinga, kone tragiška.
Barselonos valdžia skundžiasi, kad miestas perpildytas ir braška per siūles, tuo metu centrinė vyriausybė sako, kad oficialaus pokalbio su valstybės tarnautojais dar neturėję pabėgėliai yra ne jų kompetencija.
Nakčiai ieškojo prieglobsčio
Jorge ir Lisbeth – jauna neseniai iš Venesuelos į Barseloną atvykusi pora su dviem mažamečiais vaikais. Berniukui – ketveri, mergaitei – dveji metai.
Nuo pat ankstaus ryto jie laukė Barselonos pabėgėlių ir imigrantų pagalbos būstinės vestibiulyje.
Laukė sprendimo, ar jiems būstinės darbuotojai padės rasti nakvynę, ar su mažamečiais vaikais teks nakvoti gatvėje.
Jauna pora pasakojo, kad iš Venesuelos pabėgo dėl nuolatos augančio ir neslopstančio smurto bei maisto produktų, būtiniausių pramonės prekių, vaistų stygiaus.
Venesueloje pardavę automobilį jie atskrido į Barseloną ir kelias dienas galėjo susimokėti už nakvynes viešbučiuose.
Tačiau paskui šeimai teliko 75 eurai ir ji drebėjo dėl to, kad gali tekti naktį su mažyliais praleisti gatvėje.
Į Ispaniją atvykę pabėgėliai pirmiausia turi prašyti oficialaus pokalbio su vyriausybės Imigracijos departamentu.
Tiktai po šio pokalbio pabėgėliai laikomi Ispanijos vyriausybės reikalu ir patenka į specialią programą, pagal kurią jiems ieškoma gyvenamojo būsto ir darbo.
Pokalbis skiriamas maždaug po 50 dienų, nors kas savaitę įvyksta po keturis pokalbius itin sudėtingų situacijų atveju.
Štai į Barseloną atvykusiai šeimai iš Venesuelos pokalbis buvo paskirtas tik spalio 24 dieną.
Vėliau, atsižvelgus į tai, kad šeima visiškai nebeturi pinigų ir yra su mažamečiais vaikais, jiems pokalbis buvo paankstintas – atkeltas į birželio 4 dieną.
Bet tai reiškė, kad net dvi savaites šeima neturės kur gyventi.
Atvykėliams nėra pastogės
Kaip išeities ieško tokiose situacijose kasdien atsiduriantys šimtai žmonių, Barselonoje ieškantys prieglobsčio?
Jie kreipiasi į savivaldybei priklausančią imigrantams ir pabėgėliams skirtą būstinę, o ji pabėgėlius siunčia į Raudonojo Kryžiaus organizaciją.
Tačiau ne visada Raudonasis Kryžius gali padėti, nes ir jų galimybės ribotos.
„Mes turime 1,3 tūkst. pastogės vietų, bet šiuo metu jos visos užimtos. Paklausa gerokai viršija mūsų galimybes“, – sako Raudonojo Kryžiaus darbuotojai.
Pabėgėliams stogo ieško ir dar viena įstaiga – Barselonos savivaldybei priklausantis Pirmųjų būtinybių socialinis centras.
Bet visos šios įstaigos šaukte šaukia, jog situacija yra kritinė. Jorge ir Lisbeth teko nuo ryto ligi vakaro tampytis su vaikais iš vienos įstaigos į kitą, kol jie pagaliau sulaukė skambučio: šeimai iki birželio 4-osios bus suteiktas gyvenamasis būstas pajūrio miestelyje Kaleljoje.
Skaičius pasiekė rekordą
Vos į Barseloną atvykusiems pabėgėliams prieglobsčio visada ieško Barselonos savivaldybė.
Jiems pabėgėlių problemos yra tokios pat svarbios kaip vietinių gyventojų, kurie neteko namų dėl gaisro ar buvo iškraustyti už skolas. Tačiau jas spręsti dėl darbų gausos turi vis mažiau laiko.
„Mes esame perkrauti, ant krizės ribos“ – prisipažįsta Ignasi Calbo, programos „Barselona – prieglaudos miestas“ direktorius.
Kasdien savivaldybė ieško prieglobsčio pusantro šimto pabėgėlių. Tiems, kurie laukia oficialaus pokalbio su Ispanijos imigracijos departamentu.
Barselonos savivaldybė turi 4 tūkst. benamiams skirtų gyvenamųjų būstų, kurie šiuo metu visi yra užimti.
Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius į Barseloną atvyko 4270 pabėgėlių. Kartais savivaldybė sumoka pabėgėliams už nakvynes Barselonos viešbučiuose, bet dėl didelės turizmo paklausos labai sunku rasti laisvų vietų.
Atrodo, kad šiemet pabėgėlių skaičius bus rekordinis.
Savivaldybė šiais metais į socialinius būstus jau investavo 1,5 milijono eurų, tuo metu pernai per visus metus buvo investuota 2,2 milijono.
„Dabar mes jau turime rinktis, todėl teikiame prioritetą šeimoms.
Bet aš žinau, kad daugybė žmonių laukia oficialaus pokalbio gyvendami apleistuose svetimuose butuose, pas draugus ar tiesiog gatvėje“, – sako I.Calbo.
Dėl pabėgėlių krizės Barselonos savivaldybė kaltina Katalonijos ir Ispanijos vyriausybes. Visos institucijos bando suversti viena kitai atsakomybę, tuo metu šimtai pabėgėlių mieste kas naktį ieško pastogės.
Barseloniečiai nori padėti
Vis dėlto Barselonos gyventojai yra draugiškai nusiteikę pabėgėlių atžvilgiu ir nori jiems padėti. 2017 metais, kai tema apie Viduržemio jūroje žūstančius geresnio gyvenimo ieškančius pabėgėlius buvo ant pačios bangos, Barselonoje buvo surengta milžiniška manifestacija pabėgėliams paremti.
Su šūkiu „Volem acollir“ (katalonų k. – norime priglausti) pusė milijono žmonių išėjo į Barselonos gatves reikalaudami iš Ispanijos ir Katalonijos vyriausybės palankių ir greitų sprendimų dėl pabėgėlių. Tarp manifestantų buvo daug kultūros ir visuomenės veikėjų.
I.Calbo tvirtina, kad Barselonos gyventojai yra pasiruošę padėti: priglausti pabėgėlius savo namuose, duoti jiems drabužių, maisto, padėti ieškoti darbo.
„Bet kol Ispanijos vyriausybė nesuteiks pabėgėlių priėmimui stabilios struktūros, žmonių geranoriškumas nueina vėjais“, – sako ekspertas.
