„Tai nėra klausimas, mums reikia daugiau ar mažiau Europos. Tai kitoks klausimas. Mums reikia kitokios sąjungos, nes ši gali neišgyventi XXI amžiaus“, – teigė G.Verrhofstadtas.
Tokios fatališkos retorikos nesitikėtum iš 66-erių politiko, tačiau „Brexit“ eroje G.Verhofstadtas yra vienas iš Europos projekto išsaugojimo lyderių, rašo CNN.
Tiesa, politikas yra keliantis prieštaringus jausmus. „The Sun“ laikraštis jį pavadino „labiausiai pasipiktinusiu žmogumi Briuselyje“, tačiau neseniai grupė prieš „Brexit“ protestuojančių asmenų jį pasitiko plojimais. Londone G.Verhofstadtas tuomet teigė, kad Europos tautos privalo dirbti drauge.
Europos Parlamente G.Verhofstadas dirba „Brexit“ klausimų koordinatoriumi ir yra liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) pirmininkas. Jis neslepia savo pozicijos už stipresnę Europą, kurioje daugiau galių turėtų ES institucijos.
„Didžiausia mūsų turima problema yra tai, kad tarp europiečių svajonės ir to, ką daro ES yra milžiniškas atotrūkis“, – tvirtino G.Verhofstadtas.
Jis itin daug kritikuoja nacionalistų aljansą EP formuojantį Italijos vidaus reikalų ministrą Matteo Salvini.
„Reformos? Aš to nevadinu reformomis. Tai yra mirties bučinys. Vietoje to, kad muš Europą iš išorės, jie ES žudys iš vidaus“, – pareiškė Belgijos politikas.
Dauguma Briuselio biurokratų yra kaltinami „galvų kišimu į smėlį“ ir problemų ignoravimu, tačiau G.Verhofstadtas drąsiai kalba apie problemas viduje ir išorėje.
„Pasaulis evoliucionuoja ne į tautines valstybes, bet į imperijas. Kinija yra imperija. Indija yra imperija. JAV yra imperija. Mums reikia kurti ES tokią, kad pajėgtume apginti savo interesus“, – teigė G.Verhofstadtas.
Anot politiko, populizmo banga yra su tuo glaudžiai susijęs klausimas, kurio nesprendžia viena iš prasčiausiai dirbančių ES institucijų – Europos Vadovų Taryba.
Čia šalių lyderiai tariasi dėl Europos politikos krypčių, tačiau sprendimai čia turi būti priimami dauguma arba vieningai. Tai reiškia, kad viena šalis gali sužlugdyti visą darbą, o Europos likimas taip būtų perduotas į pašalinių valstybių rankas.
„Pro-Europietiškame balse trūksta vizijos ir aistros. Negalima priversti jaunus žmones pasisakyti už Europą, jeigu ji yra biurokratiška ir technokratiška“, – tvirtino politikas.
ES turi daugiau institucijų, nei gali išvardinti bet kuris žmogus. Jos yra nutolę nuo paprastų piliečių. Dėl to nenuostabu, kad 2016 metais britai nubalsavo už kontrolės susigrąžinimą į savo rankas.
G.Verhofstadtas nori perkurti „europietišką svajonę“. Vienas didžiausių jo sąjungininkų – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jis savo Europoje aktyviai kovoja su populistais, tačiau savo kieme sunkiai susitvarko su „geltonosiomis liemenėmis“.
Buvęs Belgijos premjeras pasisako už Europos kariuomenės sukūrimą ir nori jauniems žmonėms pasiūlyti ne tokią nuobodžią politiką. Tačiau į jo mintis daug dėmesio dabar nėra kreipiama.
ES yra išsunkta „Brexit“ klausimo. G.Verhofstadtas tikisi, kad ateinančius 5 metus nereikės vėl kovoti dėl šio klausimo. Jo teigimu, vienintelis kelias britams yra patvirtinti išstojimo sutartį, tačiau vargu ar tai greitu metu nutiks.
Europa šiuo metu yra kryžkelėje ir kartais atrodo, kad euroskeptikai laimi kovą. Kai kurių Europos šalių lyderiai turi patys naudoti kraštutinės dešinės retoriką, kad atsikovotų radikalams simpatizuojančius rinkėjus.
Tačiau G.Verhofstadtas išlieka optimistiškas ir mano, kad ateityje kovojant dviems pusėms – Europa ir toliau laimės.
