Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis buvo sudaryta dar 1987 metais. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas sutarė uždrausti 500–5,5 tūkst. km nuotolio branduolines antžemines raketų sistemas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Margarita Šešelgytė „Lietuvos rytui“ teigė, kad Šaltojo karo metu pasirašytų sutarčių nykimas prasidėjo jau 2002 metais, kai JAV pasitraukė iš antibalistinių raketų sutarties.
Vladimiras Putinas INF sutarties reikalingumą kvestionavo jau 2007 metais.
2014 metais Barackas Obama kaltino Rusiją pažeidžiant sutartį, tačiau sutartis galiojo toliau, kol anksčiau šiais metais JAV ir NATO apkaltino rusus pažeidžiant sutartį dislokavus naujo tipo kruizines raketas. Vašingtonas tvirtino turintis įrodymų apie nelegalius Maskvos veiksmus, bet Kremlius tai neigė.
Vasarį JAV prezidentas Donaldas Trumpas Rusijai vėl pradėti laikytis sutarties sąlygų davė laiko iki rugpjūčio 2-osios, tačiau rusai neketino nusileisti amerikiečiams ir netrukus patys nutraukė savo įsipareigojimus dėl susitarimo.
Amerikiečiams neliko kitos išeities ir tik atėjus nustatytam terminui jie patys oficialiai pasitraukė iš INF sutarties.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas įspėjo, kad dabar pasaulis prarado „stabdžių mechanizmą, skirtą branduoliniam karui išvengti“.
Situacija besidomintys ekspertai tvirtina, kad tarp JAV, Rusijos ir Kinijos gali kilti naujas ginklavimosi karas.
„Dabar, pasibaigus sutarties galiojimui, matysime naujų ginklų kūrimą ir dislokavimą. Rusija yra pasirengusi“, – naujienų agentūrai AFP sakė Rusijos karinių pajėgumų analitikas Pavelas Felgenhaueris.
Anot M.Šešelgytės, Kinijos nedalyvavimas sutartyse galėjo būti viena pagrindinių JAV pasitraukimo priežasčių.
„JAV dabar išgyvena ekonominę kovą su Kinija, o tam tikruose regionuose įtraukiami ir kariniai elementai“, – teigė M.Šešelgytė.
D.Trumpas taip pat yra viešai pareiškęs, kad ateities sutartyse turėtų dalyvauti ir Kinija.
Praėjusį mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad naujosios Rusijos raketos gali nešti branduolinį ginklą, mobilios, sunkiai susekamos ir gali Europos miestus pasiekti per kelias minutes.
NATO neturi planų Rytų Europoje dislokuoti raketas, gebančias nešti branduolinį ginklą, tačiau kitokios ginkluotės perkėlimas į regioną ar dažnesnės karinės pratybos yra realūs variantai.
„Neaišku, kiek laiko galios toks požiūris. Jeigu Rusija plėtos raketų sistemas, greičiausiai sulauksime ir rimtesnio atsako“, – tvirtino M.Šešelgytė.
Ekspertai baiminasi, kad INF sutarties žlugimas gali reikšti, jog 2021-aisiais nustos galioti ir strateginės ginkluotės mažinimo sutartis „New Start“, kuri riboja Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.
Politologė M.Šešelgytė pabrėžia, kad „sutarčių nebuvimas padidina netikrumo problemą, o abiem priešininkams nežinant, ko laukti, jie yra linkę daugiau investuoti į karinius pajėgumus“.
Tad netolimoje ateityje pasauliui greičiausiai teks ruoštis intensyvėjančioms ginklavimosi varžyboms.
