K sindromas – liga, dėl kurios naciams steigiant getus į Fatebenefratelli ligoninę Romoje pateko ne vienas žydas. Gydytojai tuo metu aiškino, kad ši niekam nežinoma liga yra itin pavojinga ir užkrečiama.
Girdėdami tai naciai laikėsi atokiau nuo gydymo įstaigos ir iki pat okupacijos pabaigos taip ir nesužinojo, kad minėta grėsminga liga yra pramanyta.
Taip Italijos gydytojams pavyko išgelbėti daugybės nacių priešais tapusių žmonių gyvybę.
Gydytojas neslėpė pažiūrų
1943 m. naciai, okupavę Italiją, ėmėsi žydų naikinimo.
Iš Romos geto ir kitų miesto dalių buvo išvežta apie 1,2 tūkst. žydų. Tik 15 jų liko gyvi stovyklose. Po šių įvykių Fatebenefratelli ligoninėje staiga ėmė daugėti pacientų, kuriems buvo diagnozuojamas K sindromas.
Buvo teigiama, kad tai nauja liga, apie kurią žinoma mažai, tačiau ji esą gali būti užkrečiama. Girdėdami tai naciai vengė kelti koją į šią gydymo įstaigą. Tačiau jie nežinojo, kad K sindromas yra išgalvotas, o Fatebenefratelli atsidūrę žmonės buvo visai ne pacientai, o politiniai disidentai, pabėgėliai, antifašistai.
K sindromą sugalvojo Fatebenefratelli ligoninės vyriausiasis gydytojas Giovanni Borromeo su savo kolegomis. Jų tikslas buvo padėti Romoje likusiems žydams ir režimo priešininkams.
1889 m. gimęs G.Borromeo neslėpė savo antifašistinių pažiūrų. Prieš darbą Fatebenefratelli ligoninėje jam buvo siūloma vyriausiojo gydytojo kėdė kitose dviejose gydymo įstaigose, bet jis pasiūlymus atmetė. Viskas dėl to, jog minėtos ligoninės reikalavo iš savo darbuotojų, kad jie taptų nacių partijos nariais.
Dirbti Fatebenefratelli ligoninėje jis sutiko dėl to, kad ji priklausė katalikų vienuoliams, o pagal Katalikų bažnyčios ir fašistų režimo susitarimą tokios gydymo įstaigos buvo laikomos privačiomis ir joms nebuvo taikomas valstybinis reguliavimas. Nebuvo taikomas ir reikalavimas ligoninės darbuotojams įstoti į partiją.
Netrukus G.Borromeo gydymo įstaigoje įdarbino kitus medikus, kuriuos režimas diskriminavo dėl įvairiausių priežasčių.
Tarp jų buvo žydų gydytojas Vittorio Emanuele Sacerdoti, paslėpęs gydymo įstaigoje kelis žydus per nacių surengtą valymą 1943 m. spalio 16 dieną. Per keletą mėnesių Fatebenefratelli ligoninė tapo politinio pasipriešinimo centru.
Ligoninėje įrengė radiją
Sugalvotas K sindromas Fatebenefratelli ligoninėje nebuvo vienintelis pasipriešinimo fašistams būdas.
Bendradarbiaudami su vienuoliais ir juos palaikančiais žmonėmis medikai gydymo įstaigoje įrengė radijo stotį, kuri padėjo jiems bendrauti su partizanais. Jie koordinavo savo pasipriešinimo veiksmus.
Kai G.Borromeo ir jo kolegos suprato, kad naciai išsiaiškino radijo stoties buvimo vietą, jie viską greitai išmontavo ir išmetė į Tibro upę.
Fatebenefratelli ligoninės vieta Tibro saloje ir tai, kad gydymo įstaiga yra netoli žydų geto, sukėlė įtarimų naciams. G.Borromeo ir kiti medikai jau ruošėsi neišvengiamam nacių apsilankymui jų gydymo įstaigoje.
Hospitalizuoti žydai ir kiti politiniai režimo oponentai ligoninėje buvo registruoti kaip nuo K sindromo kenčiantys pacientai. Tiesa, ir ligos pavadinimas buvo pasirinktas kiek rizikingas.
G.Borromeo ją pavadino Alberto Kesselringo ir Herberto Kapplerio garbei.
A.Kesselringas buvo nacių vadas pietuose, o H.Kappleris buvo nacių policijos vadas Romoje. Pastarasis dar buvo atsakingas už Ardeatino žudynes, kurių metu buvo išžudyti 335 žmonės.
Vėliau abu šie asmenys buvo nuteisti už karo nusikaltimus.
Turėjo slaptą kodą
„K sindromas vėliau tapo savotišku kodu, naudojamu siekiant paslėpti žmones ligoninėje. Adriano Ossicini, kuris po kelių dešimtmečių tapo Italijos sveikatos apsaugos ministru, buvo vienas tų, kuris kreipdavosi į G.Borromeo su prašymu surasti reikalingą skaičių lovų žmonėms, kenčiantiems nuo K sindromo.
Fatebenefratelli ligoninė priimdavo politinius nacių režimo priešininkus iki pat tos dienos, kai sąjungininkų kariuomenė išlaisvino Italiją.
G.Borromeo sūnus Pietro vėliau išsiaiškino, jog naciai išties buvo apsilankę Fatebenefratelli ligoninėje. G.Borromeo aprodė jiems gydymo įstaigos apylinkes ir detaliai paaiškino, kokį siaubingą poveikį K sindromas turi žmonėms, kuriuos jis pakerta.
Papasakojęs tai naciams gydytojas juos pakvietė į ligoninės vidų atlikti patikrinimo, dėl kurio jie ir buvo atvykę. Bet prisiklausę pasakojimų apie sindromą naciai nusprendė į ligoninės patalpas neiti ir išvyko taip ir neatlikę jokio patikrinimo.
Pramanais gelbėjo gyvybę
Yra kelios skirtingos versijos, kaip iš tiesų naciai ieškojo žydų ar politinių priešininkų Fatebenefratelli ligoninėje. Taip pat nėra iki galo aišku, kiek gyvybių šios gydymo įstaigos darbuotojams pavyko išsaugoti.
P.Borromeo tikino, kad K sindromas ir visa ligoninės veikla buvo sistemingos kovos prieš nacių režimą dalis. Tiesa, A.Ossicini ir V.E.Sacerdoti teigė, kad šie veiksmai buvo spontaniški ir neorganizuoti, nors ir skirti pasipriešinti diktatūrai.
Aišku tai, kad išgalvotas sindromas privertė nacius laikytis atokiau nuo juo „užsikrėtusių pacientų“, todėl šis pramanas išgelbėjo ne vieną gyvybę.
2004 m. G.Borromeo drąsa ir atsidavimas buvo pripažinti tiek Italijoje, tiek visame pasaulyje.
Nors vyras mirė 1961 metais, po kelių dešimtmečių oficialiai buvo pripažintas vienu iš tų, kurie per holokaustą padėjo žydų tautai ir prisidėjo prie žmonių gelbėjimo.
G.Borromeo su kolegomis Fatebenefratelli ligoninėje rizikavo padėdami žydams taip pat, kaip ir žmonės, kurie bandė juos slėpti namuose ar kitose vietose.
Tiesa, ši istorija atskleidžia dar vieną dalyką – Katalikų bažnyčia nacių laikotarpiu kartais buvo linkusi užsimerkti ir nematyti to, kas vyko fašistinėje Italijoje, tačiau kartais prisidėdavo prie kovos su tironija.
Nacių vadai Romoje niekada taip ir nesužinojo, kad K sindromas neegzistuoja. Tai – pavyzdys, kai dezinformacija gali sukelti baimę. Tiesa, tą kartą tai padėjo išsaugoti daugelio žmonių gyvybę.
Parengta pagal „Time“ inf.
