Praėjusią savaitę buvo kaip niekad gausu dvišalių lyderių susitikimų. Iš Didžiojo aštuoneto pašalintas, tačiau galios nepraradęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešėjo Prancūzijoje.
Per šį susitikimą E.Macronas norėjo parodyti, kad jis yra stipriausias Europos lyderis, o Rusija nėra atskiriama nuo svarbiausių klausimų sprendimo.
Viduramžių Bregansono forte lyderiai aptarė visas tarptautines krizes, apsižodžiavo vidaus protestų klausimu ir aptarė galimybę atnaujinti nuo 2016 metų nevykstančius Normandijos formato susitikimus krizei Rytų Ukrainoje spręsti.
Tuo metu naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas keliavo po Berlyną ir Paryžių, tačiau pritarimo savo stumiamoms „Brexit“ idėjoms nesulaukė.
Negana to, B.Johsonas sukėlė audringus ginčus abipus Lamanšo sąsiaurio. Fotografai užfiksavo jį pokalbio su E.Macronu metu sėdintį nepagarbiai užsikėlus koją ant kavos staliuko.
E.Macronas šią savaitę taip pat buvo itin susirūpinęs Sibire ir Amazonėje degančiais miškais. Prancūzijos lyderis džiaugėsi, kad Rusijos valdžia pagaliau ratifikuos Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, tačiau kritikavo Brazilijos neveiklumą miškų gesinimo klausimu.
Brazilijos prezidentas savo ruožtu sukritikavo E.Macroną ir teigė, kad jis taip siekia asmeninės politinės naudos kišdamasis į kitos šalies vidaus reikalus. Bet Prancūzijos prezidentas paragino G7 lyderius per susitikimą aptarti šią krizę, kuri apėmė Žemės plaučiais vadinamą regioną.
Nenori 2018-ųjų scenarijaus
Nepaisant pareiškimų apie Amazonės gaisrus, pasaulio galingiausiųjų susitikimui E.Macronas yra nustatęs labai žemą ribą. Jis nenori pakartoti praėjusiais metais įvykusio fiasko, kai D.Trumpas susitikimą paliko pirma laiko.
Pagrindine G7 susitikimo tema Prancūzijos prezidentas paskelbė nelygybės mažinimo klausimą. Be G7 sudarančių JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Italijos, Vokietijos, Kanados ir Europos Sąjungos lyderių, į Bjaricą buvo pakviesti Australijos, Burkina Faso, Čilės, Egipto, Indijos, Senegalo, Ruandos ir Pietų Afrikos atstovai.
Tačiau rimtų sprendimų tikėtis neverta. Prognozuojama, kad tai bus pirmasis susitikimas, kuris pasibaigs be išplatinto bendro komunikato.
„Turime keisti susitikimų formatą. Nebus galutinio komunikato, tačiau kursime koalicijas, įsipareigojimus ir vykdysime tolesnius veiksmus. Turime suprasti, kad dėl vieno ar kito dalyko ne visos klubo narės norės pasirašyti bendrą susitarimą“, – kalbėjo E.Macronas.
Bendro komunikato nebus
Aršesnės G7 klubo diskusijos vyks kitais klausimais.
Kinijos ir JAV prekybos karas pakurstė baimę dėl galimo ekonomikos nuosmukio, Europos šalims nesiseka sumažinti įtampos tarp Vašingtono ir Teherano, be to D.Trumpas nerodo entuziazmo palaikyti Prancūzijos siūlymą įvesti universalius mokesčius tarptautinėms korporacijoms, tokioms kaip „Google“ ar „Amazon“.
Pasaulio galingiausiųjų dėmesio greičiausiai sulauks ir krizės Kašmyre bei Honkonge.
„Nėra abejonės, kad bus kalbama apie prekybos karų poveikį tarptautinei ekonomikai, tačiau išoriniam pasauliui bus sunku paskleisti žinią, nes bendro komunikato tarp lyderių nebus“, – kalbėjo Japonijos vyriausybės atstovai.
Įtempti JAV ir jos svarbiausių sąjungininkių santykiai reiškia, kad ten, kur kadaise buvo sutariama, dabar siekiama atrasti tik mažiausią bendrąjį vardiklį.
Galiausiai antradienį apie pasitraukimą paskelbė Italijos premjeras, Kanada rengiasi rinkimams, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ruošiasi trauktis iš politikos, o Jungtinė Karalystė yra ant pasitraukimo iš ES arba pirmalaikių rinkimų slenksčio, tad lyderiai gali išsiskirstyti kaip atvažiavę.
Politinis nitroglicerinas
Neaišku, kur susitikimo metu susitelks britų premjeras B.Johnsonas. Anot jo, Jungtinė Karalystė iš ES pasitrauks spalio 31-ąją su susitarimu ar be jo. Tai reiškia, kad britų ryšiai su JAV ateityje tik stiprės.
B.Johnsonas susitikimo metu greičiausiai nenorės prieštarauti D.Trumpui, tačiau ir nenorės atsiskirti nuo Europos lyderių, kurie yra svarbūs „Brexit“ derybose, jeigu britai nori pasiekti išstojimo sutarties pokyčius.
„Bus įdomu stebėti D.Trumpo ir B.Johnsono dinamiką, nes šios dvi asmenybės nepasižymi savikontrole ir juodu galima pavadinti politiniu nitroglicerinu“, – tvirtino Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis patarėjas François Heisbourgas.
Saugumą Bjarice užtikrins net 13 tūkst. pareigūnų, bet vargu ar jie pajėgūs nuraminti bendrų sąlyčio taškų ieškančius lyderius. („Reuters“, LR)
