Ekspertai pastebi, kad tai yra akivaizdūs signalai, jog tarp galingiausių pasaulio valstybių yra nemažai nesutarimų.
Tuo metu Ukraina baiminasi, kad Rusijos sugrąžinimas į galingųjų valstybių klubą reikš jos interesų nustūmimą į šalį.
„Kalbėjomės dėl Rusijos. Mano nuomonė – pasakyti „taip“ Rusijos sugrįžimui, kai kurie su manimi nesutiko, kiti – atvirkščiai“, – G-7 viršūnių susitikimo kuluaruose po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė D.Trumpas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu nemano, jog yra būtinas „100 proc. sutarimas“ šiuo klausimu, ir pasiūlė neskubinti įvykių.
Sekmadienį jis žurnalistams sakė, kad per susitikimą vyko diskusijos dėl galingųjų valstybių klubo Didžiojo aštuoneto (G-8) formato atkūrimo.
„Man atrodo, toks darbas vyksta. Yra virtinė žmonių, kurie norėtų, kad Rusija grįžtų. Manau, tai būtų daug kam pasaulyje naudinga. Man atrodo, tai būtų teigiamas [dalykas]. Yra žmonių, kurie su manimi sutinka, ir mes tai aptarinėjame. Nežinau, kaip priimsime sprendimą, bet vakar aptarinėjome Rusiją – norime ją pakviesti atgal, ar ne“, – kalbėjo JAV lyderis.
D.Trumpas taip pat sakė nustebęs, kad kai kurie lyderiai pritarė jo nuomonei. Visgi jis neatskleidė konkrečių pavardžių.
„The Washington Post“ žurnalisto Josho Rogino teigimu, siūlymą sugrąžinti Rusiją į galingiausių valstybių klubą palaiko Italija ir Prancūzija.
„E.Macronas viešai to nesako, tik privačiuose pokalbiuose. Panašu, kad jis viešiems pareiškimams įkvepia D.Trumpą“, – svarstė J.Roginas.
Anksčiau E.Macronas iš tiesų užsiminė, kad būtų naudinga Rusiją pakviesti į kitų metų susitikimą, tačiau vėliau patikslino esą tik tuomet, kai bus išspręstas Ukrainos klausimas.
Teigiama taip pat, kad Japonijos premjeras Shinzo Abe nusprendė išlikti neutralus šiuo klausimu. Tuo metu prieš Rusijos sugrąžinimą pasisakė Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė.
Susitikimo kuluaruose kalbama, kad šeštadienio vakarienės metu aptardami Rusijos galimybę sugrįžti į stipriausių valstybių klubą, lyderiai ne juokais susiginčijo.
Prieš šį siūlymą pasisakančių valstybių vadovai tvirtino, kad tokiam žingsniui dar yra per anksti, skelbė AFP.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, nesutinkantis su D.Trumpo siūlymu sugrąžinti Rusiją, pareiškė, kad į kitą viršūnių susitikimą turi būti pakviesta ne Rusija, o Ukraina.
„Bloomberg“ žurnalistas Lionelas Laurentas teigė, kad Didžiojo septyneto lyderių nesutarimas dėl Rusijos dar kartą pademonstravo Vakarų šalių susiskaldymą.
„JAV svarbu neleisti Rusijai suartėti su Kinija, nes ši sąjunga gali tapti stipresnė už Europos valstybių. Juolab atsižvelgus į prekybos karą tarp Vašingtono ir Pekino. Be to, be Rusijos sunku išspręsti kitus klausimus – Venesuelos, Sirijos.
Tuo pat metu D.Trumpo santykiai su Europos Sąjunga ne tokie šilti. Dėl Amerikos prezidento sprendimų Europos verslas praranda nemažai pelno, o Paryžiaus įvestas „skaitmeninis mokestis“ Amerikos interneto kompanijoms situaciją tik pablogina.
Europa stengsis demonstruoti Vakarų vertybes, todėl bandys kelti sąlygas dėl Rusijos sugrįžimo. Pirmiausia tai bus konflikto Donbase sprendimas. Maskva, be abejo, pasakys, kad viskas priklauso nuo Kijevo, nes esą ji nesusijusi su konfliktu Rytų Ukrainoje.
Pati Maskva tikina esą jai ne taip ir reikia sugrąžinimo į Didįjį aštuonetą. Tiesa, po to, savaime suprantama, sektų sankcijų atšaukimas“, – tikino L.Laurentas.
Oficialiai Maskva pareiškė besitikinti, kad G-7 lyderiai elgsis išmintingai. Maža to, Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad su G-7 priklausančiomis šalimis Maskvos santykiai gerėja.
Vien kalbos apie galimą Rusijos sugrąžinimą prie galingiausių šalių derybų stalo kelia nemažai nerimo Ukrainai. Šios šalies ekspertai mano, kad tai reikštų Kijevo nesėkmę.
„Praktiškai tai reiškia, kad Ukrainos pozicijos šiuo metu kliba. Taip pat tai, kad Vakarai pereina nuo Ukrainos palaikymo politikos prie pragmatinio padėties vertinimo. Jei kalbėsime apie Minsko susitarimų vykdymą, kurio Vakarai reikalauja iš Maskvos, tai šis reikalavimas nėra stiprus. Rusija visuomet gali pasakyti esą šaudymai liovėsi, karine technika atitraukta, pasikeičiama belaisviais, todėl esą viskas vykdoma“, – tikino Ukrainos politologas Konstantinas Bondarenka.
