Apklausos parodė, kad net 39 procentai Irako vyrų sakosi patyrę žodinį priekabiavimą. 20 proc. jų tikino patyrę fizinį priekabiavimą, prievartą. Taip pat daug vyrų sakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje.
Prabilti apie šią nemalonią patirtį vyrai bijo dėl neigiamo visuomenės nusistatymo.
Sami istorija – tartum visuomenės veidrodis. Vos 13 metų būdamas irakietis Sami pirmą kartą patyrė seksualinį priekabiavimą. Pasiskundęs dėl to mokykloje jis pats vos išvengė nemalonumų.
Tačiau Sami tuo metu dar nežinojo, kad seksualinę prievartą jis patirs dar ne kartą. Vėliau vyras susipažino ir su kitais žmonėmis, kuriems teko patirti tokį patį košmarą, tačiau apie tai jie niekam nepranešė.
Prigrasino nepasakoti
Irakietis Sami pirmą kartą seksualinį priekabiavimą patyrė mokykloje.
Jį tualete užpuolė trys maždaug 15–17 metų vaikinai. Jie Sami užspaudė kampe ir pradėjo grabinėti.
Iš pradžių jis sustingo ir negalėjo nieko padaryti. Tačiau po minutėlės vaikinas atrado savyje jėgų ir ėmė šauktis pagalbos.
Į tualetą subėgo daugiau vaikų, jie pakvietė mokytoją.
Sami užpuolę vaikinai buvo išmesti iš mokyklos, tačiau jų tėvams nebuvo paaiškinta pašalinimo priežastis – nė žodžiu neužsiminta apie seksualinį priekabiavimą.
Sami buvo iškviestas į direktoriaus kabinetą. Tai, ką jis išgirdo ten, vaikinui prilygo dar vienam košmarui.
Direktorius moksleiviui pareiškė, kad ugdymo įstaiga vertina įvykusį incidentą kaip seksualinius veiksmus abiejų pusių sutikimu.
Todėl jis esą turi džiaugtis, kad kartu su kitais vaikinais nėra šalinamas iš mokyklos. Esą jam suteikiama proga pasitaisyti.
Nedrįso pasakyti tėvams
Sukrėstas šių įvykių Sami nusprendė nesakyti nieko net savo tėvams. Vaikinas užsidarė savyje ir kelis mėnesius beveik su niekuo nekalbėjo.
2007 m. Sami sukako 15 metų. Jo tėvas buvo miręs kiek daugiau nei prieš metus.
Šeima neteko maitintojo ir vaikinui reikėjo susirasti darbą. Sami įsidarbino netoliese esančioje parduotuvėje.
Vaikinas jautė, kad kažkas yra ne taip. Parduotuvės savininkas rodė jam pernelyg įkyrų dėmesį, todėl Sami šalia jo jautėsi nejaukiai.
„Jis man buvo perdėm rūpestingas“, – prisiminė Sami.
Vieną dieną, kai vaikinas ir parduotuvės savininkas liko vieni, pastarasis jį sugriebė, užspaudė į kampą ir puolė bučiuoti ir glamonėti.
Sami pabandė ištrūkti, griebė arčiausiai esantį daiktą ir smogė parduotuvės savininkui į galvą. Tuomet vaikinas pabėgo.
Jis sakosi nesąs tikras, ar parduotuvės savininkas papasakojo vietos bendruomenei apie šį incidentą, tačiau vaikinui prireikė metų, kol susirado kitą darbą, – niekas jo nepriėmė.
Užpuolė šeimos narys
Kai Sami buvo 16 metų, jam teko patirti dar didesnį siaubą.
Vieną dieną namie nebuvo jo motinos ir brolių.
Aplankyti Sami atėjo vyresnis pusbrolis. Jis pasiėmė telefoną ir ėmė žiūrėti pornografines nuotraukas.
Tuomet staiga pašoko, stvėrė Sami, parvertė ir išprievartavo. Šis įvykis vaikino širdyje paliko gilų randą. Jis negalėjo apie tai kalbėti, nes kas kartą prisiminęs jausdavo didelį skausmą. Jį kankino košmarai.
Sami nebegalėjo ilgiau gyventi savo gimtajame mieste.
„Man pavyko įtikinti šeimą parduoti namą ir išsikraustyti. Mes nutraukėme ryšius su mūsų giminaičiais ir draugais“, – pasakojo Sami.
Šeima išsikraustė į Bagdadą, kur visi susirado darbą.
Trauma, kurią paliko patirti užpuolimai, ir toliau nedavė ramybės Sami, jį sulaikė nuo bet kokių romantiškų santykių.
Bet Bagdade jam pavyko susirasti draugų, kuriais pradėjo pasitikėti. Vaikinas nusprendė, kad daugiau nenori tylėti ir patirto siaubo laikyti savyje.
Savo artimiausiems draugams jis papasakojo apie seksualinius priekabiavimus ir išprievartavimą. Sami nesitikėjo tokios draugų reakcijos.
Paaiškėjo, kad šį siaubą teko išgyventi ne tiktai jam. Vienas jo draugų prisipažino taip pat kentęs seksualinę prievartą.
Policija aukų negina
BBC užsakymu atlikta apklausa dešimtyje arabų šalių parodė, kad dviejose iš jų vyrai dažniau patiria seksualinę prievartą nei moterys. Tunise procentinis tokių atvejų skirtumas yra nežymus, o Irake jis yra didesnis.
Šioje šalyje 39 proc. vyrų teigė patyrę žodinį priekabiavimą. Tarp moterų taip teigiančių buvo 33 proc. 20 procentų apklaustų irakiečių vyrų teigė patyrę fizinį seksualinį priekabiavimą. Tarp moterų tokių – 17 proc.
Įdomu tai, kad vyrų, teigiančių, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje, taip pat buvo daugiau nei moterų.
Tokie apklausos rezultatai turėtų stebinti, mat Irako įstatymai teigia, kad vyrams nėra draudžiama mušti savo žmonas.
„Arab Barometer“ tyrimo centro, atlikusio apklausą, ekspertė Kathrin Thomas teigė, kad tokie tyrimų rezultatai gali būti todėl, kad moterys, net ir patyrusios seksualinį priekabiavimą, nėra linkusios apie tai pasakoti.
Anot jos, irakietės dažniau linkusios nuslėpti tai, kad patyrė seksualinį priekabiavimą ar prievartą.
„Human Rights Watch“ vyriausioji tyrėja Belkis Wille sutinka su K.Thomas: „Moterys dažnai nenori sakyti ir kategorizuoti savo patirties kaip šeiminio ar seksualinio smurto. Net terminologija joms gali būti nepažįstama.“
Dangsto net ligoninėse
Tyrėja pabrėžė, kad ši tendencija pastebima Irako gydymo įstaigose. Įstatymas numato, kad kiekvienoje ligoninėje turi būti pareigūnas, kuriam gydytojas privalo pranešti, jeigu į gydymo įstaigą atėjusi moteris sako patyrusi smurtą.
„Tačiau dažnai moterys meluoja ir dangsto prieš jas smurtavusius asmenis. Ypač dažnai tai daroma tuomet, kai smurtautojams jos yra pažįstamos. Moterys baiminasi, jog pradėjus tyrimą, įtraukus į tai pareigūnus vėliau joms bus dar skaudžiau atkeršyta“, – kalbėjo B.Wille.
Žmogaus teisių stebėtojai tikino, kad Irake seksualinių nusikaltimų aukomis neretai tampa homoseksualūs ar translyčiai žmonės. Tiesa, pastarieji taip pat retai kreipiasi į policiją.
„Gėjai ir translyčiai vyrai ir toliau tampa seksualinių nusikaltimų aukomis Irake.
Tie, kurie pagal vietos standartus atrodo „nepakankamai vyriškai“, tampa išpuolių aukomis“, – sakė Švedijoje įkurtos LGBT teises ginančios organizacijos direktorius Amiras Ashoras.
Pasak jo, tokie nusikaltimai vykdomi ir toliau, nes Irake vyrams nepriimta kalbėti apie tokius dalykus.
Jeigu toks asmuo kreipsis į policiją, paaiškės, kad jis yra homoseksualus, o tai gali paskatinti tik dar didesnį smurtą ir diskriminaciją.
Seksualinių nusikaltimų auka tapęs irakietis Sami tikino, kad nors įstatymai draudžia prievartavimus, nukentėję žmonės sulaukia mažai paramos visuomenėje.
„Jei kas nors kreipiasi į policiją dėl seksualinio priekabiavimo arba prievartavimo, pareigūnai greičiausiai jį tiesiog išjuoks“, – kalbėjo Sami.
Dabar 21-erių vyras prisipažįsta vis dar puikiai prisimenantis įvykį mokykloje, kai ne tiktai nesulaukė palaikymo, bet ir pats buvo kaltinamas netinkamu elgesiu.
„Jei būčiau kreipęsis į policiją tuomet, kai buvau išprievartautas, pareigūnai greičiausiai nebūtų žiūrėję į mane kaip į auką, o pasodinę už grotų už tai, kad buvau incidento dalyvis.
Situacija būtų buvusi įvertinta kaip homoseksualus aktas, o tai yra neteisėta“, – kalbėjo Sami.
Pasak jo, nors įstatymas ir yra nukentėjusiųjų pusėje, nei visuomenė, nei policija tokių žmonių negina.
Parengta pagal BBC informaciją.
