Pasaulio lyderiai sveikino šį abiejų šalių žingsnį. Vokietijos kanclerė Angela Merkel apsikeitimą kaliniai pavadino „teigiamu ženklu“. JAV prezidentas Donadas Trumpas „Twitter“ rašė, jog apsikeitimas kaliniais yra „labai gera naujiena, galimai ir pirmuoju dideliu žingsniu taikos link“, rašo „The New York Times“.
Tačiau kol kas yra mažai priežasčių, dėl kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nustotų teikti paramą separatistams. Be to, Rusijos lyderis neigia bet kokią Krymo sugrąžinimo Ukrainai galimybę.
Rusija ir Ukraina jau anksčiau ne kartą keitėsi belaisviai, tačiau tai buvo karo veiksmuose dalyvavę asmenys, o šį kartą tarp kalėjusių asmenų beveik karo veiksmuose dalyvavusių asmenų. Į Ukrainą sugrįžo režisierius Olehas Sencovas, 2014 m. apkaltintas esą organizavęs teroro ataką Kryme. Į Kijevą atskrido ir 24 jūreiviai, kuriuos Rusija sulaikė praėjusiais metais Kerčės sąsiauryje.
Tuo metu tarp į Rusiją paleistų asmenų buvo vienas asmuo, tiesiogiai susijęs su karo veiksmais Rytų Ukrainoje, – Volodymyras Cemachas. Jis yra atsakovas baudžiamojoje byloje dėl 2014 metais įvykdyto oro bendrovės „Malaysian Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos.
Kaip buvo skelbiama, Nyderlandų generalinis prokuroras, tiriantis MH17 numušimo bylą, paprašė Rusijos išduoti V.Cemachą. Tačiau Maskva tikino tokio prašymo negavusi. Vargu, ar jis, dabar būdamas Rusijoje, imtų kalbėti pats.
Maskva nepaisydama daugybės įrodymų, kad yra bent iš dalies atsakinga už lėktuvo numušimą, savo kaltę neigia.
Užgrobusi Krymą, remdama separatistus Donbase, nenorėdama bendradarbiauti dėl lėktuvo numušimo, Rusija užsitraukė sankcijas.
Tačiau dabar, sutikęs pasikeisti kaliniais, V.Putinas, panašu, norėjo parodyti, kad yra pasiruošęs padaryti tam tikrų nuolaidų tikėdamasis, jog Vakarai taip pat sušvelnins savo toną.
Tačiau, kaip pastebėjo ekspertas, V.Putinas taip galėjo pasielgti ir siekdamas draugiškiau nuteikti V.Zelenskį. Rusijos prezidentas tikisi, kad Ukrainos lyderis sutiks su kai kuriais Maskvos reikalavimas, kuriuos anksčiau Kijevas vertino kaip nepriimtinus. Tarp tokių ir reikalavimas surengti Kijevo ir separatistų lyderių tiesiogines derybas.
Rusijos valdžia tikino, kad pasiruošimas apsikeitimui kaliniais vyko ne vieną mėnesį. Tačiau tai tapo įmanomo tik V.Zelenskiui laimėjus prezidento rinkimus šių metų balandį.
Nors Rusija ir pradžių atsargiai vertino naująjį Ukrainos prezidentą, tačiau dabar Rusijos Užsienio reikalų ministerija pagyrė Ukrainos lyderį už „sveiką situacijos vertinimą ir pasiryžimą ieškoti kompromisų“.
Pasitikdamas į Kijevą sugrįžusius ukrainiečius V.Zelenskis išreiškė viltį taikiai išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje.
„Mes žinome, ką toliau daryti. Kaip matote, tai ne tik kalbos, yra rezultatai. Mes ir toliau sugrąžinsime savo piliečius, kalinčius Rusijoje, taip pat tęsime karių išvedimą pagal Minsko susitarimus“, – kalbėjo V.Zelenskis.
V.Putinas taip pat po apsikeitimo kaliniais kalbėjo, kad tai yra didelis žingsnis santykių normalizavimo link.
Kremliui ypač svarbu, kad Vakarai atšauktų sankcijas, tačiau tuo pat metu norima išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje.
V.Zelenskis taip pat nori santykių su Rusija gerinimo. Tačiau skirtingai nei V.Putinas, V.Zelenskis nėra autoritarinis lyderis, laikantis savo kumštyje visą valdžią.
Ukrainos prezidentui tenka susidurti su ypač aktyvia pilietine visuomene. Todėl jis negali leisti sau elgtis taip, kad sulauktų kaltinimų nuolaidžiaujant Maksvai.
Todėl sutikdamas grįžusius ukrainiečius oro uoste, jis kalbėjo, kad ne tik nori sugrąžinti visus kalinčius tautiečius, bet ir teritorijas.
Nepaisant to, jis jau sulaukė nemažai priekaištų dėl to esą apsikeitimas kaliniais vyko pagal Maskvos surežisuotą scenarijų ir tapo įmanomas tik todėl, kad Ukraina paleido vienintelį tikrai Maskvai reikalingą asmenį – V.Cemachą.
Svarstoma taip pat, kokią kainą Kijevas turės sumokėti už kitus Maskvos laikomus ukrainiečius.
Ukrainos gyventojai nerimauja, kad Kijevo nuolaidžiavimas Maskvai gali atvesti prie sankcijų Rusijai atšaukimo. Juolab, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau užsiminė, kad Rusiją reikėtų sugrąžinti į G8.
Šiltus santykius su Rusija pastaruoju metu demonstruoja ir Prancūzija.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas pirmadienį paragino mažinti įtampą santykiuose su Rusija, aukšto rango prancūzų pareigūnams susitikus su kolegomis rusais Maskvoje.
„Atėjo laikas, tinkamas laikas dirbti nepasitikėjimo mažinimo link“, – pareiškė Prancūzijos diplomatijos vadovas per spaudos konferenciją Rusijos sostinėje.
Be to, J.-Y. Le Drianas sakė pritariantis idėjai artimiausiomis dienomis Paryžiuje surengti viršūnių susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu, kuriam priklauso Prancūzija, Rusija, Ukraina ir Vokietija.
Norėtume, kad artimiausiomis dienomis Paryžiuje būtų surengtas naujas Normandijos formato susitikimas aukščiausiu lygiu“, – sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.
„Žinoma, negalima kalbėti apie ilgalaikį, tvarų bendradarbiavimą su Rusija, jei situacija Ukrainoje nepasikeis į gera“, – pabrėžė jis.
„Pastaraisiais mėnesiais konstatavome žymią pažangą, žymų pasistūmėjimą“, – kalbėjo J.-Y.Le Drianas.
„Šeštadienį įvyko 70 kalinių išlaisvinimas, tarp jų paleisti 24 ukrainiečių jūreiviai; man atrodo, kad šis išlaisvinimas yra konkretus rezultatas, kurį labai skatino Prancūzija. Ir man atrodo, kad būtina pasinaudoti šia situacija, kad būtų visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai“, – pabrėžė ministras.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ėmėsi iniciatyvos ištiesti ranką Rusijai. Praėjusį mėnesį jis Prancūzijos pietuose susitiko derybų su prezidentu Vladimiru Putinu ir atnaujino aukšto lygio diplomatinius kontaktus.
Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Šis karinis konfliktas prasidėjo po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų Rytų Ukrainoje pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.
