Erdvūs vienviečiai kambariai su atskirais tualetais ir dušais, televizoriais, rašomaisiais stalais – taip atrodo kameros, kuriose kali Norvegijos nusikaltėliai.
Tiesa, kameromis jas pavadinti sunku, nes čia net nėra grotų, o pro langą nuteistieji gali stebėti čia pat esantį mišką.
Haldeno kalėjimas yra didžiausio saugumo kalėjimas tokio paties pavadinimo mieste Norvegijoje. Čia patenka žmonės, nuteisti už žmogžudystes, narkotikų prekybą ir kitus sunkius nusikaltimus.
Tačiau bausti čia jų niekas nė neketina – laisvės atėmimą savaime laiko didžiule bausme.
Atvirkščiai – su jais elgiamasi itin gerai, nes stengiamasi, kad išėję į laisvę jie ne kartotų nusikaltimus, o taptų gerais kaimynais, bendruomenės nariais.
Tokia sistema brangi, bet Norvegija džiaugiasi, kad pasikeitus įkalinimo sistemai pakartotinai padaromų nusikaltimų skaičius gerokai sumažėjo.
Prižiūrėtojai – kompanionai
Prieš 20 metų Norvegijos valdžia nusprendė iš esmės pertvarkyti kalėjimų sistemą šalyje. Nusižengę asmenys čia nėra uždaromi tam, kad tik atliktų bausmę. Siekiama, kad jie reabilituotųsi ir galėtų sugrįžti į visuomenę ir pakartotinai nenusikalstų.
Ši sistema šaliai kainuoja išties daug. Viename moderniausių Norvegijos kalėjimų – Haldene – vieno kalinio išlaikymas naujomis sąlygomis kainuoja daugiau nei 100 tūkst. eurų per metus.
Tuo metu Lietuvoje visų kalinių išlaikymas kainuoja apie 13 mln. eurų per metus.
Haldene kaliniai lanko jogos pamokas, mokosi, gali įgyti išsilavinimą, specialybę, jie dirba, gamina baldus.
Įkalinimo įstaigos viršininkas Are Hoidalas tikino, jog visa tai daroma tam, kad kaliniai būtų ramūs, nekiltų konfliktų.
Kalėjime dirbantys asmenys nelaiko savęs prižiūrėtojais, labiau pareigūnais, padedančiais nusikaltusiems asmenims. Čia jie kartu su nusikaltusiais leidžia visą laiką.
„Mes tai vadiname dinamiška apsauga.
Kalėjimo sargybiniai ir kaliniai viską daro kartu. Kartu jie valgo, žaidžia tinklinį, leidžia laisvalaikį. Tai leidžia mums nuolat bendrauti su įkalintaisiais, kalbėti su jais, motyvuoti juos“, – pasakojo A.Hoidalas.
Ėmėsi radikalių veiksmų
A.Hoidalas savo karjerą įkalinimo įstaigose pradėjo dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje ir tikino, jog anuomet viskas atrodė kitaip.
„Viskas buvo sudėtinga. Kalėjimuose vyravo jėgos kultūra, viskas buvo orientuota į saugojimą ir prižiūrėjimą.
Tačiau statistika rodė, kad 60–70 proc. iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų vėliau vėl į jas patekdavo“, – prisiminė kalėjimo viršininkas.
Tad praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Norvegijos pataisos namų tarnyba nusprendė imtis reformų. Anot A.Hoidalo, pereita nuo bausmės, „keršto“ už padarytą nusikaltimą prie reabilitacijos.
Kaliniams, kurie anksčiau didžiąją dalį laiko praleisdavo uždaryti kamerose, leista kasdien treniruotis, pasiūlytos mokymo programos, o kalėjimo prižiūrėtojų vaidmuo visiškai pasikeitė.
„Mes nesame prižiūrėtojai, esame pareigūnai. Be abejo, užtikriname, kad įkalintieji atliktų jiems skirtą bausmę, tačiau tuo pat metu padedame jiems tapti geresniais žmonėmis. Siekiame jiems būti pavyzdžiu, treneriais, mentoriais.
Nuo tada, kai buvo pradėtos didžiosios reformos, Norvegijoje pakartotinai padaromų nusikaltimų skaičius sumažėjo iki 20 proc. per pirmuosius dvejus metus po to, kai asmuo išėjo iš kalėjimo, iki maždaug 25 proc. praėjus penkeriems metams po išėjimo iš pataisos namų. Akivaizdu, kad sistema veikia“, – pasakojo Haldeno kalėjimo viršininkas.
Erdvios ir šviesios kameros
Haldeno kalėjimas pastatytas taip, kad čia patekę asmenys kuo mažiau jaustųsi įkalinti, siekiama sumažinti patiriamą psichologinį stresą.
Dviejų aukštų apgyvendinimo blokai ir mediniai nameliai pastatyti gražiame miške, kuriame auga didingi beržai ir pušys, tad labiau primena universiteto miestelį nei kalėjimą.
Nors kalėjimo teritoriją juosia daugiau nei 7 metrų aukščio tvora, čia nepamatysi spygliuotos vielos. Stebėjimo kameros įrengtos taip, kad ir jų nė nematyti.
A.Hoidalas teigė, kad per visą kalėjimo egzistavimo laiką niekas nebandė iš jo pabėgti.
Kalinių kameros taip pat nepanašios į daugelio kitų šalių. Kiekviename kambaryje gyvena vienas asmuo, jis turi atskirą tualetą, dušą, stalą, televizorių, o pro langą gali stebėti mišką.
Ne tik užsienio žurnalistai, bet ir norvegai neretai nustemba: ar tokie patogumai, suteikiami nusikaltusiems asmenims, ne per geri?
Tačiau A.Hoidalas tikino, kad vien laisvės atėmimas iš žmogaus jau yra bausmė.
„Norvegijoje bausmė yra atimti iš žmogaus laisvę. Visos kitos teisės išlaikomos.
Kaliniai gali balsuoti, pasirūpinama jų sveikatos apsauga, suteikiama galimybė mokytis. Jie turi tokias pat teises kaip ir kiti piliečiai, nes kaliniai yra žmonės.
Taip, jie pasielgė blogai ir nusipelno bausmės, bet jie vis tiek yra žmonės“, – paaiškino A.Hoidalas.
Ruošia sugrįžimui į laisvę
Haldeno kalėjime nuteistieji savo kameras palieka ryte ir skuba į darbus. Vieni gamina baldus, kurie bus panaudoti naujai statomame kalėjime, kiti remontuoja automobilius arba virtuvėje mokosi kulinarijos meno.
Vėliau jie galės ilsėtis, sportuoti, mokytis. Į kameras sugrįš tik vakare.
Tikslas – sukurti jiems normalaus gyvenimo sąlygas, mat Norvegijoje nėra įkalinimo bausmės iki gyvos galvos. Tai reiškia, kad visi kaliniai anksčiau ar vėliau išeis į laisvę.
„Apie jų išėjimą į laisvę pradedame galvoti vos tik jie atsiduria čia. Mes iš įkalinimo įstaigos išleisime jūsų kaimyną, bendruomenės narį. Jei su jais bus elgiamasi kaip su gyvuliais, vadinasi, į jūsų gatvę išleisime žvėris – ne žmones“, – pabrėžė A.Hoidalas.
Už nužudymą 15 metų įkalintas Frederikas kalėjime spėjo įgyti grafikos dizainerio specialybę, dabar studijuoja matematiką ir fiziką.
„Jei būsi uždarytas kameroje ir neturėsi jokių galimybių, netapsi geresniu piliečiu.
Čia yra visos galimybės – gali gauti diplomą ir kai išeisi, galėsi susirasti darbą, o tai labai svarbu“, – tikino Frederikas.
Norvegijos įkalinimo sistema leidžia nuteistiesiems išsaugoti ryšį su šeimos nariais. Jei kalinys išlaikys nustatytą saugumo testą, jam bus leista kelias naktis praleisti su artimaisiais jaukiame name, kurį prižiūrės pareigūnai.
Smurto atvejų nepasitaiko
Haldeno kalėjime beveik pusę pareigūnų sudaro moterys. Tai vienas būdų sukurti kuo natūralesnę aplinką įkalintiesiems.
„Juk visuomenėje turime ir vyrų, ir moterų.
Nuteistieji turi išmokti gerbti ne tiktai uniformą, bet ir asmenį. Gerbti moteris laisvėje taip, kaip kalėjime gerbia mus“, – teigė pareigūnė Linn Andreassen.
Anot A.Hoidalo, baimintis moterims kalėjime nėra ko – mat smurto protrūkių čia iš esmės nebūna.
„Be abejo, kartais senesniuose Norvegijos kalėjimuose pasitaiko smurto. Bet nepamenu, kada paskutinį kartą kas nors panašaus įvyko pas mus.
Galbūt buvo tik keli atvejai, kai kaliniai spjaudėsi“, – pasakojo kalėjimo viršininkas.
Iš viso Haldeno kalėjime laikomi 258 nuteistieji. Su jais dirba 290 asmenų, iš jų 190 yra pareigūnai, o kiti – mokytojai, administracijos darbuotojai.
Anksčiau automobilių pardavėju dirbęs Jonas Frederikas tikino, kad nebūtų pasirinkęs darbo pataisos namuose, jei nesijaustų čia saugus. Haldeno kalėjime, pasak jo, bet kokiems smurto protrūkiams bandoma užbėgti už akių.
„Negali padėti kitam žmogui, jei pats nesijauti gerai. Tavo galva visuomet turi būti šviesi. Jeigu vaikščiosi išsigandęs, niekam nesuteiksi pagalbos“, – paaiškino L.Andreassen.
A.Hoidalas sako suprantantis, kad visai šiai sistemai išlaikyti reikia didelių pinigų.
Šalies valdžia užsiminė, jog kalėjimų finansavimas gali mažėti, nes Norvegijos pajamos iš išgaunamos naftos menksta.
Haldeno kalėjimo viršininkas baiminasi, kad, sumažinus finansavimą ir sugrįžus prie senos sistemos, sugrįš ir senosios bėdos – daugės pakartotinai daromų nusikaltimų.
Parengta pagal BBC inf.
