Vietos valdžios rinkimai, vykę rugsėjo 8-ąją, parodė, kad „Vieningoji Rusija“ ne tokia ir vieninga, be to, praranda savo tvirtas pozicijas. Tai buvo matyti ne tiktai Maskvoje, kur šią vasarą vyko didžiuliai protestai.
Iškart po rinkimų Rusijos Federacijos Valstybės Dūma, kur frakcija „Vieningoji Rusija“ sudaro konstitucinę daugumą – 341 deputatas iš 450 – nusprendė pagaliau sužinoti, ką apie ją mano rusai.
Kremliaus partijos frakcija už 9,5 mln. rublių (133 tūkst. eurų) užsakė, kad Rusijos nuomonių tyrimo centras atliktų sociologinius partijos veiklos tyrimus. Į šią informaciją žiniasklaidos priemonės reagavo beveik vieningai: „Seniai laikas!“
Valdantieji džiaugėsi rezultatu
Į šį klausimą iš dalies jau atsakė rugsėjo 8-osios balsavimas. Jo metu rusai perrinko 19 gubernatorių (iš 85), 4 Valstybės Dūmos deputatus, 13 regioninių parlamentų (iš 85) visiškai, įskaitant Maskvos miesto dūmą, ir 29 iš dalies – pagal atskiras apygardas.
Taip pat tris stambių miestų – Rusijos Federacijos subjektų sostinių – merus ir daugiau nei tūkstantį municipalinio lygmens deputatų.
Formaliai šiuos rinkimus laimėjo „Vieningoji Rusija“.
Tai džiaugsmingai pranešė partijos generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčiakas: „Vieningoji Rusija“ per šiuos rinkimus perspjovė visus.“
Jis pridūrė, kad nevykėlių sociologų ir politologų prognozės apie valdžios partijos pralaimėjimą neišsipildė.
Bet opozicija mano kitaip. Per ankstesnius bet kokio lygmens rinkimus Kremliaus partija bet kokiais būdais – dažniau nedorais – visada surinkdavo absoliučią arba bent jau tvirtą balsų daugumą. Šį kartą to neįvyko.
Maskvoje balsuota kitaip
Žiniasklaida pranešė štai tokius faktus. „Kurgano Dūma po rugsėjo 8-osios rinkimų atsinaujino 73 proc.“, „Čeliabinske partija „Vieningoji Rusija“ pralaimėjo beveik ketvirtyje apygardų“, „Sevastopolyje per rinkimus į miesto įstatymų leidybos susirinkimą valdžios partija pralaimėjo beveik pusę mandatų“, „Irkutske valdžios partija pralaimėjo miesto dūmą, kuri renka miesto merą“. Ir tai tik keletas informacinių pranešimų.
Beveik triuškinančiais laikomi rinkimų į Maskvos miesto dūmą rezultatai. Per ankstesnę kadenciją valdžios partija Rusijos sostinėje turėjo 38 mandatus iš 45. Dabar į Maskvos miesto parlamentą išrinkta 20 opozicijos deputatų.
Bet būtent Rusijos sostinėje valdžia labai pasistengė atsikratyti konkurentų. Iš rinkimų iš anksto, prisidengiant įvairiais pretekstais, buvo šalinami labiau pastebimi ir autoritetingi opozicijos politikai.
Per demonstracijas ir mitingus, surengtus demokratijai ginti, buvo sulaikyti daugiau nei du tūkstančiai protestuotojų.
Balsavimo išvakarėse keletas demonstrantų buvo nuteisti kalėti – neva už masinių riaušių organizavimą.
Skaidrumo reikia kampanijai
Lietuvos ambasadorius Rusijos Federacijoje Remigijus Motuzas aplankė sostinėje visuomeninį rinkimų kontrolės ir stebėjimo štabą. Jis pažymėjo deputatų rinkimų į Maskvos miesto dūmą skaidrumą. Ir tai buvo absoliuti tiesa.
Bet pabrėžė, kad rinkimų į miesto dūmą kampanija Maskvoje buvo labai nerami. Dėl to buvo nedidelis atvykusių balsuoti skaičius mieste – akivaizdus žmonių nepasitikėjimas. Maskvoje – 22 proc.
Lietuvių diplomatas labai diplomatiškai („noblesse oblige“ – „padėtis įpareigoja“) pareiškė: „Mes galime sakyti, kad matome rinkimų skaidrumą šiandien. Ne tik Maskvoje, bet ir kitose Rusijos Federacijos apygardose ir vietose.
Vis dėlto man atrodo, kad skaidrumas turi būti ir rinkimų kampanijos metu. Man atrodo, jog reikia persvarstyti įstatymus, kad būtų sukurta galimybė užsiregistruoti visiems.“
Nepaisant to, kaip pareiškė rašytoja ir žurnalistė Julija Latynina leidinyje „Novaja gazeta“, „Kremlius ne tiesiog pralaimėjo – jis pralaimėjo skandalingai!“
Pasistengė įgristi žmonėms
Dar prieš rinkimus apie būsimus pokyčius įspėjo Levados tyrimų centro – autoritetingiausios Rusijos sociologinės organizacijos – sociologai. Jų apklausos bylojo augantį rusų, ypač jaunų, nepasitikėjimą pačiais rinkimais.
Tačiau politologai vis tiek tvirtino, kad valdžios jėgos panaudojimas sukels stiprų jaunimo protestą ir atvykusiųjų balsuoti skaičius išaugs. Esą prie balsadėžių ateis tie, kurie niekada nėjo, o dabar norės palaikyti opoziciją.
Sociologai pasirodė esantys teisūs, bet ir politologai neapsiriko: opozicija gavo papildomą paramą. Tačiau ne naujo, o jau patyrusio elektorato, kuris gerokai pakeitė požiūrį į valdžią.
Gal ir nevertėtų stebėtis – valdžia pasistengė įgristi ištikimiems rinkėjams. Per pastaruosius šešerius metus ryškiai sumažėjo realiosios gyventojų pajamos, buvo pailgintas išėjimo į pensiją amžius. Šalyje atsiranda vis daugiau bejėgių senolių, kuriems darbo jau neduoda, o pensijos dar neduoda.
Tokių dirgiklių vis daugėja, o pretekstų pergalingai propagandai – vis mažiau. Tai reiškia, jog pildosi politikų prognozės, kad anksčiau ar vėliau šaldytuvas pradės laimėti prieš televizorių.
Opozija išmoko pamokas
Be to, opozicija pastaraisiais metais daug ko išmoko. Vienas žymiausių jos lyderių Aleksejus Navalnas prieš rinkimus iškėlė „protingo balsavimo“ šūkį. Jį sudaro du punktai.
Pirma: balsuok už opozicijos sąrašą – sąrašas buvo pridėtas jo įraše. Antra, balsuok už stipriausią kandidatą savo regione, išskyrus iš partijos „Vieningoji Rusija“.
Į savo sąrašą A.Navalnas įtraukė ypač puikius, jo nuomone, kitų parlamentinių ir neparlamentinių partijų kandidatus, taip pat komunistų. Ir jei dėl to iškart nepadidino savo šalininkų gretų, bent pritraukė partnerių.
Ši strategija pasiteisino, ir tai rodo du pavyzdžiai. Vienoje apygardų rungėsi du Aukštosios ekonomikos mokyklos darbuotojai – prorektorė Valerija Kasamara ir dėstytojas Mahomedas Jandijevas.
Prorektorę rėmė „Vieningoji Rusija“, o čečėnas M.Jandijevas pateko į „protingo balsavimo“ sąrašą. Pastarasis ir laimėjo.
Kitas pavyzdys. Į „protingo balsavimo“ sąrašus įtrauktas 31-erių inžinierius Aleksandras Solovjovas savo apygardoje šluote nušlavė Maskvos merijos kandidatę Sabiną Cvetkovą.
„A.Solovjovas nedalyvavo rinkimų kampanijoje, neatėjo, kai buvo skaičiuojami balsai, ir neatsiuntė atstovų. Jis neatsakinėja telefonu ir niekas nežino, kur jis gyvena“, – taip apie rinkimų laimėtoją rašė žiniasklaida.
Tai reiškia, jog vienintelis A.Solovjovo pranašumas buvo jo nepriklausymas „Vieningajai Rusijai“ ir apskritai valdžiai.
Greitai suskubo atsiskirti
Valdžia apie tai žinojo ar bent jau numanė. Ir rinkimų išvakarėse absoliučiai visi Maskvos partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatai nuo jos „atsižegnojo“ ir užsiregistravo kaip save išsikėlę.
Tai sukėlė nemažai pašaipų politiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje.
„Nepartiniu“ tapo net aukščiausias Rusijos sostinės partinis funkcionierius, „Vieningosios Rusijos“ Maskvos miesto skyriaus sekretorius Andrejus Metelskis. Jis buvo Maskvos parlamento deputatas nuo 2001-ųjų.
Bet ši gudrybė A.Metelskiui nepadėjo. Per rinkimus jis pralaimėjo komunistui ir „protingo balsavimo“ sąrašo kandidatui Sergejui Savostjanovui.
Net vyriausybinė „Rosijskaja gazeta“ tuomet parašė: „Rinkėjai leido suprasti, kad deputato mandatas išduodamas ne iki gyvos galvos. Teisę į jį visą laiką reikia patvirtinti rimtu darbu tautos labui, žmonių, kurie už jus atidavė balsus, labui.“
Be Maskvos, dabartinių rinkimų sensacija tapo balsavimo rezultatai Chabarovsko krašte. Ten prieš metus per gubernatoriaus rinkimus nugalėjo Rusijos liberalų demokratų partijos narys Sergejus Furgalas.
Dabar prie jo prisidėjo tvirta partijos kolegų dauguma Chabarovsko krašto parlamente ir gyventojų išrinktas naujas Valstybės Dūmos deputatas Ivanas Piliajevas. Jis – taip pat Rusijos liberalų demokratų partijos narys.
Ekspertai politologai sako, kad tai – blogas ženklas Kremliui ir jo partijai.
Iš Maskvos, Chabarovsko ir kitų pavyzdžių rusai pradeda suprasti, kad „Vieningąją Rusiją“ galima nugalėti. Ir todėl dalyvavusiųjų skaičius per artimiausius rinkimus gali būti masinis.
Po rinkimų – kratos opozicionierių namuose
Rusijos valdančiajai partijai patyrus pralaimėjimų opozicija sulaukė keršto. Ketvirtadienį iškrėsti opozicionieriaus A.Navalno (nuotr.) regioniniai biurai bei jo šalininkų namai.
Kaip teigia opozicija, kratos buvo atliktos iš viso 200 adresų 41 mieste. A.Navalnas rašė: „Kam tokia isterija? Du žodžiai: protingas balsavimas.“
Pasak opozicionieriaus, „didžiausios kratos Rusijos istorijoje“ vykdomos kaip kerštas dėl jo pasiteisinusios strategijos – ji lėmė prezidento V.Putino bendražygių pralaimėjimą kai kuriuose regionuose bei trečdalio vietų praradimą Maskvos dūmoje. A.Navalnas šaipėsi: „Putinas nuliūdo ir trepsi kojytėmis.“
Nors A.Navalnui ir daugybei kitų opozicijos politikų buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose į Maskvos miesto tarybą, prieš rinkimus jis ragino savo šalininkus balsuoti strategiškai siekiant sumažinti Kremliaus remiamų kandidatų galimybes.
Be kita ko, kai daugybei opozicijos kandidatų buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, A.Navalnas ir jo šalininkai vasarą skatino rengti masinius protestus, skirtus reikalauti laisvų ir sąžiningų rinkimų.
