Nuo rugsėjo 20 iki 27 dienos pasaulyje vyko savaitė už klimatą. Milijonai žmonių protestavo gatvėse, reikalavo valdžios institucijų priimti klimatui nekenkiančius sprendimus ir atsisakyti šiltnamio efektą skatinančių anglių naudojimo.
Jungtinėse Tautose (JT) vyko specialus klimato kaitos viršūnių susitikimas, per kurį aktyvistė iš Švedijos Greta Thunberg viso pasaulio lyderiams pareiškė: „Kaip jūs drįstate savo tuščiais žodžiais vogti mūsų svajones?“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kalbėjo šiame susitikime – paskelbė apie iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“. Ja siekiama sumažinti anglies dvideginio emisiją.
„Šiuo metu pasaulyje būtent šildymui sunaudojama daugiausia – apie 50 proc. – visos energijos. Tačiau 2017 metais vos apie 10 proc. šilumos buvo gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškia, kad mes vis dar esame labai priklausomi nuo iškastinio kuro, o tai trukdo visiems mums pasiekti anglies dvideginio požiūriu neutralią ateitį“, – Niujorke kalbėjo G.Nausėda.
Lietuvos prezidentas paragino šalis energijos poreikius šilumai patenkinti biokuru, kuris gali iki 40 proc. sumažinti šildymo kainą. Prie šios iniciatyvos jau prisijungė Latvija, Ukraina, Švedija, Austrija ir Gruzija. Dar daugiau šalių turėtų prisijungti artimiausiu metu.
Prie pasaulinio judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ Lietuvoje jungiasi šimtai žmonių.
Jie praėjusią savaitę protestavo prie Vyriausybės, organizavo eitynes „Už ateitį“, vykdė Neries ir Nemuno valymo akciją, surengė paskaitą apie klimato kaitą Lietuvoje ir dar daugybę renginių.
Mokslininkai įspėja, kad nei valstybinių, nei individualių iniciatyvų išvengti pražūtingų padarinių, kurie jau yra pasiekę Lietuvą, gali neužtekti, tačiau aktyvistai sustoti neketina.
Lietuvos jaunimas vienijasi
Vieni iš judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ Vilniuje koordinatorių Justina Anglickytė ir Mantas Adomaitis „Lietuvos rytui“ teigė, kad juos imtis veiksmų paskatino niūros mokslininkų prognozės ir neabejingumas gamtai.
„Pati studijavau ekologiją, tad suprantu, kad visi esame susieti bendrų ekosistemų. Mokslininkai sutaria, kad dabartiniai klimato pokyčiai sukelti žmonių veiklos, ir teigia, jog mums liko vos 10 metų sulaikyti bendrą temperatūros kilimą ne daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu.
Tai mane gąsdina ir kartu skatina imtis veiksmų“, – pasakojo J.Anglickytė.
G.Thunberg protestus prie Švedijos parlamento pradėjo praėjusių metų rugpjūtį, o į Lietuvą jie atkeliavo tik šių metų vasarį.
„Vilniuje protestų organizatorių grupelei priklauso apie 20 asmenų, tačiau proteste rugsėjo 20-ąją dalyvavo apie 600 žmonių“, – kalbėjo M.Adomaitis.
Jie į protestus atsineša įvairiausių plakatų. Vieni skelbė, kad „Jei apie krizę šviestumėt, į streikus žmonių nekviestume“, kiti retoriškai klausė „Ar žmonėms mėsainiai tikrai labiau patinka už deguonį?“
Mitinge skambėjo ir įvairiausios skanduotės – „Mūsų misija – nulinė emisija“, „Ateities nėra negyvoje planetoje“, „Visi žino, visi šneka – šiandien mūsų Žemė dega“.
Anot judėjimo koordinatorių, protestuose dažniausiai dalyvauja jauni žmonės, tačiau sulaukiama įvairaus amžiaus dalyvių.
„Dažnai pro šalį einantys senjorai susidomi protestais ir įsitraukia, nes jiems rūpi jų vaikai ir anūkai“, – pasakojo J.Anglickytė.
Judėjimas „Penktadieniai už ateitį“ per 7 mėnesius iš Vilniaus jau išplito į Kauną, Klaipėdą ir kitus miestus.
„Tikime, kad visuomenė vis labiau domisi klimato kaitos klausimais, bet tarp politikų didelio pokyčio nepastebime. Kol kas tarp politikų apie tai kalba mažuma ir palaikymo yra mažai.
Iškėlė tris tikslus
M.Adomaitis atkreipė dėmesį, kad kovoti su klimato kaita galime kiekvienas.
Tereikia rinktis aplinką kuo mažiau teršiantį transportą, mažinti mėsos vartojimą, pirkti tiktai būtiniausius daiktus ir produktus, dažniau dalytis daiktais, užuot pirkus naujus.
„Ir Lietuvos žmonės vartoja pagrindinių teršėjų produktus. Jei perkame tik dėl pirkimo, o ne būtinybės, vadinasi, kuriame poreikį gaminti ir transportuoti nereikalingus produktus ir taip naudoti mūsų visų ribotus išteklius“, – jam antrino J.Anglickytė.
Praėjusį mėnesį Šveicarijoje esančiame Lozanos mieste organizuota judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ tarptautinė konferencija „Šypsokis už ateitį“ (angl. „SMILE for Future“).
Per šį susitikimą aktyvistai iš 38 šalių kūrė tolesnę judėjimo strategiją ir prisidėjo prie diskusijų apie politinius veiksmus vietos, nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiu.
Konferenciją vainikavo Lozanos klimato deklaracijos pasirašymas. Šiame dokumente iškeliami trys judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ tikslai: sulaikyti benrą temperatūros kilimą ne daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu, užtikrinti, kad atsakomybė už klimato kaitą būtų paskirstyta proporcingai pagal daromą žalą, klausytis ir priimti sprendimus remiantis naujausiais moksliniais duomenimis.
„Šie tikslai gali atrodyti abstraktūs todėl, kad judėjimo atstovai nėra mokslininkai, o jauni žmonės, kurie susirūpinę klimato krize. Ne mes turime sugalvoti ir pateikti konkrečius sprendimus, jie turi būti randami politikams bendradarbiaujant su mokslininkais.
Mes ir toliau skatinsime visuomenę susirūpinti klimato krize, skleisime informaciją ir darysime politikams spaudimą priimti tinkamus sprendimus“, – kalbėjo Lozanoje organizuotoje konferencijoje dalyvavęs M.Adomaitis.
Poveikį jaučia visi
Tačiau imtis reikšmingų pokyčių gali būti jau vėlu.
VU Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. Egidijus Rimkus „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad klimato kaitos pokyčiai daro didelę įtaką mums visiems.
„Pirmiausia yra klimato ekstremalumų didėjimas – tai ilgų sausringų ar lietingų periodų kaitaliojimasis, šiltomis žiemomis pasitaikantys temperatūros kritimai iki –20 laipsnių, karščio bangos vasaromis, bendras sistemos išsibalansavimas“, – sakė E.Rimkus.
Su tuo susijęs oro ir paviršinių vandens telkinių užterštumas, o tai kelia pavojų žmogaus sveikatai. Žmonės Lietuvoje pripratę prie tam tikrų klimatinių sąlygų ir esame jautresni 30 laipsnių ir didesniam karščiui.
„Didelis poveikis Lietuvoje daromas ir mūsų gamtinei aplinkai.
Ypač jautri pas mus pakrantės zona, kur dėl jūros lygio kilimo ir ne tokių atšiaurių žiemų nesušąla gruntas“, – tvirtino VU profesorius.
Nuo klimato pokyčių kenčia visos ekosistemos ir gamtinė aplinka. Klimato kaita – globali problema, tad bet koks pokytis pasaulyje gali skaudžiai per kišenę kirsti ir Lietuvai.
„Klimato kaitos poveikis yra globalus.
Nederlius viename ar kitame regione dėl klimato pokyčių paveikia tiek visos Europos Sąjungos, tiek mūsų šalies finansus“, – atkreipė dėmesį E.Rimkus.
O derliaus problemų ateityje pasaulyje gali kilti tik daugiau, nes temperatūra, pagal prognozes, kils ir toliau.
„Sudaryti tam tikri klimato scenarijai, grįsti skirtingomis anglies dvideginio emisijų projekcijomis.
Be abejo, sunku numatyti, kiek pasaulyje ateityje gyvens žmonių ir iš kur jie gaus energiją, todėl galimų pokyčių spektras yra didelis“, – kalbėjo E.Rimkus.
Temperatūros prognozės 2100 metams svyruoja nuo optimistiškiausio 1,5 laipsnio prieaugio, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu, iki pesimistiškiausio – 5 laipsnių prieaugio globaliu mastu.
Kas yra didžiausi teršėjai?
Profesorius atkreipia dėmesį, kad kalbant apie klimato kaitą galima išskirti kelis požiūrius į planetos teršimą.
Pirmiausia šiltnamio dujos yra produktas, kurį kuriame nuo industrinės revoliucijos pradžios. Tad žiūrint nuo XIX a. vidurio kalčiausios yra Europa ir JAV.
„Lietuva visada buvo iš tų valstybių, kurios daugiau negu kitos prisideda prie šiltnamio efektą skatinančių dujų didėjimo“, – tvirtino E.Rimkus.
Tačiau, žvelgiant kitu kampu, dabar didžiausia teršėja yra Kinija. 2018 metais į aplinką buvo išmestas rekordinis kiekis anglies dvideginio dujų – 37,1 mlrd. tonų. Šių metų tendencijos rodo, kad emisija šiemet neturėtų būti mažesnė.
Perskaičiavus emisiją vienam gyventojui išeitų, kad Kinija neišsiskiria iš kitų valstybių, o daugiausia aplinką teršia mažos valstybės, kurios užsiima naftos išgavimu arba jos produktų perdirbimu, bet VU profesorius siūlo kitokį skaičiavimo būdą, kuris atitinka judėjimo „Penktadieniai už ateitį“ atstovų požiūrį į besaikį vartojimą.
„Emisija daugiausia susidaro gaminant tam tikrus produktus, todėl reikia klausti, kam ji turėtų būti priskiriama – Kinijai, kuri pagamino produktą, ar žmogui, kuris jį naudoja? Šiuo klausimu nėra vienareikšmiško atsakymo. Mano supratimu, aplinką labiausiai teršia klimato atšilimą skatinančių produktų vartotojai“, – kalbėjo E.Rimkus.
Situacija yra pasikeitusi
2015 metų Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasaulio lyderiai nusprendė, kad reikia apriboti pasaulinį atšilimą, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu, 2 laipsniais, tačiau kartu siekti ir ambicingesnio tikslo – apribojimo iki 1,5 laipsnio.
Tuo metu pasaulyje tai atrodė saugus tikslas, tačiau situacija per kelerius metus iš esmės pasikeitė.
Mokslininkai nustatė, kad pasaulyje temperatūra jau dabar yra laipsniu aukštesnė, o regionai, tokie kaip Arktis, sušilo mažiausiai keturis kartus labiau. Miškų gaisrai tik dar labiau spartina šio regiono šiltėjimą.
Tūkstančiai akademikų dabar skelbia, kad net ir 1,5 laipsnio atšilimas turėtų katastrofiškų padarinių aplinkai ir ekonomikai.Jau dabar jie yra matomi nuo aukščiausių kalnų iki giliausių vandenynų.
Tirpsta ledynai, šyla vandenynai, o tai keičia juose tekančias sroves ir žuvų judėjimą. Dėl šios priežasties daugelis žvejybos verslų susiduria su rimtomis problemomis, o 27 proc. Žemės gyventojų, kurie gyvena pakrantėse, artimoje ateityje susidurs su stipresnėmis audromis, didesnėmis karščio bangomis.
Pastarosios ateityje kels dar didesnes sausras, o žmonėms dėl to gali pradėti trūkti maisto produktų ir švaraus vandens.
Šie iššūkiai ateityje tik dar labiau stiprės, jeigu šiltnamio efektą keliančių dujų emisijos šalys nesumažins iki minimumo.
Tarptautinė klimato kaitos komisija (IPCC) praėjusiais metais paskelbė, kad per dešimtmetį nesuvaldžius visuotinio atšilimo prasidėtų nesuvaldomos stichinės problemos.
Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai skaičiuoja, kad dėl klimato kaitos kasmet ateityje gali mirti mažiausiai po 250 tūkstančių žmonių, o šimtai milijonų atsidurs žemiau skurdo ribos.
Reikšmingų žingsnių nėra
Tačiau vargu ar žmonėms pavyks išvengti artėjančios nelaimės. Bent jau dabartinės tendencijos nežada nieko gera. Tam pritaria ir E.Rimkus.
Kad išvengtume katastrofiško scenarijaus, laiko nėra daug, bet greičiausiai neužteks net ir jo.
„Aš į kovą su klimato kaita žiūriu skeptiškai.
Nėra imtasi reikšmingų žingsnių, be kai kurių dokumentų pasirašymo“, – teigė E.Rimkus.
Bet viena yra pasirašyti deklaratyvius dokumentus, kurie nenumato sankcijų už jų nevykdymą, o kita imtis realių ryžtingų veiksmų. Tarp protestuotojų skamba raginimai visiškai uždrausti anglių naudojimą ir numatyti baudas, tačiau akivaizdu, kad šalių lyderiai sau rankų taip nesupančios.
„Sunkiai įsivaizduojama, kad tokiomis priemonėmis, kuriomis dabar tai darome, galime per artimiausius 10 metų suvaldyti klimato kaitos problemą“, – kalbėjo VU profesorius.
Pasak jo, vienintelis būdas pasiekti pažangą šiuo klausimu yra technologinis proveržis, galintis padėti pigiai ir greitai pereiti prie termobranduolinės energijos, kuri yra gana švari klimato kaitos požiūriu.
Tik pasirinkus tokį scenarijų pasaulis galėtų atsisakyti fosilinio kuro.
Vaikai padavė į teismą
Tuo metu jaunieji aktyvistai nerimsta. G.Thunberg Niujorke citavo mokslininkus, kurie yra apskaičiavę, kad iki negrįžtamo taško į aplinką išmesti galime dar 350 mlrd. tonų anglies dvideginio dujų.
Dabartiniais tempais visos šios dujos aplinkoje atsidurs ne iki 2030-ųjų, o jau po 8,5 metų.
„Daugiau nei 30 metų mokslas šiuo klausimu yra skaidrus kaip krištolas, tačiau jūs į tai nežiūrėjote ir tvirtinote, kad darote pakankamai, kai reikiamų sprendimų nematyti nė su žiburiu“, – kalbėjo G.Thunberg.
Aktyvistė tvirtino, kad dabar geriausiu atveju egzistuoja tik 50 proc. tikimybė, jog mums pavyks suvaldyti visuotinį atšilimą iki 1,5 laipsnio, lyginant su ikiindustriniu laikotarpiu, ribos.
„Jūs mus nuvylėte, tačiau jauni žmonės pradeda suprasti jūsų išdavystes.
Visų ateities kartų akys žiūri į jus ir jeigu mus dar kartą nuvilsite – mes jums niekada neatleisime ir neleisime išsisukti nuo savo veiksmų“, – teigė švedė.
Ji su dar 15 vaikų padavė penkias didžiausias valstybes, kurios yra pasirašiusios Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, į teismą. Jaunuoliai tvirtino, kad valstybės nededa pakankamai pastangų, kad pažabotų visuotinį atšilimą.
Jeigu bus pripažintos kaltomis, Vokietija, Prancūzija, Argentina, Brazilija ir Turkija pagal gautas rekomendacijas turės išspręsti egzistuojančias problemas.
Tačiau trys didžiausios teršėjos – Kinija, JAV ir Indija toliau lieka atrištomis rankomis.
Pamoka iš Velykų salos
Velykų salos gyventojai XVII amžiuje saloje sąmoningai iškirto visus medžius.
Tokį jų žingsnį Pulitzerio premiją laimėjęs amerikiečių antropologas ir istorikas Jaredas Diamondas pavadino ekocidu.
Gamtai buvo padaryta negrįžtama žala, kuri iškėlė grėsmę gyventojų išlikimui. Tai lėmė salos nuopuolį – vietiniai žmonės nebeturėjo medžių ridenti milžiniškas statulas iš akmens skaldyklų, prarado žvejybai naudotų kanojų gaminimo šaltinį ir nebeturėjo kuro laužams sukurti.
Greitai pakrantėse nebeliko žuvų, o visi paukščiai buvo sumedžioti. Dirvožemį paglemžė stiprių vėjų ir lietaus sukelta erozija, todėl jis nebetiko maistui auginti.
Vietiniai galiausiai pradėjo kariauti tarpusavyje ir išliko iki europiečių pasirodymo tik užsiimdami kabinalizmu.
Ši Velykų salos fiasko metafora gali parodyti, kas ateityje laukia viso pasaulio.
Maži protestuotojų veiksmai išliks maži, jeigu svarbiausi teršėjai neperims iniciatyvos į savo rankas.
Priešingu atveju labai greitai ir neišvengiamai laukia dar vienas ekocidas, tik šį kartą jis skaudžiai palies jau visą pasaulį.
