Uzbekijos valdžia iš viso pakvietė beveik 100 nuomonės formuotojų, turinčių tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose, kad jie fotografuotųsi gražiausiuose šalies kampeliuose ir platintų savo nuotraukas internete. Taip tikimasi Uzbekiją padaryti patrauklią turistams.
„Šalies turizmo problema ta, kad apie ją kokybiškos informacijos internete beveik nėra. Norėjome užlopyti šią spragą“, – kalbėjo Uzbekijos turizmo vadovo patarėjas Behruzas Hamzaevas.
Sprendimas pasikviesti nuomonės formuotojus iš skirtingų šalių yra vienas būdų parodyti, kad Uzbekija nebėra uždara pasauliui.
Siekiama taip pat skatinti ekonomikos augimą šioje 33 mln. gyventojų turinčioje valstybėje. Be to, ekspertai tikino, kad šios šalies turizmas turi potencialo per artimiausius kelerius metus išaugti daugiau nei dvigubai.
Kol Uzbekijos valdžia bando demonstruoti atvirumą užsieniečiams, savo piliečius ji ir toliau linkusi kontroliuoti. Šalis tik praėjusiais metais palengvino savo piliečiams priėjimą prie socialinio tinklo „Facebook“ ar „YouTube“ platformos. Maža to, Uzbekijoje tinklaraštininkai ir toliau sulaikomi už valdžios kritiką.
„Valdžios atstovai nori pasirodyti esantys modernūs, atviri pasauliui, bet jie ir toliau suinteresuoti kontroliuoti viską, kas vyksta internete“, – sakė žmogaus teisių stebėjimo organizacijos ekspertas Steve’as Swerdlowas.
Iš viso Uzbekijos valdžia pasikvietė 93 populiarius nuomonių formuotojus iš 40 šalių ir surengė jiems penkių dienų kelionę po šalį. Daugiausia svečių buvo pakviesta iš Azijos ir Vidurinių Rytų, su kuriais Uzbekija turi stiprius istorinius ryšius.
B.Hamzaevas tikino, kad jo sumanymas pasiteisino – nuotraukas, vaizdo įrašus, kuriuos padarė nuomonių formuotojai, iš viso peržiūrėjo jau maždaug 150 milijonų žmonių.
Vien indoneziečio Attos Halilintaro sukurtas 10 minučių vaizdo įrašas platformoje „YouTube“ buvo peržiūrėtas daugiau nei milijoną kartų. Šimtai tūkstančių žmonių peržiūrėjo ir jo nuotraukas, darytas Uzbekijoje.
B.Hamzaevas atskleidė, kad penkių dienų nuomonės formuotojų pasibuvimas Uzbekijoje šaliai kainavo 228 tūkst. eurų, tačiau tai esą nedideli pinigai, palyginti su tuo, kiek būtų kainavę tokio skaičiaus kokybiškų nuotraukų ir vaizdo įrašų užsakymas ir išplatinimas milijoninei auditorijai. Jis skaičiuoja, kad kaina būtų šoktelėjusi iki daugiau nei šešių milijonų eurų.
Istoriniai Bucharos, Samarkando, Chivos miestų centrai įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą, tačiau pastaruosius 100 metų buvo beveik neprieinami užsienio turistams. Iš pradžių jie buvo nelaukiami valdant Sovietų Sąjungai, o vėliau ir įsitvirtinus Islamo Karimovo režimui, kuris šalį valdė iki 2016 m.
Pasauliui Uzbekija buvo geriau žinoma ne dėl istorinių vertybių ar gražios gamtos, o dėl priverstinio vaikų įdarbinimo, žmogaus teisių pažeidimų, aplinkosaugos problemų.
Į valdžią po I.Karimovo mirties atėjus prezidentui Shavkatui Mirziyoyevui, nuspręsta skatinti turizmą. Dar 2017 m. Uzbekija bevizį režimą buvo suteikusi tik 9 šalims, o dabar šis skaičius išaugo iki 75.
Parengta pagal „Radio Free Europe/Radio Liberty“ inf.
