Sekmadienį Lenkijos piliečiai keliaus prie balsadėžių. Jiems teks išrinkti naujus Seimo ir Senato narius.
Apklausos rodo, kad lenkai labiausiai pasitiki valdančiąja Teisės ir teisingumo partija (TTP), todėl ateinančius ketverius metus ji greičiausiai ir toliau valdys šalį.
Valdant TTP Lenkijoje būta ir masinių protestų, ir ginčų su Europos Sąjunga, bet, kaip tvirtino ekspertai, valdančioji partija rinkėjus papirko socialinėmis išmokomis ir garantijomis.
Tuo metu opozicinėms partijoms, daug kartų priekaištavusioms valdantiesiems, esą griaunami šalies demokratijos pamatai, sunkiai sekasi palenkti rinkėjus į savo pusę.
Lenkijos žurnalistas Pawelas Kwasniewskis griežtas valdančiajai partijai. Jo nuomone, rinkėjai šią partiją remia todėl, kad įtikėjo propaganda.
„Propaganda, kuri šiuo metu brukama į galvas, mano manymu, yra dar stipresnė nei prieš keliasdešimt metų. Visiškai tuo neabejoju. Be to, ši propaganda kuriama pagal geriausias rusiškas tradicijas – visi faktai paprasčiausiai iškraipomi“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Kwasniewskis.
Remia valdančiuosius
Naujausios visuomenės apklausos rodo, jog naujajame šalies parlamente daugiausia vietų ir vėl turėtų užsitikrinti TTP. Norą už juos atiduoti savo balsą išreiškė daugiau nei 40 procentų apklaustų rinkėjų.
Antroje vietoje liktų pagrindiniai TTP priešininkai Piliečių platformos partija (PPP), kuri šįkart į rinkimus eina kartu su kitomis partijomis ir pasivadino Piliečių koalicija. Už juos planuoja balsuoti beveik 30 proc. rinkėjų.
Iš trijų partijų sudaryta Lenkijos kairioji sąjunga, remiantis apklausomis, gali surinkti apie 13 proc. rinkėjų balsų ir bus trečia politinė jėga Seime.
Tokie apklausų rezultatai negalėjo nepradžiuginti TTP lyderio Jaroslawo Kaczynskio.
Jo teigimu, per ketverius, praleistus valdžioje, partija įrodė, kad ja galima pasitikėti.
„2015 metais pasakėme, kad atliksime tam tikrus darbus ir pakeisime šalies politiką.
Po tų rinkimų pirmą kartą per 30 metų parodėme, kad rinkimų pažadai nėra tik žaidimas, apgavystė.
Tai dialogas tarp tų, kurie nori būti valdžioje, ir piliečių“, – kalbėjo TTP lyderis.
Pasak jo, jei partijai vėl pavyks laimėti rinkimus, tai parodys, jog TTP turi ką pasiūlyti šalies piliečiams, o opozicija – ne.
Mano, kad laimės kiti
Nors TTP lyderis ne tiktai tikisi, bet ir tiki savo partijos pergale rinkimuose, apklausų rezultatai nustebino lenkų žurnalistą, ilgametį leidinio „Gazeta Wyborcza“ autorių P.Kwasniewskį.
„Nemaniau, kad maždaug 7 milijonai lenkų – tiek maždaug palaiko TTP – yra visiškai abejingi tam, kas vyksta aplinkui“, – sakė P.Kwasniewskis.
Tiesa, jis tvirtino, kad apklausos – dar ne viskas, o lenkų rinkėjai balsavimo dieną pergalę gali atiduoti kitai politinei jėgai.
„Tikiu, kad dar ne viskas nuspręsta. Jei miestų rinkėjai mobilizuosis, TTP gali ir nelaimėti. Galbūt mano viltis ir yra kvaila“, – sakė žurnalistas.
Atrodo, kad net ir matydami apklausų rezultatus savo vilčių nelinkę laidoti ir Piliečių koalicijos atstovai.
Piliečių platformos partijos, priklausančios šiai koalicijai, pirmininkas Grzegorzas Szchetyna tvirtino, kad į rinkimus eina „atkurti J.Kaczynskio pamintos konstitucijos ir laužomų įstatymų“.
Jam pritarė Piliečių koalicijos kandidatė užimti ministro pirmininko postą Malgorzata Kidawa-Blonska.
„Atvirai pasakykime, kad nesutinkame su šalies naikinimu. Rinkimuose svarbu, kad teisė išliktų teise, tiesa liktų tiesa, o teisingumas – teisingumu“, – kalbėjo M.Kidawa-Blonska.
G.Szchetyna tvirtino, esą pastarieji ketveri metai parodė, kad TTP ėjo į valdžią tik tam, kad savo rankose sutelktų ir turėtų prieigą prie pinigų. Politikas įgėlė ir asmeniškai J.Kaczynskiui.
Anot jo, pastaruosius metus Lenkiją valdė ne TTP, o vienas jos lyderis, paversdamas valstybę savo žaidimo lauku.
Jis ragino kitų partijų atstovus po rinkimų neiti į koaliciją su TTP, nes tai reikštų bendradarbiavimą su „žmogumi, kuris nuosekliai naikino šalį ir kurstė nesantaiką“.
TTP gali prireikti burti koaliciją su kita partija.
Labiausiai tikėtina, kad sudaryti valdančiąją daugumą bus siūloma Lenkijos valstiečių partijai.
Piliečius suviliojo išmokomis
Viena svarbiausių priežasčių, užtikrinusių TTP didelį palaikytojų būrį, – nuosekliai vykdyta socialinė politika.
TTP valdymo metais buvo sumažintas pensinis amžius, skirtos didelės išmokos vaikams.
Tačiau P.Kwasniewskis yra įsitikinęs, kad tai ne ilgalaikė šalies strategija, o populizmas.
„Laimėjo populistinės pinigų dalybos. Lenkijoje vyrauja toks mąstymas: niekas nesvarbu, kol yra ramu, o aš turiu pinigų.
Pinigų dalybos, kurias valdančioji partija vadina socialine politika, nėra ilgalaikiai veiksmai. Tie patys pinigai, investuoti į sveikatos apsaugą ar švietimą, duotų daug daugiau naudos. Deja, pinigų dalybomis buvo paremta visa rinkimų kampanija ir visa vieša diskusija.
Visos opozicinės partijos privalėjo žaisti pagal šias taisykles.
Jos negalėjo pasakyti, kad reikėtų susitelkti į ilgalaikius projektus, nes niekam tai neįdomu.
Svarbiausia buvo, ar po rinkimų šeimos ir toliau gaus didelius vaikų pinigus“, – tvirtino žurnalistas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto dėstytojas Mariušas Antonovičius „Lietuvos rytui“ taip pat teigė, kad TTP rinkėjus patraukė būtent socialinėmis išmokomis.
„Viskas yra susiję su jų socialine politika. Sumažintas pensinis amžius, milžiniška vaikų pinigų programa. TTP sako, kad duoda tai, ką ir žadėjo“, – kalbėjo M.Antonovičius.
Pasak jo, TTP ketverių metų valdymą galima pavadinti bandymu atlikti dalinę šalies modernizaciją, sukurti socialiai konservatyvią valstybę.
Jie rėmėsi tradicinėmis konservatyviomis vertybėmis ir stipria socialine politika, kita vertus, kai kurias sritis bandyta modernizuoti. Kai kas pavyko, kai kas – nelabai. Buvo tam tikrų ministrų idėjų skatinti verslumą, inovacijas, bet šioje srityje pasiekimai yra vidutiniški.
„Kita vertus, TTP visus ketverius metus sugebėjo išlaikyti subalansuotą šalies biudžetą, nedidinti įsiskolinimų ir suvaldė infliaciją, nors socialinės išlaidos buvo didelės“, – vardijo M.Antonovičius.
Skandalai TTP nepaskandino
Pelnyti daugybės rinkėjų simpatijas TTP partijai nesutrukdė ir masiniai protestai dėl abortų draudimo, žodžio laisvės ribojimo, teismų reformos.
„Šiuos dalykus žmonės jau pamiršo. Dabar galbūt didesnę grėsmę galėjo kelti įvairūs korupcijos skandalai arba valdžios perlenkimo atvejai.
Tarp tokių galima paminėti buvusio finansų ministro arba dabartinio Valstybės kontrolės vadovo Michalo Banasio istoriją, taip pat Teisingumo ministerijoje kilusį skandalą dėl vadinamojo trolių fabrikėlio, – paaiškino M.Antonovičius.
Tačiau į visus skandalus valdančioji TTP mokėjo reaguoti ir tuoj pat ištraukdavo kokią nors kitos partijos negražią istoriją, kuri kaipmat nukreipdavo dėmesį.
Pavyzdžiui, paaiškėjus, kad Seimo pirmininkas Marekas Kuchcinskis namo skraidė valstybiniu lėktuvu, TTP pirmininkas J.Kaczynskis į spaudos konferenciją atėjo su ilgiausiu sąrašu kitų politikų skrydžių.
Daugiausia kritikos jis žėrė buvusiam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, nes esą būtent jo valdymo laikotarpiu buvo itin populiaru eikvoti valstybės lėšas.
Tačiau J.Kaczynskio argumentai neįtikino P.Kwasniewskio.
„Stebint, kas vyksta pastaruosius kelerius metus Lenkijoje, mane nukrečia šiurpas.
Lenkija prarado moralę, kurią turėjo pastaruosius 30 metų. Visos aferos, kurias galėjome stebėti, yra neįtikėtinos. Daroma, kas norima, nes esą niekas nieko nenubaus. Įsivaizduokite, kad kitoje šalyje politikas valstybiniu lėktuvu už valstybės pinigus skraidytų namo.
Ši valdžia jau turėjo atsistatydinti, bet, užuot tai padariusi, vis dar baksnoja pirštais į tuos, kurie valdžioje buvo prieš juos“, – tvirtino žurnalistas.
Opozicija darė klaidų
Dar viena TTP aukštų reitingų priežastis yra pačios opozicijos padarytos klaidos.
Opozicinės partijos nelabai pasinaudojo valdančiosios daugumos trūkumais ir ją purčiusiais skandalais. Liberalai atrodė sutrikę ir nenuoseklūs ir keitė taktiką rinkimų kampanijos įkarštyje.
„Gal tik kairieji bandė nuosekliau vykdyti kampaniją, bet ir ten būta problemų – turėjo susivienyti trijų partijų koalicija, įsivažiuoti. Be to, jų svarbiausias tikslas yra apskritai patekti į parlamentą, nes praėjusią kadenciją jų nebuvo. Apie didesnę pergalę jiems kol kas mąstyti sunku“, – kalbėjo M.Antonovičius.
Pasak politologo, PPP nelabai pasikeitė politiniai veidai. Į rinkimus eina labai daug senbuvių, kurių žmonės jau nenorėtų matyti politikoje.
„PPP lyderis G.Szchetyna nėra charizmatiškas.
Tai ne tas žmogus, kuris galėtų patraukti mases.
Be to, PPP rinkimų kampanija buvo labiau reakcija į tai, ką darė TTP. Jie nepasinaudojo tomis senomis problemomis, kurių neišsprendė valdančioji partija.
Tarp tokių – pirmiausia švietimas ir sveikatos apsauga.
Buvo ir protestų, ir pasipiktinimo. Tai skaudžios temos, bet opozicija visiškai nesugebėjo to panaudoti ir šiais klausimais nesukūrė jokios politinės darbotvarkės.
Per tuos ketverius metus opozicijoje PPP tai pavykdavo labai retai. Opozicija padarė visas įmanomas klaidas“, – įsitikinęs M.Antonovičius.
P.Kwasniewskis tvirtino, jog kitoms partijoms koją kiša struktūrinis pliuralizmas ir liberalizmas.
„Ne tik Lenkijoje, bet ir kitose šalyse liberalių pažiūrų politikai neretai pralaimi.
Viskas dėl to, kad liberalai dažnai susiskaldę, nes kiekvienas gali turėti skirtingą nuomonę, skirtingai veikti.
O J.Kaczynskio politinė jėga yra klasikinis kariuomenės pavyzdys. Vienas yra generolas, o visi kiti vykdo įsakymus.
Taigi, iš vienos pusės turime organizacinę želę, nes kiekviena daro savo, o iš kitos – karinį muštrą“, – kalbėjo žurnalistas.
Patys TTP nariai aiškino, kad opozicinės partijos paprasčiausiai neturi ko pasiūlyti Lenkijos visuomenei.
„Atėjusi į valdžią 2007-aisiais PPP žadėjo, kad šalis greitai klestės, tačiau po 8 metų pamatėme, jog valstybė buvo apvogta.
Jie ir dabar neturi jokios programos – tiesiog priešinasi visoms mūsų idėjoms. Tai jie nori sugriauti demokratiją.
Opozicija nori Lenkijoje sukelti kultūros revoliuciją, sunaikinti visus Lenkijos kultūros pamatus, kurių pagrindą sudaro krikščionybė“, – oponentams kritiką žėrė J.Kaczynskis.
Santykiai su Lietuva nesikeis
Pastaruosius ketverius TTP valdymo metus buvo galima stebėti, kaip kaista Lenkijos santykiai su Europos Sąjungos institucijomis.
Šalis įsivėlė į konfliktą su Europos Komisija (EK) dėl teismų reformos, nes sulaukė kritikos, kad griaunami demokratijos pamatai.
Kita vertus, pastaruoju metu vis garsiau kalbėta apie šiltėjančius Lenkijos ir Lietuvos santykius. Pasak ekspertų, mūsų šalių santykiai po rinkimų keistis neturėtų, bet labai svarbu, kokiam politikui atiteks užsienio reikalų ministro ir kiti portfeliai.
„Manau, kad Lenkijos ir Lietuvos santykių kursas išliks toks pat. Mūsų kaimynė toliau kreips dėmesį į regioninę politiką, trijų jūrų iniciatyvą, taip pat domėsis visais infrastruktūros projektais.
Nemaža tikimybė, kad greitkelio, dujotiekio, geležinkelio projektai per ateinančius ketverius metus bus jeigu ne užbaigti, tai bent pasieks tokią stadiją, kad jokia vėlesnė valdžia nebegalės jų sustabdyti.
Dar reikia sulaukti konkrečių pavardžių, kad būtų galima plačiau kalbėti apie Lenkijos santykių su kitomis šalimis ir Europos Sąjunga raidą.
Svarbu, kokie žmonės ir kokias pozicijas užims po rinkimų. Žinoma, kad dabartinis užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius neliks savo poste. Kalbama, kad jo vietą gali užimti Jaroslawas Gowinas.
TTP yra didelė, ten yra daugybė frakcijų. Todėl labai svarbu sulaukti ir pamatyti, kas konkrečiai pateks į Seimą ir Senatą, kokių pažiūrų tai bus žmonės“, – įsitikinęs M.Antonovičius.
Šiuo metu TTP yra aiškiai išdėsčiusi, kad partijai laimėjus rinkimus ministro pirmininko pareigas toliau eis Mateuszas Morawieckis.
Nuspėti tolesnius Lenkijos santykius su ES yra sudėtingiau.
Viena vertus, dabar vyksta derybos dėl naujojo ES biudžeto, daugybė derybų, susijusių su energetika. Todėl gal bus norima mažinti įtampą.
Vis dėlto išlieka klausimas, kas taps J.Kaczynskio įpėdiniu, mat pastarasis jau yra užsiminęs apie pasitraukimą iš partijos pirmininko posto.
Tiesa, kol kas nėra aišku, kada tai galėtų įvykti.
„Vienas iš pretendentų pakeisti J.Kaczynskį yra teisingumo ministras Zbigniewas Ziobra, kuris, kalbai pasisukus apie ES, turi gana kietas pažiūras.
Būtent jis vidinėms kovoms naudojosi ginču su Europos Komisija“, – teigė A.Antonovičius.
Tuo metu P.Kwasniewskis tvirtino, kad Lenkijos politikai santykiais su ES pirmiausia naudojasi vidaus politikoje.
Ginčai su EK taip pat buvo pasitelkti politinėms kovoms šalies viduje.
Aršūs politikų ginčai, į viešumą kylantys skandalai rodo, kad vidinių kovų kaimyninėje šalyje gali būti ir ateityje.
„Šiuo metu mūsų šalis yra susiskaldžiusi kaip niekad“, – sakė P.Kwasniewskis.
Lenkai rinks ir Seimo, ir Senato atstovus
Lenkijos Respublikos Nacionalinis Susirinkimas susideda iš Senato ir Seimo. Pagal Lenkijos įstatymus į Seimą – žemesniuosius rūmus – renkami 460 narių. Seimo nariu gali tapti kiekvienas Lenkijos pilietis, turintis visas rinkėjo teises ir kuriam rinkimų dieną yra suėję 21 metai. Lenkai Seimo narius renka 41 apygardoje.
Visuotinių rinkimų dieną balsuojama ir už Senato narius. Jų iš viso būna 100. Jie renkami vienmandatėse apygardose. Lenkijos Senato nariais gali tapti asmenys, turintys visas rinkėjo teises ir kuriems rinkimų dieną yra suėję 30 metų.
Šių metų rugpjūčio 26 dieną Lenkijos valstybinė rinkimų komisija iš viso užregistravo 88 rinkimų komitetus. Norą dalyvauti rinkimuose buvo išsakę 94 komitetai.
Tarp registruotų yra vienas koalicinis rinkimų komitetas, 30 partinių komitetų ir 57 nepartiniai.
Siekdami patekti į parlamentą Lenkijos rinkimų komitetai turi surinkti mažiausiai 5 proc. rinkėjų balsų. Koaliciniams rinkimų komitetams šis rodiklis yra didesnis ir siekia 8 proc.
Nors Lenkijos gyventojai šiemet tikrai turi iš ko rinktis, prognozuojama, kad į parlamentą pateks 4–5 partijos.
