Ispanijos vyriausybė atidžiai stebi katalonų protestus ir yra pasiruošusi bet kuriuo metu įvesti tiesioginį valdymą. Tuo metu žmonės laukia atsakymo iš susiskaldžiusios Katalonijos vyriausybės.
Ketvirtadienį Katalonijos regiono prezidentas Quimas Torra pažadėjo vėl surengti referendumą, tačiau jam tuoj pat paprieštaravo ne tik kairieji respublikonai, bet ir jo partijai priklausantys vyriausybės patarėjai.
Įsiutino teismo išvada
Visą savaitę Katalonijoje vyko protestai, kurie naktimis pavirsdavo riaušėmis.
Taip Katalonijos nepriklausomybės šalininkai reiškė pasipiktinimą dėl pirmadienį Aukščiausiojo tribunolo paviešinto teismo nuosprendžio buvusiems Katalonijos vyriausybės nariams, kuriems buvo skirta nuo 9 iki 13 metų laisvės atėmimo už maišto kurstymą.
Pasak nepriklausomybės trokštančių katalonų, jų lyderiai yra nekalti, ir protestais jie reikalauja amnestijos.
Ispanija išdavė arešto orderį Belgijoje gyvenančiam buvusiam Katalonijos prezidentui Carlesui Puigdemont’ui. Jis vakar prisistatė vietos pareigūnams.
Nepriklausomybės šalininkai visą savaitę protestavo gausiose manifestacijose didžiuosiuose Katalonijos miestuose ir gyvenvietėse. Krašte vyrauja sumaištis – dieną blokuojami keliai, vakarais miestų gatvėse statomos barikados ir dega laužai.
Tris dienas streikavo universitetų studentai, profesoriai ir vyresni vidurinių mokyklų mokiniai. Pirmadienį protestuojantys nepriklausomybės šalininkai bandė užimti Barselonos oro uostą – tai labai papiktino Ispanijos vyriausybę.
Reikalauja atsakymų
Barikados, laužai, „Molotovo kokteiliai“ ir nuolatiniai susidūrimai su policijos pareigūnais – tai nauja Katalonijos nepriklausomybės judėjime.
„Žmonės tiesiog pavargo, išeities nesiūlo nei Ispanijos, nei Katalonijos vyriausybės.
Tai jaunoji su ekonomine krize išaugusi karta, kuri dabar yra apimta desperacijos ir gatvėje reikalauja atsakymų“, – sakė Katalonijos dienraščio „Ara“ analitikas Rogeras Maiolas.
Iš tiesų praėjusią savaitę manifestacijose, ypač vakare, buvo matyti ne pensininkai ar šeimos su vaikais, o gobtuvais galvas užsidengę jaunuoliai.
Susidūrimai su policija buvo dažni ir aršūs – užfiksuota daug vaizdų, kaip policija puola grupes jaunų protestuotojų ir daužo juos guminėmis lazdomis. Vienas protestuotojas jau prarado akį, kol kas neaišku, ar dėl policijos iššautos guminės kulkos, kurios Katalonijoje yra nelegalios.
Savo ruožtu Katalonijos policijos pareigūnai tvirtina, kad jų tikslas – izoliuoti prie Katalonijos nepriklausomybės judėjimo prisijungusias prieš sistemą kovojančias smurtaujančias grupuotes.
Bet, pasak policijos, tam jiems trūksta pareigūnų. Šią savaitę 50 jų, tramdžiusių riaušes, buvo sužalota. Kartu su Katalonijos policija protestuojančias minias kontroliuoja ir į Kataloniją pasiųstos nacionalinės policijos bei civilinės gvardijos pareigūnai.
Kraštas tarytum sustojo
Vakar Katalonijoje vyko visuotinis streikas. Streikavo transporto ir dalis pramonės bei prekybos sektoriaus, ištuštėjo mokyklos ir universitetai, ligoninėse dirbo tik maža dalis personalo.
Streikavo ir nacionalinė televizija bei radijas, įvairūs dienraščiai. Kultūros ir sporto veikla iš dalies taip pat buvo sustojusi.
Vakar nuo ankstaus ryto buvo nuolat blokuojami keliai.
Visą savaitę dėl kelių blokados dirbti negalėję Ispanijos ir tarptautinių kompanijų sunkvežimių vairuotojai piktinosi, kad jie yra pagrindiniai protestų įkaitai.
Penktadienį vakare Barselonoje vyko daugiatūkstantinė demonstracija. „Prieš teismo išvadą – nepriklausomybė“ – toks buvo visuotinio streiko šūkis.
Rengia slapta organizacija
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande Marlaska skelbia, kad aiškinamasi, kas Katalonijoje organizuoja šią savaitę suintensyvėjusias protesto akcijas. Kalbama apie organizaciją, pasivadinusią „Demokratijos cunamiu“, kurios lyderiai nežinomi. Kiti protestų organizatoriai – Respublikos gynimo komitetų nariai, tarp jų yra sulaikytų.
Būtent „Demokratijos cunamis“ neduoda Ispanijos vyriausybei ramybės, nes ši organizacija veikia slaptai. Ji suorganizavo tris dienas trukusį žygį iš įvairių Katalonijos miestų Barselonos link.
Dešimtys tūkstančių žmonių ėjo daugiau kaip šimtą kilometrų Katalonijos keliais.
Penktadienį visi šio žygio dalyviai susitiko Barselonoje, kur įvyko daugiatūkstantinė manifestacija prieš Aukščiausiojo tribunolo sprendimą.
„Šis teismo sprendimas neteisingas, mūsų lyderiai nuteisti už savo idėjas, o ne už veiksmus, nes jie niekuo nėra nusikaltę.
Esame pirmyn žengianti tauta, tad žygiuodami norime išreikšti savo protestą“, – sakė Anna Grau, ėjusi iš Cheronos miesto į Barseloną.
Tarp žygio dalyvių buvo matyti ir neįgalių žmonių – juos vežimėliuose stūmė jų vaikai ar anūkai.
Chaosas – prieš rinkimus
Katalonijos nepriklausomybei nepritariančių partijų vadovai imasi už galvos ir reikalauja, kad Ispanijos vyriausybė tučtuojau įvestų krašte tiesioginį valdymą.
„Barselonos gatvės dega. Smurtaujantys Katalonijos nepriklausomybės šalininkai siaubia mano žemę, degina konteinerius ir automobilius.
Pone Pedro Sanchesai, imkitės veiksmų!“ – reikalavo „Ciudadanos“ partijos lyderis katalonas Albertas Rivera.
Chaosas užvaldė Kataloniją per rinkimų kampaniją. Lapkričio 10 dieną Ispanijoje vėl vyks rinkimai į šalies Kongresą.
Atrodo, kad neišspręstas Katalonijos klausimas stumia šalį į vis gilesnę vyriausybės krizę. Tai jau ketvirti rinkimai per 4 metus ir antri šiemet.
Katalonijos prezidento Q.Torros teigimu, kol Ispanija nesuras išeities dėl Katalonijos, tol jai nepavyks valdyti. Tuo metu daugumos neturintys socialistai jau galvoja apie rinkimus: stengiasi vengti aštrių klausimų ir bando laviruoti tarp rinkėjų.
Jaučiasi labai pavargę
Neaišku, kokia ateitis laukia Katalonijos artimiausiomis dienomis.
Ispanijos vyriausybė tvirtina, kad visi neramumų kurstytojai turės stoti prieš teismą.
Tuo metu nepriklausomybės šalininkai skelbia, kad jie nenurims ir protestuos tol, kol Barselona ir Madridas nesuras išeities.
Pasak ekspertų, šiuo metu Katalonijos nepriklausomybės judėjimui trūksta lyderių, be to, procesui pritariančios partijos nesugeba susitarti tarpusavyje.
Todėl daugiau nei 2 milijonai nepriklausomybei pritariančių katalonų yra nusivylę, jaučiasi pavargę ir išduoti.
Katalonijos vyriausybė bando laviruoti tarp protestuotojų ir Ispanijos įstatymų.
Prezidentas Q.Torra šią savaitę sulaukė daug kritikos iš visų pusių. Pasak Madrido, jis nepakankamai griežtai smerkia gatvėje kilusias smurtines akcijas ir pats dalyvauja žygiuose prieš teismo sprendimą.
Tuo metu, pasak protestuojančių nepriklausomybės šalininkų, Katalonijos policija su protestuotojais elgiasi pernelyg žiauriai.
Todėl manifestantų minios nuolat reikalauja vidaus reikalų patarėjo Miquelio Bucho atsistatydinimo.
Todėl jau seniai krizės apimta, jokių sprendimų negalinti priimti Katalonijos vyriausybė, kaip ir Madridas, laviruoja ant bedugnės krašto.
Kalbama, kad Katalonija artimiausiu metu taip pat neišvengs pakartotinių rinkimų.
Nežinia, kuo baigsis ši krizė, tačiau įtampa šiomis dienomis prilygsta 2017 metų rudeniui, kai Katalonijoje įvyko referendumas dėl krašto atsiskyrimo ir buvo paskelbta simbolinė nepriklausomybė.
Netrukus po to Madridas tais metais nusprendė įvesti tiesioginį valdymą. Gali būti, kad taip nutiks ir šį sykį.
